LAIŠKAS TITUI

1Įžanga 1Paulius, Dievo tarnas ir Jėzaus Kristaus apaštalas, kad vestų Dievo išrinktuosius į tikėjimą bei teisingo maldingumo pažinimą 2su viltimi pasiekti amžinąjį gyvenimą, - kurį tiesakalbis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus, 3o atėjus nustatytam metui, apreiškė savo žodį, man patikėtą skelbti Gelbėtojo Dievo valia, - 4Titui, tikram sūnui bendrame tikėjime: malonė ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Gelbėtojo Kristaus Jėzaus!

Vyresniųjų paskyrimas 5Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekvienam miestui vyresniuosius, laikydamasis mano nurodymų: 6jei kas yra be priekaištų, vieną kartą vedęs, turįs tikinčius vaikus, kurie nekaltinami palaidu gyvenimu ar neklusnumu. 7Juk vyskupas, kaip Dievo reikalų prievaizdas, turi būti nepeiktinas: ne savavaliautojas, ne pikčiurna, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne gobšuolis, 8bet svetingas, trokštantis gero, santūrus, teisingas, šventas, susitvardąs, 9tvirtai laikąsis tikrojo mokymo, kad, dėstydamas sveiką mokslą, sugebėtų ir paraginti, ir atremti priešgynas.

Kova su klaidomis 10Nes daugel yra neklusnių, tuščiakalbių ir apgavikų, ypač iš apipjaustytųjų. 11Juos reikia nutildyti, nes jie apverčia aukštyn kojomis ištisas šeimynas, mokydami, kas nedera, dėl gėdingo pelno. 12Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: "Kretiečiai visuomet melagiai, pikti žvėrys, tingūs pilvai".

13Teisingai pasakyta! Todėl bark juos griežtai, kad laikytųsi sveiko tikėjimo, 14nekreipdami dėmesio į žydų pasakas ir tiesos nepaisančių žmonių priesakus. 15Tyriems viskas tyra, o susitepusiems ir neištikimiems nieko nėra tyro, net ir jų protas bei sąžinė suteršti. 16Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais jo išsigina: jie pasibjaurėtini, maištingi, netikę jokiam geram darbui.

2Įvairių luomų pareigos 1O tu kalbėk, kas sutinka su sveiku mokslu: 2kad seniai būtų blaivūs, garbingi, santūrūs, sveiko tikėjimo, tikros meilės ir kantrybės. 3Taip pat kad senos moterys elgtųsi, kaip reikalauja maldingumas, - neapkalbinėtų, negirtuokliautų, mokytų gero, 4skatintų jaunąsias mylėti savo vyrus ir vaikus, 5būti santūrias, skaisčias, rūpestingas šeimininkes, geras, klusnias savo vyrams, - kad dėl jų nebūtų šmeižiamas Dievo žodis. 6Taip pat jaunuosius ragink, kad būtų santūrūs. 7Pats visais atžvilgiais rodyk gerų darbų pavyzdį: mokymo grynumą, rimtumą, 8sveiką ir be priekaištų mokslą, kad priešininkas liktų sugėdintas, neturėdamas apie mus pasakyti nieko blogo. 9Kalbėk, kad vergai būtų visur kur klusnūs savo šeimininkams, stengtųsi jiems įtikti ir neprieštarauti, 10kad nevogtų, bet parodytų gražią visokeriopą ištikimybę, kad visa kuo puoštų mūsų Gelbėtojo Dievo mokymą.

Palaimintoji viltis 11Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms 12ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, 13laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo. 14Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams.

15Taip kalbėk, ragink, bark kuo rimčiau. Niekas tenedrįsta tavęs niekinti!

3Tikinčiųjų priedermės 1Primink jiems, kad lenktųsi ir būtų klusnūs viršininkams ir vyresnybei, kad būtų pasiryžę kiekvienam geram darbui, 2nieko neapkalbinėtų, nesikivirčytų, būtų romūs, visiems žmonėms rodytų meilumą. 3Juk ir mes kitados buvome neprotingi, neklusnūs, paklydėliai, vergaujantys įvairiems įnoriams ir malonumams, stūmėme dienas blogybėje ir pavyde, buvome patys verti neapykantos ir vieni kitų nekentėme. 4Bet kai pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms, 5jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu, tik ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo. 6Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų, 7kad, nuteisinti jo malone, taptume viltimi amžinojo gyvenimo paveldėtojais.

Nurodymai Titui 8Tai tikras žodis. Ir aš noriu, kad tu pabrėžtinai mokytum šių dalykų, kad patikėjusieji Dievu rūpintųsi pirmauti gerais darbais. Tai gera ir naudinga žmonėms.

9Venk paikų klausimų, kilmės sąrašų, ginčų ir vaidų dėl įstatymo, - visa tai nereikalinga ir tuščia. 10Atskalūno, vieną kitą kartą įspėjęs, saugokis, 11žinodamas, jog jis nukrypėlis ir nusidėjėlis, savo paties nuosprendžiu pasmerktas.

Laiško pabaiga 12Kai nusiųsiu pas tave Artemą ar Tichiką, paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį; mat esu nutaręs ten žiemoti. 13Teisininką Zeną ir Apolą išleisk į kelionę atgal gerai aprūpintus, kad jiems nieko netrūktų. 14Tesimoko ir mūsiškiai pirmauti gerais darbais būtiniems reikalams, kad neliktų bevaisiai.

15Tave sveikina visi esantys su manimi. Pasveikink tuos, kurie myli mus tikėjime.

Malonė su jumis visais!