SKAIČIŲ KNYGA

A. PASIRENGIMAS KELIAUTI NUO SINAJAUS KALNO

1Žmonių surašymas 1 Antraisiais metais po jų išėjimo iš Egipto žemės, antrojo mėnesio pirmąją dieną, VIEŠPATS kalbėjo Mozei Susitikimo palapinėje, Sinajaus dykumoje, tardamas: 2"Surašykite visą izraeliečių bendriją pagal klanus ir protėvių namus, įrašydami visus vyrus vardais. 3Tu ir Aaronas surašysite pagal jų gretas visus dvidešimties metų ir vyresnius Izraelio vyrus, tinkamus karinei tarnybai. 4Gausite iš kiekvienos giminės po žmogų, jo protėvių namų galvą, jums padėti. 5Vardai vyrų, kurie jums padės, yra šie:

iš Reubeno, Šedeuro sūnus
Elizuras;
6 iš Simeono, Zurišadajo sūnus
Šelumielis;
7 iš Judo, Aminadabo sūnus Nahšonas;
8 iš Issacharo, Zuaro sūnus Netanelis;
9 iš Zebuluno, Helono sūnus Eliabas;
10 iš Juozapo sūnų:
iš Efraimo, Amihudo sūnus Elišama;
iš Manaso, Pedazuro sūnus
Gamalielis;
11 iš Benjamino, Gideonio sūnus
Abidanas;
12 iš Dano, Amišadajaus sūnus
Ahiezeris;
13 iš Ašero, Ochrano sūnus Pagielis;
14 iš Gado, Deuelio sūnus Eljasafas;
15 iš Naftalio, Enano sūnus Ahira".

16Jie buvo bendrijos išrinkti savo protėvių giminių vadai, - jie buvo Izraelio pajėgų gretų galvos.

17Tad Mozė ir Aaronas pasiėmė tuos išvardytus vyrus 18ir antrojo mėnesio pirmąją dieną surinko visą bendriją. Tada {izraeliečiai} buvo surašyti pagal savo protėvių namų klanus, įrašant dvidešimties metų ir vyresnius vyrus vardais. 19Kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs, taip jis surašė juos Sinajaus dykumoje.

Dvylikos giminių surašymas20Reubeno, Izraelio pirmagimio, palikuonių pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus - visų vyriškių nuo dvidešimties metų ir vyresnių, tinkamų karinei tarnybai, įrašytų vardais į sąrašą, 21- surašytų į Reubeno giminės sąrašą, buvo keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.

22Simeono palikuonių pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus - visų vyriškių nuo dvidešimties metų ir vyresnių, tinkamų karinei tarnybai, įrašytų vardais į sąrašą, 23- surašytų iš Simeono giminės, buvo penkiasdešimt penki tūkstančiai trys šimtai.

24Gado palikuonių, pagal jų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, visų tinkamų karinei tarnybai, 25- surašytų iš Gado giminės, buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt.

26Judo palikuonių, pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, visų tinkamų karinei tarnybai, 27- surašytų iš Judo giminės, buvo septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai.

28Issacharo palikuonių, pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, - visų tinkamų karinei tarnybai, 29- surašytų iš Issacharo giminės, buvo keturiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.

30Zebuluno palikuonių, pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, - visų tinkamų karinei tarnybai, 31- surašytų iš Zebuluno giminės, buvo penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai.

32Juozapo palikuonių, - būtent Efraimo palikuonių, - pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, - visų tinkamų karinei tarnybai, - 33surašytų iš Efraimo giminės, buvo keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

34Manaso palikuonių, pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, - visų tinkamų karinei tarnybai, 35- surašytų iš Manaso giminės, buvo trisdešimt du tūkstančiai ir du šimtai.

36Benjamino palikuonių, pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, - visų tinkamų karinei tarnybai, 37- surašytų iš Benjamino giminės, buvo trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.

38Dano palikuonių, pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, - visų tinkamų karinei tarnybai, 39- surašytų iš Dano giminės, buvo šešiasdešimt du tūkstančiai ir septyni šimtai.

40Ašero palikuonių, pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, - visų tinkamų karinei tarnybai, 41- surašytų iš Ašero giminės, buvo keturiasdešimt vienas tūkstantis ir penki šimtai.

42Naftalio palikuonių, pagal jų klanų kilmę ir protėvių namus įrašytų į sąrašą vardais nuo dvidešimties metų ir vyresnių, - visų tinkamų karinei tarnybai, 43- surašytų iš Naftalio giminės, buvo penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.

44Tai yra surašytieji, kuriuos surašė Mozė ir Aaronas drauge su Izraelio vadais, kurių buvo dvylika, po vieną iš kiekvienų protėvių namų. 45Tad skaičius visų izraeliečių, įrašytų pagal protėvių namus nuo dvidešimties metų ir vyresnių, - visų tinkamų karinei tarnybai, 46- jų iš viso buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt. 47Tačiau levitai kartu su kitais nebuvo surašyti pagal jų protėvių giminę.

48VIEŠPATS buvo Mozei kalbėjęs, tardamas: 49"Kartu su kitomis nesurašysi tik Levio giminės, jų surašymo kartu su kitomis giminėmis nedarysi. 50Levitus įpareigosi rūpintis Sandoros Padangte, visais jos reikmenimis ir viskuo, kas tik jai priklauso. Jie turi nešti Padangtę ir visus jos reikmenis, - ją turės prižiūrėti ir aplink ją palapines statytis. 51Kai Padangtė turės leistis į kelionę, levitai ją išardys; o kai Padangtė turės būti pastatyta, levitai ją statys. Kas iš pašaliečių prie jos artintųsi, bus nubaustas mirtimi. 52Kiti izraeliečiai statys palapines gretomis, kiekvienas savo dalinyje prie savo ženklo. 53Bet levitai statysis palapines aplink Sandoros Padangtę, kad {Dievo} pyktis neištiktų izraeliečių bendrijos. Levitai eis Sandoros Padangtės sargybą". 54Visa tai izraeliečiai įvykdė taip, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

2Giminių išdėstymas stovykloje 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 2"Izraeliečiai statys savo palapines kiekvienas savo dalinyje, prie savo protėvių namų ženklo. Jie statys palapines aplinkui Susitikimo palapinę, atstu nuo jos. 3 Rytų šone, į saulėtekio pusę, bus Judo stovyklos ženklas ir greta prie gretos. Judo žmonių vadas bus Aminadabo sūnus Nahšonas. 4Jo vyrų pagal surašymą - septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai.

5Šalia jo statys palapines Issacharo giminė. Issacharo žmonių vadas bus Zuaro sūnus Netanelis. 6Jo vyrų pagal surašymą - penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.

7Tuomet Zebuluno giminė. Zebuluno žmonių vadas bus Helono sūnus Eliabas. 8Jo vyrų pagal surašymą - penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai.

9Skaičius visų, įrašytų į sąrašą Judo stovykloje pagal jų gretas, buvo šimtas aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai. Jie pakils į kelionę pirmieji.

10Pietų pusėje bus Reubeno stovyklos ženklas ir greta prie gretos. Reubeno giminės vadas bus Šedeuro sūnus Elizuras. 11Jo vyrų pagal surašymą buvo keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.

12Šalia jo statys palapines Simeono giminė. Simeono žmonių vadas bus Zurišadajo sūnus Šelumielis. 13Jo vyrų pagal surašymą buvo penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai.

14Tuomet Gado giminė. Gado giminės vadas bus Reuelio sūnus Eljasafas. 15Jo vyrų pagal surašymą buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt.

16Skaičius visų, įrašytų į sąrašą Reubeno stovykloje pagal jų gretas - šimtas penkiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt. Jie pakils į kelionę antrieji.

17Tada Susitikimo palapinė drauge su levitų stovykla pakils į kelionę viduryje tarp kitų stovyklų. Kaip jie gyveno palapinėse, taip jie ir keliaus, kiekvienas savo vietoje, prie savo ženklų.

18Vakarų pusėje bus Efraimo stovyklos ženklas ir greta prie gretos. Efraimo žmonių vadas bus Amihudo sūnus Elišama. 19Jo vyrų pagal surašymą buvo keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

20Šalia jo statys palapines Manaso giminė. Manaso žmonių vadas bus Pedazuro sūnus Gamalielis. 21Jo vyrų pagal surašymą buvo trisdešimt du tūkstančiai du šimtai.

22Tuomet Benjamino giminė. Benjamino giminės vadas bus Gideonio sūnus Abidanas. 23Jo vyrų pagal surašymą buvo trisdešimt penki tūkstančiai ir keturi šimtai.

24Skaičius visų, įrašytų į sąrašą Efraimo stovykloje pagal jų gretas - šimtas aštuoni tūkstančiai ir vienas šimtas. Jie pakils į kelionę tretieji.

25Šiaurės pusėje bus Dano stovykla, greta prie gretos. Dano žmonių vadas bus Amišadajaus sūnus Ahiezeris. 26Jo vyrų pagal surašymą buvo šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.

27Šalia jo statys palapines Ašero giminė. Ašero žmonių vadas bus Ochrano sūnus Pagielis. 28Jo vyrų pagal surašymą buvo keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai.

29Tuomet Naftalio giminė. Naftalio žmonių vadas bus Enano sūnus Ahira. 30Jo vyrų pagal surašymą - penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.

31Skaičius visų, įrašytų į sąrašą Dano stovykloje, šimtas penkiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai. Jie pakils į kelionę paskutiniai, greta po gretos.

32Toks buvo izraeliečių surašymas pagal jų protėvių namus. Skaičius visų, įrašytų pagal jų gretas stovyklose, buvo šeši šimtai trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt. 33Tačiau levitai nebuvo įrašyti į sąrašą tarp kitų izraeliečių, kaip VIEŠPATS ir buvo Mozei įsakęs.

34Izraeliečiai darė visa lygiai taip, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. Statydami palapines ir keliaudami, jie buvo su savo gretomis, kiekvienas pagal savo klaną ir protėvių namus.

3Levio giminė 1 Šie buvo Aarono ir Mozės palikuonys tuo metu, kai VIEŠPATS kalbėjo su Moze ant Sinajaus kalno. 2Aarono sūnų vardai yra šie: pirmagimis Nadabas ir Abihu'as, Eleazaras ir Itamaras. 3Tokie tat yra vardai Aarono sūnų, pateptų būti kunigais, kuriuos jis pašventino eiti kunigo tarnybą. 4Bet Nadabas ir Abihu'as mirė VIEŠPATIES akivaizdoje Sinajaus dykumoje, kai jie atnašavo nešventintą ugnį VIEŠPATIES akivaizdoje. Vaikų jiedu neturėjo. Taigi Eleazaras ir Itamaras ėjo kunigo tarnybą per visą savo tėvo Aarono gyvenimą.

5 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 6"Privesk Levio giminę arčiau ir pristatyk juos padėti kunigui Aaronui. 7Jie atliks pareigas už jį ir visą bendriją priešais Susitikimo palapinę, tarnaudami prie Padangtės. 8Turės prižiūrėti, tarnaudami prie Padangtės, visus Susitikimo palapinės reikmenis ir atlikti izraeliečių pareigas. 9Pavesi levitus Aaronui ir jo palikuonims: jie iš izraeliečių yra besąlygiškai jam pavesti. 10O Aaroną ir jo palikuonis paskirsi eiti kunigystės pareigas. Kiekvienas pašalietis, drįstantis brautis, bus nubaustas mirtimi".

11 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 12"Štai iš izraeliečių vietoj motinų gimdas atvėrusių pirmagimių aš paimu levitus. Levitai bus mano, 13nes man priklauso visi pirmagimiai. Kai išmarinau visus pirmagimius Egipto žemėje, padariau sau šventus Izraelyje visus pirmagimius - ir žmonių, ir gyvulių pirmagimius. Jie yra mano. Aš esu VIEŠPATS".

Levitų surašymas14VIEŠPATS kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje, tardamas: 15"Padaryk levitų sąrašą pagal protėvių namus ir klanus. Įrašyk į sąrašą visus vyriškius, vieno mėnesio ir vyresnius". 16Mozė tad padarė jų sąrašą, kaip jam buvo paliepta pagal VIEŠPATIES žodį.

17Levio sūnų vardai buvo šie: Geršonas, Kohatas ir Meraris. 18Šie yra vardai Geršono sūnų pagal jų klanus: Libnis ir Šimėjis. 19Kohato sūnūs pagal jų klanus: Amramas, Izharas, Hebronas ir Uzielis. 20Merario sūnūs pagal jų klanus: Mahlis ir Mušis.

Levitų klanai pagal jų protėvių namus yra šie: 21Geršonui priklausė Libnio klanas ir Šimėjo klanas. Tie tat buvo Geršono klanai. 22Įrašytųjų į jų sąrašą, įskaitant visus vyriškius, vieno mėnesio ir vyresnius, buvo septyni tūkstančiai penki šimtai. 23Geršono klanai turėjo statytis palapines už Padangtės, į vakarus. 24Jų protėvių namų galva buvo Laelio sūnus Eljasafas. 25 Susitikimo palapinėje Geršono žmonėms buvo pavesta rūpintis viskuo, kas tik priklausė Padangtės tarnybai, Palapine ir jos priedanga, užuolaida ant Susitikimo palapinės angos; 26kiemo dangomis, užuolaida ant įėjimo į kiemą, supantį Padangtę bei aukurą, ir dangų virvėmis.

27Kohatui priklausė Amramo klanas, Izharo klanas, Hebrono klanas ir Uzielio klanas. Tie tat buvo Kohato klanai. 28Skaičiuojant visus vyriškius, vieno mėnesio ir vyresnius, jų buvo aštuoni tūkstančiai trys šimtai, esančių šventovės tarnyboje. 29Kohato klanai turėjo statytis palapines ties pietiniu Padangtės šonu. 30Kohato klanų protėvių namų galva buvo Uzielio sūnus Elizafanas. 31 Jiems buvo pavesta rūpintis viskuo, kas susiję su Skrynia, stalu, žvakide, aukurais bei šventovės reikmenimis, kurie naudojami apeigose, ir uždanga. 32Vyriausioji levitų galva buvo Aarono sūnus Eleazaras. Jam buvo pavesta prižiūrėti tarnaujančiuosius šventovėje.

33Merariui priklausė Mahlio klanas ir Mušio klanas. Tie tat buvo Merario klanai. 34Įrašytų į jų sąrašą, įskaitant visus vyriškius, vieno mėnesio ir vyresnius, buvo šeši tūkstančiai du šimtai. 35Merario klanų protėvių namų galva buvo Abihailo sūnus Zurielis. Jie turėjo statytis palapines ties šiauriniu Padangtės šonu. 36 Merario sūnums buvo pavesta rūpintis viskuo, kas susiję su Padangtės lentomis, kartimis, stulpais, pastovais ir visais jų reikmenimis; 37taip pat ir {Padangtę} supančio kiemo stulpais drauge su jų pastovais, kuoleliais ir virvėmis.

38Į rytus ties Padangte, tai yra Susitikimo palapinės priekyje, į saulėtekio pusę, buvo pastatytos palapinės Mozės ir Aarono bei jo sūnų. Jie atlikinėjo šventovės tarnybą kaip pareigą izraeliečių labui. Kiekvienas pašalietis, išdrįsęs įsibrauti, turėjo būti nubaustas mirtimi. 39Visų į sąrašą įtrauktų levitų, kuriuos Mozė ir Aaronas, vykdydami VIEŠPATIES įsakymą, įtraukė pagal jų klanus, - visų vyriškių, vieno mėnesio ir vyresnių, buvo dvidešimt du tūkstančiai.

Levitai užima pirmagimių sūnų vietą 40Tada VIEŠPATS Mozei tarė: "Įtrauk į sąrašą visus pirmagimius izraeliečių vyriškius, vieno mėnesio ir vyresnius, ir suskaityk jų vardus. 41Tada paimsi levitus man, - aš esu VIEŠPATS, - vietoj visų izraeliečių pirmagimių, taip pat ir levitų galvijus vietoj visų izraeliečių galvijų pirmagimių". 42Mozė tad įtraukė į sąrašą visus izraeliečių pirmagimius, kaip VIEŠPATS buvo jam įsakęs. 43Visų į sąrašą įtrauktų pirmagimių vyriškių, vieno mėnesio ir vyresnių, pagal jų vardų skaičių buvo dvidešimt du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys.

44Tada VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 45"Paimk levitus vietoj visų izraeliečių pirmagimių ir levitų galvijus vietoj jų galvijų. Levitai priklausys man. Aš esu VIEŠPATS. 46O už du šimtus septyniasdešimt tris izraeliečių pirmagimius, viršijančius levitų skaičių, kaip išpirkimo kainą 47už kiekvieną paimsi po penkis šekelius pagal šventovės šekelį, skaičiuodamas dvidešimt gerų viename šekelyje. 48Atiduok Aaronui ir jo sūnums pinigus, kuriais viršijantys {levitų} skaičių buvo išpirkti". 49Mozė tad paėmė išpirkimo pinigus iš tų, kurie viršijo levitų išpirktuosius; 50jis paėmė iš izraeliečių pirmagimių pinigus - vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt šekelių, skaičiuojant pagal šventovės šekelį. 51Tada Mozė padavė išpirkimo pinigus Aaronui ir jo sūnums pagal VIEŠPATIES žodį, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

4Kohato klano pareigos 1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 2"Surašykite Kohato žmones atskirai nuo kitų levitų pagal jų protėvių namus ir klanus, 3nuo trisdešimties metų ir vyresnius lig penkiasdešimties metų, - visus, kurie privalo eiti tarnybą, atlikdami darbus Susitikimo palapinėje. 4Kohato žmonių tarnyba yra susijusi su Susitikimo palapine ir švenčiausiais daiktais.

5Perkeliant stovyklą, Aaronas ir jo sūnūs įeis, nuims atskiriančiąją uždangą ir apdengs ja Sandoros Skrynią. 6Ant jos užklos apdangalą iš delfinų odos, užties skaisčiai mėlyną audinį ir sukiš jos kartis. 7Ant Artumo duonos stalo užties mėlyną skarą; sudės ant jo lėkštes, smilkalų indus, geriamųjų atnašų dubenis ir ąsočius; ant jo bus ir įprastinė duona. 8Tada jie užties ant jų tamsiai raudonos spalvos audinį, apdengs ją apdangalu iš delfinų odos ir sukiš jo kartis. 9Paėmę mėlyną audinį, apdengs žvakidę su jos lempomis, žnyplėmis, padėklais ir visais aliejaus indais, kuriais ji yra aprūpinta; 10įvynioję ją drauge su visais jos reikmenimis į delfinų odos apdangalą, užkels ją ant neštuvų. 11Auksinį aukurą apdengs mėlynu audiniu, užklos apdangalu iš delfinų odos ir sukiš jo kartis. 12Paėmę visus šventovės tarnyboje naudojamus reikmenis, suvynios juos į mėlyną audinį, apdengs delfinų odos apdangalu ir padės ant neštuvų. 13Nuvalę pelenus nuo aukuro, apdengs jį violetiniu audiniu. 14Ant jo sudės visus aukuro reikmenis, naudojamus jo tarnyboje: keptuves, šakes, kaušus ir dubenis - visus aukuro reikmenis; apdengs jį delfinų odos apdangalu ir sukiš jo kartis. 15Tik Aaronui ir jo sūnums pabaigus vynioti šventovę bei visus šventovės reikmenis ir stovyklai leidžiantis į kelionę, teateis Kohato žmonės jų nešti, kad neprisiliestų prie šventųjų daiktų ir nenumirtų. Tie yra Susitikimo palapinės daiktai, kuriuos turi Kohato žmonės nešti.

16Eleazarui, kunigo Aarono sūnui, bus pavesta rūpintis aliejumi šviesai, kvapiaisiais smilkalais, įprastine grūdų atnaša ir patepimo aliejumi - priežiūra visos Padangtės ir visko, kas yra joje, šventove ir jos reikmenimis".

17Tada VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 18"Neleiskite, kad Kohato klanų šeima iš levitų būtų išnaikinta. 19Turite su jais elgtis taip, kad jie išliktų gyvi ir nenumirtų, kai artinasi prie švenčiausių daiktų: Aaronas ir jo sūnūs turi įeiti ir paskirti kiekvienam jo pareigą ir naštą. 20Bet patys Kohato žmonės, kad nenumirtų, negali eiti į vidų pažiūrėti į šventuosius daiktus bent akimirkai".

Geršono klanų pareigos21Tada VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 22"Taip pat surašyk ir Geršono žmones pagal jų protėvių namus ir klanus. 23Įtrauksi į sąrašą visus, nuo trisdešimties metų ir vyresnius lig penkiasdešimties metų, kurie privalo eiti tarnybą, atlikdami Susitikimo palapinės darbus. 24Geršono klanų tarnyba apima darbą ir naštų pernešimą. 25Jie neš Padangtės dangas, Susitikimo palapinę su jos uždanga ir delfino odos priedangą, esančią ant jos, Susitikimo palapinės angos užuolaidą, 26kiemo dangas, kiemo, supančio Padangtę ir aukurą, vartų užuolaidą, jų virves ir visus reikmenis kiemo tarnybai. Jie atliks visa, kas reikia su jais padaryti. 27Visos Geršono žmonių pareigos, - visas jų naštų pernešimas ir visa jų tarnyba, - bus atliktos Aaronui ir jo sūnums įsakius. Jiems pavesi rūpintis naštų pernešimu. 28Tokia yra Geršono klanų tarnyba Susitikimo palapinei. Jie atliks savo pareigas kunigo Aarono sūnaus Itamaro prižiūrimi".

Merario klanų pareigos29"Merario žmones įtrauksi į sąrašą pagal jų klanus ir protėvių namus 30nuo trisdešimties metų ir vyresnius lig penkiasdešimties metų - visus, kurie privalo eiti tarnybą, atlikdami Susitikimo palapinės darbus. 31Jiems yra pavesta nešti tokie Susitikimo reikmenys: Padangtės lentos, skersiniai, stulpai ir pastovai; 32{Padangtę} supančio kiemo stulpai su jų pastovais, kuolais bei virvėmis ir visi reikmenys jų tarnybai. Surašykite vardus nešančių naštas, už kurias kiekvienas yra atsakingas. 33Tokia yra Merario klanų tarnyba, visa jų tarnyba susijusi su Susitikimo palapine, Itamaro, kunigo Aarono sūnaus, priežiūroje".

Levitų surašymas34Taigi Mozė ir Aaronas bei bendrijos galvos įtraukė į sąrašą Kohato žmones pagal jų klanus ir protėvių namus 35nuo trisdešimties metų ir vyresnius ligi penkiasdešimties metų - visus tuos, kurie privalėjo eiti tarnybą, susijusią su Susitikimo palapine. 36Įtrauktųjų į sąrašą skaičius buvo du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt. 37Tiek buvo sąraše įrašytų iš Kohato klanų, ėjusių tarnybą Susitikimo palapinėje. Mozė ir Aaronas įtraukė juos į sąrašą, vykdydami Mozei duotą VIEŠPATIES įsakymą.

38Įtrauktųjų į sąrašą iš Geršono klanų pagal jų klanus ir protėvių namus 39nuo trisdešimties metų ir vyresnių lig penkiasdešimties - visų tų, kurie privalėjo eiti tarnybą, susijusią su Susitikimo palapine, 40sąraše įrašytų pagal jų klanus ir protėvių namus buvo du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt. 41Tiek buvo įtrauktųjų į sąrašą iš Geršono klanų, ėjusių tarnybą Susitikimo palapinėje. Mozė ir Aaronas įtraukė juos į sąrašą, vykdydami VIEŠPATIES įsakymą.

42Įtrauktųjų į sąrašą iš Merario klanų pagal jų klanus ir protėvių namus 43nuo trisdešimties metų ir vyresnių lig penkiasdešimties - visų tų, kurie privalėjo eiti tarnybą Susitikimo palapinėje, 44sąraše įrašytų pagal jų klanus, buvo trys tūkstančiai du šimtai. 45Tiek buvo įrašytųjų į sąrašą iš Merario klanų, kuriuos Mozė ir Aaronas įrašė į sąrašą, vykdydami Mozei duotą VIEŠPATIES įsakymą.

46Visų į sąrašą įtrauktųjų, kuriuos Mozė ir Aaronas bei Izraelio galvos surašė pagal jų klanus ir protėvių namus 47nuo trisdešimties metų ir vyresnius lig penkiasdešimties metų, - visų tų, privalėjusių atlikti tarnybos ir pernešimo darbus, susijusius su Susitikimo palapine, 48įrašytų į sąrašą buvo aštuoni tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt. 49VIEŠPATIES įsakymu per Mozę buvo padarytas jų surašymas, ir kiekvienam buvo nurodyta, kokį darbą turi atlikti ir kokią naštą nešti. Taip jie buvo surašyti į sąrašą, kaip VIEŠPATS įsakė Mozei.

5Stovyklos ir žmonių švara 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 "Įsakyk izraeliečiams išvaryti iš stovyklos kiekvieną raupsuotąjį ar kenčiantį sėklos išsiliejimą ir kiekvieną, tapusį nešvarų numirėlio palietimu. 3Išvarykite tiek vyrus, tiek moteris. Išvarykite juos už stovyklos, kad neišniekintų stovyklos tų, tarp kurių aš gyvenu". 4Izraeliečiai taip ir padarė, išvarydami juos už stovyklos. Kaip VIEŠPATS buvo Mozei kalbėjęs, taip izraeliečiai padarė.

5 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 6"Kalbėk izraeliečiams: kai vyras ar moteris kuo nors nusikalsta artimui, užgaudamas VIEŠPATĮ, tas žmogus užsitraukia kaltę. 7Jie turės išpažinti savo padarytą nuodėmę. Tas žmogus sugrąžins nuskriaustajam visą sumą, pridėdamas prie jos viršaus vieną penktadalį. 8Jei nuskriaustasis neturėtų artimiausio giminaičio, kuriam galima būtų atsilyginti už skriaudą, tuomet atlyginimas už skriaudą eis VIEŠPATIES kunigui, išskyrus permaldavimo aviną, kuriuo kunigas atlieka permaldavimą už kaltąjį. 9Panašiai kiekviena dovana iš šventųjų aukų, kurias izraeliečiai atneša kunigui, jam ir priklausys. 10Žmogaus šventosios aukos priklauso jam pačiam, o ką žmogus duoda kunigui, priklauso kunigui".

11VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 12"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: jei kieno nors žmona nueina klaidingu keliu ir tampa jam neištikima, - 13jei kitas vyras turėjo lytinius santykius su ja, nežinant jos vyrui, - tačiau ji lieka nesusekta, nors ir yra susiteršusi, o liudytojų prieš ją nėra, nes svetimaujant nebuvo pagauta, 14bet jį apimtų pavydo dvasia ir imtų pavyduliauti savo žmonai, kuri save suteršė, arba jei jį apimtų pavydo dvasia ir imtų pavyduliauti savo žmonai, nors ji ir nėra savęs suteršusi, 15tada toks vyras atves savo žmoną pas kunigą. Jis atneš kaip atnašą už ją vieną dešimtadalį efos miežių miltų. Nepils ant jų aliejaus, nebers ant jų smilkalų, nes tai yra pavydo grūdų atnaša - atminimo grūdų atnaša, kuri primena kaltę.

16Tada kunigas paves ją į priekį ir pastatys VIEŠPATIES akivaizdoje. 17Kunigas įpils švento vandens į molinį indą ir, paėmęs nuo Padangtės aslos truputį dulkių, įbers jas į vandenį. 18Pastatęs moterį VIEŠPATIES akivaizdoje, kunigas sutaršys moters plaukus ir paduos jai į rankas atminimo grūdų atnašą, kuri yra pavydo grūdų atnaša. O savo paties rankoje kunigas laikys kartybės vandenį, nešantį prakeikimą. 19Tada kunigas ją prisaikdins, tardamas: 'Jei joks svetimas vyras su tavimi negulėjo, jei tu nenuklydai į susiteršimą, būdama savo vyro žmona, būk apsaugota nuo šio kartybės vandens, nešančio prakeikimą. 20Bet jei tu nuklydai, būdama savo vyro žmona, jei suteršei save, ir kitas žmogus, o ne tavo vyras, turėjo lytinius santykius su tavimi', - 21čia teprisaikdina kunigas moterį prakeikimo priesaika ir tesako moteriai: 'Tepadaro tave VIEŠPATS prakeikimo ir priesaikos pavyzdžiu žmonėms, kai VIEŠPATS padarys, kad sunyktų tavo šlaunys ir išsipūstų tavo pilvas. 22Tepatenka tad šis vanduo, nešantis prakeikimą, į tavo vidurius ir tepadaro, kad tavo pilvas išsipūstų ir šlaunys sunyktų!' O moteris sakys: 'Amen, amen!'

23Tada kunigas surašys šiuos prakeikimus ritinyje ir nuplaus juos kartybės vandeniu. 24Pagirdys moterį kartybės vandeniu, nešančiu prakeikimą, kad prakeikimą nešantis vanduo patektų į ją ir sukeltų kartų skausmą. 25Kunigas paims pavydo grūdų atnašą, pakylės grūdų atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje ir nuneš ją ant aukuro. 26Pasėmęs iš grūdų atnašos grūdų saują, kaip atminimo dalį, kunigas pavers juos dūmais. Galop moterį pagirdys vandeniu. 27Tada, kai jis bus pagirdęs ją vandeniu, jei ji buvo iš tikro save suteršusi ir buvo neištikima savo vyrui, prakeikimą nešantis vanduo pereis per ją ir sukels kartų skausmą, - jos pilvas išsipūs ir jos šlaunys sunyks. Moteris taps prakeikimu tarp savųjų. 28Bet jei moteris nėra savęs suteršusi ir yra nekalta, tada ji bus atspari ir galės gimdyti vaikus.

29Tokios yra apeigos pavydo atvejais, kai moteris, būdama savo vyro žmona, nuklysta ir save suteršia 30arba kai pavydo dvasia apima vyrą ir jis ima pavyduliauti savo žmonai. Tada moteris bus pastatyta VIEŠPATIES akivaizdoje, ir kunigas pritaikys jai visas šias apeigas. 31Vyras bus laisvas nuo kaltės, bet moteris užsitrauks kaltę".

6Nuostatai nazirams 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Kalbėk izraeliečiams, sakyk jiems: kai kas nors, vyras ar moteris, padaro ypatingą įžadą, - naziro įžadą, - pasišvęsti VIEŠPAČIUI, 3 toks žmogus turi susilaikyti nuo vyno ir kitų svaigalų, susilaikyti nuo acto iš vyno ar bet kokių kitų svaiginamųjų gėrimų, negerti jokios vynuogių sunkos ir nevalgyti nei šviežių, nei džiovintų vynuogių. 4Per visą laiką, kol jis yra naziras, jis nevalgys nieko, kas gaunama iš vynmedžio, nevalgys net sėklų bei žievelių.

5Per visas jo nazirato įžado dienas skustuvas nepalies jo galvos; kol nepasibaigs laikas, kuriam jis įžadu pasišventė VIEŠPAČIUI, jis bus pašvęstas, augins ilgus plaukus ir pins juos į kasas.

6Per visas dienas, kuriomis pasišventė VIEŠPAČIUI, jis neįeis į vietą, kur yra numirėlis. 7Net jeigu numirtų jo tėvas ar motina, brolis ar sesuo, jis negali savęs suteršti, nes jo pasišventimas yra jam ant galvos. 8Per visą laiką, kol jis yra naziras, jis yra pašvęstas VIEŠPAČIUI.

9Jeigu kas nors labai staiga šalia jo numirtų, suteršdamas pašvęstą galvą, jis nusiskus galvą tą dieną, kurią taps švarus, - septintą dieną jis nusiskus galvą. 10Aštuntą dieną jis atneš du purplelius ar du jaunus balandžius kunigui prie Susitikimo palapinės angos. 11Kunigas paaukos vieną kaip atnašą už nuodėmę, o kitą kaip deginamąją auką ir atliks permaldavimą už jį, nes jis užsitraukė kaltę per numirėlį. Tą pačią dieną jis vėl pašvęs savo galvą, 12vėl paskirs VIEŠPAČIUI savo nazirato dienas ir atves metinį avinėlį kaip atnašą už nuodėmę. Ankstesnis laikas nebus įskaitytas, nes pašvęstoji galva buvo suteršta.

13Tokios yra naziro apeigos: tą dieną, kai jo pasišventimo laikas pasibaigia, jis turi būti atvestas prie Susitikimo palapinės angos. 14Kaip savo dovaną VIEŠPAČIUI jis atves vieną mitulį sveiką avinėlį kaip deginamąją auką, vieną sveiką mitulę avį kaip atnašą už nuodėmę, vieną sveiką aviną kaip bendravimo auką, 15atneš pintinę neraugintos duonos kepalų iš geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, neraugintų, aliejumi apteptų plokštainių drauge su grūdų ir geriamosiomis atnašomis. 16Visa kunigas atnašaus VIEŠPATIES akivaizdoje, paaukos jo atnašą už nuodėmę bei deginamąją auką, 17atnašaus aviną kaip bendravimo auką VIEŠPAČIUI drauge su neraugintos duonos pintine; kunigas taip pat paaukos ir grūdų bei geriamąsias atnašas. 18Tada naziras nusiskus pašvęstą galvą prie Susitikimo palapinės angos ir, nunešęs plaukus nuo pašvęstos galvos, padės juos ant ugnies po bendravimo auka.

19Tada, kai jis nusiskus savo pašvęstą galvą, kunigas paims išvirtą avino petį, vieną neraugintą kepalą iš pintinės, vieną neraugintą plokštainį ir sudės juos nazirui ant delnų. 20Tada kunigas juos pakylės kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie bus kunigui šventa dalis drauge su pakylėjimo atnašos krūtine ir dovanos atnašos šlaunimi. Paskui naziras gali gerti vyną.

21Tokios tat yra įžadą darančio naziro pareigos. Jo atnaša VIEŠPAČIUI turi būti pagal nazirato įžadą, neskaitant to, ką dar jis išgali duoti. Pagal tai, kokį įžadą jis bus padaręs, taip jis turi ir elgtis, vykdydamas savo pasišventimo nuostatus".

Kunigiškasis palaiminimas22VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 23"Kalbėk Aaronui ir jo sūnums ir sakyk jiems: 'Taip laiminsite izraeliečius. Sakykite jiems:

24 VIEŠPATS telaimina ir tesaugo
tave!
25 Teleidžia VIEŠPATS šviesti tau savo
veidą
ir tebūna tau maloningas!
26 Tepažvelgia VIEŠPATS į tave
maloniai
ir tesuteikia ramybę!'

27Taip jie tars mano vardą izraeliečiams, ir aš juos palaiminsiu".

7 Vadų atnašos ir levitų pašventinimas 1Tą dieną, kai Mozė pabaigė statyti Padangtę, patepė ir pašventė ją su visu jos apstatymu, patepė ir pašventė aukurą su visais jo reikmenimis, 2įteikė atnašas Izraelio vadai, būtent: galvos jų protėvių namų, giminių vadai ir vadovavusieji surašytiesiems. 3Atnašos, kurias jie atgabeno į VIEŠPATIES akivaizdą, buvo šeši dengti vežimai ir dvylika jaučių: po vežimą nuo dviejų vadų ir po jautį nuo kiekvieno. Juos įteikė prie Padangtės.

4Tada VIEŠPATS tarė Mozei: 5"Priimk juos iš jų Susitikimo palapinės tarnybai ir atiduok juos levitams pagal jų tarnybą". 6Mozė tad priėmė vežimus bei jaučius ir perdavė juos levitams. 7Du vežimus ir keturis jaučius davė Geršono žmonėms pagal jų tarnybą; 8o keturis vežimus ir aštuonis jaučius davė Merario žmonėms pagal jų tarnybą Itamaro, kunigo Aarono sūnaus, priežiūroje. 9O Kohato žmonėms nedavė jokio vežimo, nes jiems buvo pavesta rūpintis šventaisiais daiktais, kurie turėjo būti nešami ant pečių.

10Vadai davė atnašas ir aukurui pašvęsti tą dieną, kai jis buvo pateptas. Vadams prie aukuro įteikiant savo atnašas, 11VIEŠPATS tarė Mozei: "Tepaduoda jie savo atnašas aukurui pašvęsti kasdien po vieną".

12 Pirmą dieną savo atnašą įteikė Aminadabo sūnus Nahšonas iš Judo giminės. 13Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 14auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 15jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 16ožys atnašai už nuodėmę; 17ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Aminadabo sūnaus Nahšono atnaša.

18Antrą dieną Netanelio sūnus Zuaras, Issacharo vadas, įteikė atnašą. Jis įteikė kaip savo atnašą sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, 19sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilnus geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 20auksinę lėkštę, sveriančią dešimt šekelių, pilną smilkalų; 21jautuką, aviną ir mitulį avinėlį kaip deginamąją auką; 22ožį kaip atnašą už nuodėmę; 23ir du jaučius, penkis avinus, penkis ožius bei penkis mitulius avinėlius kaip bendravimo auką. Tai buvo Netanelio sūnaus Zuaro atnaša.

24Trečią dieną {įteikė atnašą} Helono sūnus Eliabas, Zebuluno giminės vadas. 25Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 26auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 27jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 28ožys atnašai už nuodėmę; 29ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Helono sūnaus Eliabo atnaša.

30Ketvirtą dieną {įteikė atnašą} Šedeuro sūnus Elizuras, Reubeno giminės vadas. 31Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 32auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 33jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 34ožys atnašai už nuodėmę; 35ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Šedeuro sūnaus Elizuro atnaša.

36Penktą dieną {įteikė atnašą} Zurišadajo sūnus Šelumielis, Simeono giminės vadas. 37Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 38auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 39jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 40ožys atnašai už nuodėmę; 41ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Zurišadajo sūnaus Šelumielio atnaša.

42Šeštą dieną {įteikė atnašą} Deuelio sūnus Eljasafas, Gado giminės vadas. 43Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 44auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 45jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 46ožys atnašai už nuodėmę; 47ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Deuelio sūnaus Eljasafo atnaša.

48Septintą dieną {įteikė atnašą} Amihudo sūnus Elišama, Efraimo giminės vadas. 49Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 50auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 51jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 52ožys atnašai už nuodėmę; 53ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Amihudo sūnaus Elišamos atnaša.

54Aštuntą dieną {įteikė atnašą} Pedazuro sūnus Gamalielis, Manaso giminės vadas. 55Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 56auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 57jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 58ožys atnašai už nuodėmę; 59ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Pedazuro sūnaus Gamalielio atnaša.

60Devintą dieną {įteikė atnašą} Gideonio sūnus Abidanas, Benjamino giminės vadas. 61Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 62auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 63jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 64ožys atnašai už nuodėmę; 65ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Gideonio sūnaus Abidano atnaša.

66Dešimtą dieną {įteikė atnašą} Amišadajaus sūnus Ahiezeris, Dano giminės vadas. 67Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 68auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 69jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 70ožys atnašai už nuodėmę; 71ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Amišadajaus sūnaus Ahiezerio atnaša.

72Vienuoliktą dieną {įteikė atnašą} Ochrano sūnus Pagielis, Ašero žmonių vadas. 73Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 74auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 75jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 76ožys atnašai už nuodėmę; 77ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai.

78Dvyliktą dieną {įteikė atnašą} Enano sūnus Ahira, Naftalio žmonių vadas. 79Jo atnaša buvo sidabrinis dubuo, sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - abu pilni geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi, grūdų atnašai; 80auksinė lėkštė, sverianti dešimt šekelių, pilna smilkalų; 81jautukas, avinas ir mitulys avinėlis deginamajai aukai; 82ožys atnašai už nuodėmę; 83ir du jaučiai, penki avinai, penki ožiai bei penki mituliai avinėliai bendravimo aukai. Tai buvo Enano sūnaus Ahiros atnaša.

84Tokia buvo pašventimo atnaša aukurui iš Izraelio vadų tą dieną, kai jis buvo pateptas: dvylika sidabrinių dubenų, dvylika sidabrinių taurių, 85kiekvienas dubuo sveriantis šimtą trisdešimt šekelių, o kiekviena taurė - septyniasdešimt, - visų indų sidabro buvo du tūkstančiai keturi šimtai šekelių pagal šventovės šekelį; 86dvylika auksinių lėkščių, pilnų smilkalų, kiekviena sverianti dešimt šekelių pagal šventovės šekelį, - visų lėkščių aukso buvo šimtas dvidešimt šekelių; 87visų galvijų deginamajai aukai dvylika jaučių, dvylika avinų, dvylika mitulių avinėlių drauge su jų grūdų atnaša ir dvylika ožių atnašai už nuodėmę; 88ir visų galvijų bendravimo aukai dvidešimt keturi jaučiai, šešiasdešimt avinų, šešiasdešimt ožių ir šešiasdešimt mitulių avinėlių. Tai buvo pašventimo atnaša aukurui tada, kai jis buvo pateptas.

89Kada tik Mozė įeidavo į Susitikimo palapinę kalbėtis su VIEŠPAČIU, jis girdėdavo jam kalbantį balsą nuo malonės sosto, kuris buvo ant Sandoros Skrynios tarp dviejų kerubų. Taip jis kalbėjo jam.

8Apie auksinę žvakidę 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Kalbėk Aaronui ir sakyk jam: 'Kai dėsi lempas, teapšviečia septynios lempos vietą žvakidės priekyje'". 3Aaronas taip ir padarė. Jis įdėjo lempas, kad apšviestų vietą žvakidės priekyje, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. 4O žvakidė buvo šitaip padirbta: ji buvo kalstyto aukso dirbinys, nukalta nuo pat koto lig vainiklapio pagal pavyzdį, kurį VIEŠPATS parodė Mozei. Taip jis padirbo žvakidę.

Levitų pašventinimas Viešpačiui 5VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 6"Paimk levitus iš izraeliečių ir apvalyk juos. 7Štai ką turėsi daryti, kad juos apvalytum. Apšlakstyk juos apvalymo vandeniu, tepereina visą savo kūną skustuvu, teišsiplauna drabužius ir teapvalo save. 8Tada jie tepaima jautį ir geriausių miltų, įmaišytų su aliejumi - jo grūdų atnašą, o tu paimsi kitą jautį atnašai už nuodėmę. 9Atvesi levitus priešais Susitikimo palapinę ir sušauksi visą izraeliečių bendriją. 10Kai tu atvesi levitus priešais VIEŠPATĮ, izraeliečiai uždės savo ranką ant levitų, 11o Aaronas paaukos levitus kaip pakylėjimo atnašą nuo izraeliečių, kad jie atliktų VIEŠPATIES tarnybą. 12Dabar levitai uždės ranką jaučiams ant galvos, o jis paaukos vieną kaip atnašą už nuodėmę ir kitą kaip deginamąją auką permaldavimui už levitus padaryti. 13Atvedęs levitus priešais Aaroną ir jo sūnus, paaukosi juos kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPAČIUI.

14Tokiu būdu atskirsi levitus nuo kitų izraeliečių, kad jie būtų mano. 15Paskui levitai gali įeiti atlikti tarnybą Susitikimo palapinėje. Tu juos apvalei ir paaukojai kaip pakylėjimo atnašą, 16nes jie iš izraeliečių yra pašvęsti man besąlygiškai. Aš juos pasiėmiau vietoj visų, kurie atveria gimdą, - vietoj visų izraeliečių pirmagimių, 17nes visi izraeliečių pirmagimiai - pirmagimiai žmonių ir gyvulių yra mano. Aš juos sau pašvenčiau nuo tos dienos, kurią ištikau pirmagimius Egipto žemėje. 18Aš pasiėmiau levitus vietoj visų izraeliečių primagimių. 19Be to, aš daviau levitus iš izraeliečių kaip dovaną Aaronui ir jo sūnums, kad tarnautų už izraeliečius prie Susitikimo palapinės ir atliktų permaldavimą už izraeliečius, idant neištiktų izraeliečių kokia rykštė už ėjimą per arti prie šventovės".

20Mozė ir Aaronas bei visa izraeliečių bendrija taip ir pasielgė su levitais. Izraeliečiai elgėsi su levitais lygiai, kaip VIEŠPATS buvo įsakęs. 21Levitai apvalė save nuo nuodėmės ir išsiplovė drabužius. Tada Aaronas paaukojo juos kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje; Aaronas už juos atliko permaldavimą jiems apvalyti. 22Paskui levitai įėjo į Susitikimo palapinę eiti savo tarnybos Aarono ir jo sūnų priežiūroje. Kaip VIEŠPATS buvo Mozei apie levitus įsakęs, taip jie ir padarė.

23VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 24"Tokia yra levitams taisyklė: nuo dvidešimt penkerių metų ir vyresni jie pradės atlikti pareigas Susitikimo palapinės tarnyboje; 25sulaukę penkiasdešimties metų, pasitrauks iš tarnybos pareigų ir daugiau nebetarnaus. 26Jie gali padėti savo broliams, Susitikimo palapinėje einantiems savo pareigas, bet tarnybos nebeatliks. Taip elgsiesi su levitais, skirstydamas jiems pareigas".

9Antroji Išėjimo šventė 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje antrųjų metų pirmą mėnesį po jų išėjimo iš Egipto, tardamas: 2"Teatnašauja izraeliečiai Išėjimo auką nustatytu laiku. 3Šio mėnesio keturioliktą dieną, temstant, atnašausite ją nustatytu laiku, atnašausite ją pagal visus įstatus ir apeigas". 4Mozė tad paliepė izraeliečiams atnašauti Išėjimo auką, 5ir jie atnašavo Išėjimo auką pirmojo mėnesio keturioliktą dieną, temstant, Sinajaus dykumoje. Izraeliečiai padarė visa lygiai taip, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

6Atsitiko, kad radosi žmonių, kurie buvo tapę nešvarūs numirėlio palietimu ir negalėjo tą dieną atnašauti Išėjimo aukos. Tą pačią dieną jie atskubėjo pas Mozę ir Aaroną 7ir sakė jiems: "Nors mes ir esame nešvarūs numirėlio palietimu, kodėl gi mums turi būti neleidžiama aukoti nustatytu laiku VIEŠPATIES atnašą drauge su kitais izraeliečiais?" 8Mozė jiems atsakė: "Palaukite, leiskite man išgirsti, ką jums VIEŠPATS įsakys".

9VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 10"Kalbėk izraeliečiams, sakydamas: 'Jei kas nors iš jūsų ar iš jūsų palikuonių taptų nešvarus, paliesdamas numirėlį, ar būtų tolimoje kelionėje, vis dėlto galės atnašauti Išėjimo auką VIEŠPAČIUI. 11Jie atnašaus ją antrojo mėnesio keturioliktą dieną, temstant; suvalgys ją su nerauginta duona ir karčiomis žolėmis. 12Nieko iš jos nepaliks lig ryto, nesulaužys jokio jos kaulo. Jie atnašaus ją pagal Išėjimo aukos įstatą. 13Bet jei kas, būdamas švarus ir ne kelionėje, susilaikytų atnašauti Išėjimo auką, bus atkirtas nuo tautos, nes neatnašavo VIEŠPAČIUI aukos nustatytu laiku. Tas žmogus turės pakelti savo nuodėmės padarinius. 14Jei ateivis, gyvenantis tarp jūsų, norėtų atnašauti Išėjimo auką VIEŠPAČIUI, jis tai turi daryti pagal Išėjimo aukos įstatą ir jos apeigas. Abiem - ateiviui ir krašto piliečiui bus tas pats įstatas".

Debesis viršum Padangtės ir Dievo Artumas15Tą dieną, kai buvo pastatyta Padangtė, debesis apdengė Padangtę, Sandoros palapinę. O nuo vakaro lig ryto jis buvo viršum Padangtės tarsi ugnis. 16Taip būdavo nuolat: dienos metu ją dengdavo debesis, o naktį pasidarydavo tarsi ugnis. 17Kada tik debesis pakildavo nuo Padangtės, izraeliečiai leisdavosi kelionėn, ir toje vietoje, kur debesis sustodavo, izraeliečiai statydavosi stovyklą. 18VIEŠPAČIUI įsakius, izraeliečiai iškeliaudavo ir, VIEŠPAČIUI įsakius, jie statydavosi stovyklą. Kol tik debesis laikydavosi viršum Padangtės, tol jie pasilikdavo stovykloje. 19Net jeigu debesis pasilikdavo viršum Padangtės ir daug dienų, izraeliečiai paklusdavo VIEŠPAČIUI ir toliau nekeliaudavo. 20Tačiau kartais debesis būdavo viršum Padangtės tik keletą dienų ir jie pasilikdavo stovykloje. VIEŠPATIES įsakymu jie statydavosi palapines ir VIEŠPATIES įsakymu jie iškeliaudavo. 21Kartais debesis likdavosi tik nuo vakaro lig ryto, - kai debesis pasikeldavo ryto metą, jie leisdavosi kelionėn. Dieną ar naktį, kada debesis pakildavo, jie iškeliaudavo. 22Ar porą dienų, ar mėnesį, ar ilgesnį laiką debesis lūkuriuodavo viršum Padangtės, izraeliečiai pasilikdavo stovykloje ir neiškeliaudavo, bet kai tik jis pakildavo, jie leisdavosi į kelionę. 23VIEŠPAČIUI įsakius, jie statydavosi stovyklą ir, VIEŠPAČIUI įsakius, jie leisdavosi į kelionę. Jie laikėsi VIEŠPATIES įsakymo, paklusdami VIEŠPAČIUI per Mozę.

10Sidabriniai trimitai 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Pasidirbk du trimitus; padirbsi juos iš ploto sidabro. Panaudosi juos bendrijai sušaukti ir stovyklų gretoms kelionei parengti. 3Sugaudus abiem trimitams, visa bendrija rinksis pas tave prie Susitikimo palapinės angos. 4O tik vienam sugaudus, vadai - Izraelio giminių galvos rinksis pas tave. 5Kai sutrimituosite pirmąjį pavojų, pakils į kelionę stovyklų gretos rytų pusėje; 6kai sutrimituosite antrąjį pavojų, pakils į kelionę stovyklų gretos pietų pusėje. Pavojus turi būti skelbiamas, kada tik jie turi leistis į kelionę. 7O kai bendrija turi būti sušaukta, trimituosite, bet pavojaus neskelbsite. 8Aarono sūnūs, kunigai, pūs trimitus. Tai bus jums amžinas įstatas visoms jūsų kartoms. 9Kai žygiuosite į karą savo krašte su jus engiančiu priešu, trimitais skelbsite pavojų, kad būtumėte prisiminti VIEŠPATIES, jūsų Dievo, akivaizdoje ir būtumėte išgelbėti nuo priešų. 10Taip pat ir džiugesio dienomis - jūsų nustatytomis šventėmis, jaunaties dienomis - pūsite trimitus prie savo deginamųjų atnašų ir bendravimo aukų. Jie tarnaus kaip priminimas jūsų labui pas VIEŠPATĮ, jūsų Dievą. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas".

B. NUO SINAJAUS IKI MOABO LYGUMŲ

Izraeliečiai leidžiasi į kelionę 11Antraisiais metais, antrą mėnesį, dvidešimtą mėnesio dieną, debesis pakilo nuo Sandoros Padangtės, 12ir izraeliečiai, tarpais sustodami, pasijudino į kelionę iš Sinajaus dykumos. Debesis apsistojo Parano dykumoje.

13Pirmąkart jie pasijudino į kelionę, vykdydami VIEŠPATIES įsakymą, duotą per Mozę. 14Judo stovykla su savo ženklu ir greta po gretos pasijudino pirmoji. Nahšonas, Aminadabo sūnus, vedė jos gretas. 15Netanelis, Zuaro sūnus, vedė Issacharo giminės gretas; 16o Eliabas, Helono sūnus, vedė Zebuluno giminės gretas.

17Tada, išardžius Padangtę, leidosi į kelionę Geršono ir Merario žmonės, Padangtės nešėjai. 18Paskui pasijudino Reubeno stovykla su savo ženklu ir greta po gretos. Elizuras, Šedeuro sūnus, vedė jos gretas. 19Šelumielis, Zurišadajo sūnus, vedė Simeono giminės gretas, 20o Eljasafas, Reuelio sūnus, vedė Gado giminės gretas.

21Tada Kohato žmonės, šventųjų daiktų nešėjai, leidosi į kelionę. Dar jiems neatkeliavus, Padangtė buvo vėl pastatyta. 22Paskui pasijudino Efraimo stovykla su savo ženklu ir greta po gretos. Elišama, Amihudo sūnus, vedė jos gretas. 23Gamalielis, Pedazuro sūnus, vedė Manaso giminės gretas, 24o Abidanas, Gideonio sūnus, vedė Benjamino giminės gretas.

25Galop kaip visų stovyklų užnugaris pasijudino su savo ženklu ir greta po gretos Dano stovykla. Ahiezeris, Amišadajaus sūnus, vedė jos gretas. 26Pagielis, Ochrano sūnus, vedė Ašero giminės gretas, 27o Ahira, Enano sūnus, vedė Naftalio giminės gretas.

28Tokia buvo izraeliečių žygio tvarka, greta po gretos, kai jie leidosi į kelionę.

Vedlys Hobabas29Mozė tarė Hobabui, midjaniečio Reuelio, savo uošvio, sūnui: "Mes keliaujame link vietos, apie kurią VIEŠPATS yra pasakęs: 'Jums aš ją duosiu'. Eikš su mumis! Mes būsime tau dosnūs, nes VIEŠPATS pažadėjo būti dosnus Izraeliui". 30 Bet jis atsakė jam: "Ne, aš neisiu. Verčiau grįšiu į savo gimtąjį kraštą pas savo gimines". 31Mozė tarė: "Prašyčiau mūsų nepalikti, nes tu žinai, kur dykumoje mes turėtume statyti stovyklą. Mums būsi mūsų akys! 32Be to, jeigu eisi su mumis, ką gero VIEŠPATS mums daro, tą patį mes tau darysime".

33Jie tad nužygiavo nuo VIEŠPATIES kalno trejeto dienų kelionės nuotolį. Sandoros Skrynia keliavo jų priekyje tų trejeto dienų kelionės metu, ieškodama jiems vietos sustoti poilsio. 34Jiems iškeliavus, dienos metu VIEŠPATIES debesis buvo viršum jų.

35Kada tik Sandoros Skrynia buvo pakeliama kelionei, Mozė sakydavo:

"Pakilk, VIEŠPATIE!
Tebūna išblaškyti tavo priešai,
tebėga nuo tavo veido, kurie tavęs
neapkenčia!"

36O kada tik ji buvo padedama poilsio, jis sakydavo:

"Sugrįžk, VIEŠPATIE,
prie nesuskaitomų Izraelio
tūkstančių!"

11Sustojimai dykumoje 1Atsitiko, kad žmonės pradėjo karčiai murmėti prieš VIEŠPATĮ dėl savo nelaimių. VIEŠPATS tai išgirdo ir užsidegė pykčiu. Tada VIEŠPATIES ugnis suliepsnojo prieš juos, sunaikindama stovyklos pakraščius. 2Žmonės šaukėsi Mozės. Mozė meldėsi VIEŠPAČIUI, ir ugnis užgeso. 3Ta vieta buvo pavadinta Tabera, nes ten VIEŠPATIES ugnis buvo užsidegusi prieš juos.

4Tarp jų buvę valkatos buvo apimti godaus alkio. Ir izraeliečiai vėl pradėjo verkti ir sakyti: "Kas mums duos mėsos pavalgyti? 5Atsimename žuvis, kurias Egipte dykai valgydavome, agurkus, melionus, porus, svogūnus ir česnakus. 6Mūsų stemplės susitraukė! Nėra visiškai nieko! Vien tik maną temato mūsų akys".

7Mana buvo panaši į koriandro sėklą ir jos spalva buvo tarsi bdelio sakų spalva. 8Žmonės vaikščiodavo po apylinkę, ją rinkdavo, maldavo girnomis ar trindavo grūstuve, virdavo puode ir darydavo iš jos plokštainius. Jos skonis buvo panašus į plokštainių su aliejumi. 9Naktį, krintant rasai, su ja nukrisdavo ir mana.

10Mozė girdėjo žmones verkiant, šeimą po šeimos, visus prie savo palapinių angos. VIEŠPATS užsidegė pykčiu, o Mozė kamavosi. 11"Kodėl taip blogai elgiesi su savo tarnu? - Mozė klausė VIEŠPATĮ. - Kodėl neradau malonės tavo akyse, kad užkrovei ant manęs visų šių žmonių naštą? 12Argi aš pradėjau šią visą tautą? Nejau aš juos pagimdžiau, kad tu turėtum man sakyti: 'Nešk juos savo rankose, kaip žindyvė kad nešioja nenutrauktą kūdikį', - į kraštą, kurį prisiekdamas pažadėjai jų protėviams? 13Iš kurgi aš imsiu mėsos visiems šiems žmonėms? Juk jie pas mane eina, verkia ir sako: 'Duok mums mėsos pavalgyti!' 14Aš vienas nepajėgiu nešti visų šių žmonių, nes jie yra man per sunkūs. 15Jei tu taip su manimi elgsiesi, verčiau užmušk mane, maldauju tave, - jei radau malonę tavo akyse, - kad daugiau nebematyčiau savo nelaimės".

Septyniasdešimt seniūnų16Tada VIEŠPATS tarė Mozei: "Parink man septyniasdešimt Izraelio seniūnų - vyrų, kuriuos tu laikai žmonių seniūnais ir pareigūnais, atvesk juos prie Susitikimo palapinės. Teužima jie ten savo vietą drauge su tavimi. 17Aš nužengsiu ir su tavimi ten kalbėsiu, paimsiu iš tavo dvasios ir jos suteiksiu jiems. Jie neš žmonių naštą su tavimi, kad tau nebereikėtų ją visą vienam nešti. 18O žmonėms sakyk: 'Pašvęskite save rytojui ir jūs turėsite mėsos valgyti, nes verkšlenote, VIEŠPAČIUI girdint, sakydami: 'Kas duos mums mėsos pavalgyti? Egipte tikrai mums buvo geriau!' Todėl VIEŠPATS duos jums mėsos valgyti. 19Valgysite ne tik vieną dieną ar dvi dienas, ar penkias dienas, ar dešimt dienų, ar dvidešimt dienų, 20bet per visą mėnesį, kol nebenorėsite net pauostyti ir kol jums neįgris, nes atmetėte VIEŠPATĮ, esantį tarp jūsų, ir verkšlenote prieš jį, sakydami: 'Ai, kam mes išėjome iš Egipto!'" 21Bet Mozė tarė: "Tauta, kuri yra su manimi, turi šešis šimtus tūkstančių pėsčių vyrų, ir tu sakai: 'Aš duosiu jiems pakankamai mėsos valgyti visą mėnesį'. 22Argi yra tiek avių kaimenių ir galvijų bandų jiems paskersti? Argi yra jūroje gana žuvų jiems pagauti?" 23VIEŠPATS Mozei atsakė: "Nejau VIEŠPATIES ranka yra tokia trumpa? Tu tuojau pamatysi, ar mano žodis įvyks tau, ar ne".

Seniūnų dvasia24Mozė tat išėjo ir perdavė žmonėms VIEŠPATIES žodžius. Jis parinko septyniasdešimt seniūnų iš žmonių ir pastatė juos prie Padangtės. 25Tada VIEŠPATS nužengė debesyje, kalbėjo su juo, paėmė dalį jo dvasios ir suteikė ją septyniasdešimčiai seniūnų. Dvasiai ant jų nusileidus ilsėtis, jie ėmė pranašauti. Bet vėliau jie daugiau nebepranašavo.

26Du vyrai, vienas vadinamas Eldadu ir kitas vadinamas Medadu, buvo pasilikę stovykloje, tačiau dvasia nusileido į juos ilsėtis. Jie buvo tarp įrašytųjų į sąrašą, bet nebuvo nuėję prie Padangtės, užtat jie pranašavo stovykloje. 27Kai vienas vaikinas, atbėgęs pas Mozę, pranešė: "Eldadas ir Medadas pranašauja stovykloje", 28Jozuė, Nuno sūnus, Mozės padėjėjas ir vienas jo rinktinių vyrų, tarė: "Mano viešpatie Moze, uždrausk jiems!" 29Bet Mozė jam atsakė: "Ar tu dėl manęs pavydi? Tebūna visi VIEŠPATIES žmonės pranašai, tesuteikia VIEŠPATS savo dvasią visiems!" 30Tuomet Mozė ir Izraelio seniūnai sugrįžo į stovyklą.

Putpelės31 Tuo tarpu pakilo VIEŠPATIES siųstas vėjas, atpūtė nuo jūros putpelių ir nubloškė jas šalia stovyklos, maždaug dienos kelionės nuotoliu vienoje pusėje ir dienos kelionės nuotoliu kitoje pusėje, visur aplinkui stovyklą, bemaž poros uolekčių sluoksniu ant žemės. 32Žmonės tad buvo ant kojų visą tą dieną bei naktį ir rytojaus dieną, rinkdami putpeles. Net tas, kuris mažiausiai surinko, turėjo dešimt homerų. Tada jie išskleidė jas visur aplink stovyklą. 33Bet mėsai tebesant jiems tarp dantų, net dar jos nesukramčius, įsiliepsnojo VIEŠPATIES pyktis ant žmonių, ir VIEŠPATS ištiko juos labai skaudžia rykšte. 34Užtat ta vieta buvo pavadinta Kibrot- haTaava, nes ten buvo palaidoti žmonės, kurie buvo pasidavę godumui.

35Nuo Kibrot-haTaavos žmonės nukeliavo į Hazerotus.

12Mirjama ir Aaronas priekaištauja MozeiJiems esant Hazerotuose, 1Mirjama ir Aaronas kalbėjo prieš Mozę dėl jo kušitės moters, kurią jis buvo vedęs {nes jis iš tikrųjų buvo vedęs kušitę moterį}. 2Jie sakė: "Argi VIEŠPATS tik per Mozę kalbėjo? Argi jis ir per mus nekalbėjo?" VIEŠPATS tai išgirdo. 3O Mozė labai kuklus žmogus, kuklesnis už bet ką kitą ant žemės veido. 4Ūmai VIEŠPATS pašaukė Mozę, Aaroną ir Mirjamą: "Ateikite visi trys prie Susitikimo palapinės". Jiems atėjus, 5VIEŠPATS nužengė debesies stulpe, sustojo prie Padangtės angos ir sušuko: "Aaronai ir Mirjama!" O kai jiedu prisiartino, 6jis tarė:

"Prašau klausytis mano žodžių!
Jei tarp jūsų būtų pranašas,
aš apsireikščiau jam regėjime,
aš kalbėčiau jam sapne.
7 Bet taip nėra su mano tarnu Moze:
jam patikėti visi mano namai.
8 Su juo aš kalbu veidas į veidą -
aiškiai, ne mįslėmis.
Jis mato VIEŠPATIES išvaizdą.

Kodėl tad nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?" 9Vis dar pykčio ant jų apimtas, VIEŠPATS nuėjo.

Mirjamos raupsai10Debesiui nuo Padangtės pasitraukus, Mirjama stovėjo balta kaip sniegas - raupsuota. Kai Aaronas atsisuko į Mirjamą ir pamatė, kad ji yra susirgusi raupsais, 11Aaronas tarė Mozei: "Ai, mano viešpatie, prašyčiau nebausti mūsų už nuodėmę, kurią mes taip kvailai padarėme! 12Neleisk jai tapti tarsi negyvu gemalu, išeinančiu iš motinos įsčių su pusiau sunaikintu kūnu". 13Mozė tad šaukėsi VIEŠPATIES, tardamas: "O Dieve, maldauju, išgydyk ją!" 14Bet VIEŠPATS atsakė Mozei: "Jei jos tėvas būtų spjovęs jai į veidą, argi ji nebūtų turėjusi gėdytis septynias dienas? Tebūna ji uždaryta už stovyklos septynias dienas. Tik tada ji galės būti sugrąžinta atgal". 15Taigi Mirjama buvo uždaryta už stovyklos septynias dienas. Žmonės nesileido į kelionę, kol Mirjama nebuvo sugrąžinta atgal. 16Paskui žmonės iškeliavo iš Hazerotų ir pasistatė stovyklą Parano dykumoje.

13Žvalgai siunčiami į Kanaaną 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Siųsk vyrus išžvalgyti Kanaano kraštą, kurį aš duodu izraeliečiams. Pasiųsk po vieną vyrą iš kiekvieno jų protėvių giminės; kiekvienas jų turi būti giminės vadas". 3VIEŠPATIES įsakymu Mozė tad išsiuntė juos iš Parano dykumos. Visi jie buvo vadovaujantys vyrai tarp izraeliečių. 4Šie buvo jų vardai:

iš Reubeno giminės Zakuro sūnus
Šamua;
5 iš Simeono giminės Horio sūnus
Šaafatas;
6 iš Judo giminės Jefūnės sūnus
Kalebas;
7 iš Issacharo giminės Juozapo sūnus
Igalas;
8 iš Efraimo giminės Nuno sūnus
Hošea;
9 iš Benjamino giminės Rafūos sūnus
Paltis;
10 iš Zebuluno giminės Sodžio sūnus
Gadielis;
11 iš Juozapo giminės, tai yra ir
Manaso giminės,
Susio sūnus Gadis;
12 iš Dano giminės Gemalio sūnus
Amielis;
13 iš Ašero giminės Michaelio sūnus
Seturas;
14 iš Naftalio giminės Vofsio sūnus
Nahbis;
15 iš Gado giminės Machio sūnus
Geulis.

16Tie buvo vardai vyrų, kuriuos Mozė siuntė išžvalgyti krašto. O Hošeą, Nuno sūnų, Mozė pavadino Jozue.

17Siųsdamas juos išžvalgyti Kanaano krašto, Mozė jiems tarė: "Kilkite aukštyn į Negebą ir palipkite į krašto aukštumas. 18Apžiūrėkite kraštą, į ką jis yra panašus. Ar jame gyvenantys žmonės yra stiprūs, ar silpni, ar jų yra mažai, ar daug? 19Ar kraštas, kuriame jie gyvena, yra geras, ar blogas? Ar miestai, kuriuose jie gyvena, neturi sienų, ar yra įtvirtinti? 20Ar žemė yra derlinga, ar skurdi, ar yra joje medžių, ar ne? Būkite drąsūs, parneškite šį tą iš krašto vaisių". Tuomet buvo ankstyvųjų vynuogių laikas.

21Jie tat pakilo ir išžvalgė kraštą nuo Zino dykumos lig Rehobo prie Lebo-Hamato. 22Jie pakilo į Negebą ir nuėjo į Hebroną, kur gyveno Ahimanas, Šešajis ir Talmajis - anakimai. {Hebronas buvo įkurtas septyneriais metais anksčiau negu Zoanas Egipte.} 23Pasiekę Eškolo slėnį, nusikirto iš ten vynmedžio šaką su viena vynuogių keke, kurią ant karties nešė du vyrai. Jie nešėsi ir granatmedžio obuolių bei figų. 24Ta vieta buvo pavadinta Eškolo slėniu pagal kekę, kurią iš ten izraeliečiai nusikirto.

Žvalgai grįžta iš Kanaano25Praslinkus keturiasdešimčiai dienų, jie sugrįžo iš krašto žvalgybos. 26Atėję tiesiai pas Mozę ir Aaroną bei visą izraeliečių bendriją į Kadešą Parano dykumoje, jie papasakojo jiems bei visai bendrijai ir parodė jiems krašto vaisius. 27Jie papasakojo Mozei: "Mes nuėjome į kraštą, į kurį mus siuntei. Tikrai jis pienu ir medumi teka. Štai jo vaisiai. 28Tačiau žmonės, gyvenantys krašte, yra stiprūs, miestai įtvirtinti ir didžiuliai. Be to, mes matėme ten ir Anako palikuonis. 29Amalekitai gyvena Negebo krašte; hetitai, jebusitai ir amoriečiai gyvena krašto aukštumose; o kanaaniečiai gyvena prie jūros ir palei Jordaną".

30Kalebas nutildė žmones, murmėjusius prieš Mozę, ir tarė: "Kilkime tučtuojau ir užimkime jį, nes mes tikrai galime juos nugalėti". 31Tada vyrai, kurie buvo ėję su juo, sakė: "Mes nepajėgsime tų žmonių pulti, nes jie yra už mus stipresni". 32Taigi jie apmelavo izraeliečiams kraštą, kurį jie buvo išžvalgę, sakydami: "Kraštas, per kurį mes perėjome ir išžvalgėme, yra kraštas, kuris suryja savo gyventojus. Visi žmonės, kuriuos jame matėme, yra didelio ūgio. 33Tenai mes matėme tikrus milžinus (anakimai kyla iš milžinų); o mes jautėmės kaip žiogai. Taip mes jiems ir atrodėme".

14Izraeliečiai kelia maištą. 1Visa bendrija ėmė aimanuoti nesavu balsu, - žmonės nesiliovė verkti visą tą naktį. 2Visi izraeliečiai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną. "Verčiau mes būtume mirę Egipto žemėje! - sakė jiems visa bendrija, - arba verčiau mes mirtume šioje dykumoje! 3Kodėl VIEŠPATS veda mus į tą kraštą žūti nuo kalavijo? Mūsų žmonos ir mūsų mažyliai taps grobiu! Argi nebūtų mums geriau eiti atgal į Egiptą?" 4Jie sakė vieni kitiems: "Pasiskirkime vadą ir grįžkime į Egiptą".

5Tuomet Mozė ir Aaronas puolė kniūbsti prieš visą susirinkusią izraeliečių bendriją. 6O Jozuė, Nuno sūnus, ir Kalebas, Jefūnės sūnus, buvę tarp išžvalgiusiųjų kraštą, persiplėšė savo drabužius 7ir kreipėsi į izraeliečių bendriją: "Kraštas, kurį mes perėjome ir išžvalgėme, yra nepaprastai gera šalis. 8Jei VIEŠPATS bus mums malonus, jis mus įves į tą kraštą ir duos mums žemę, tekančią pienu ir medumi. 9Tik prieš VIEŠPATĮ nemaištaukite! Todėl nebijokite to krašto žmonių, nes jie mums yra tik duona! Jų apsauga paliko juos, o VIEŠPATS yra su mumis. Nebijokite jų!" 10Visai bendrijai ėmus grasinti užmušti juos akmenimis, VIEŠPATIES šlovė pasirodė visiems izraeliečiams prie Susitikimo palapinės.

Mozė meldžiasi už tautą11VIEŠPATS Mozei tarė: "Kaip ilgai ši tauta niekins mane? Kaip ilgai, nepaisydama visų ženklų, kuriuos jiems padariau, atsisakys pasitikėti manimi? 12Ištiksiu tad juos maru ir išsižadėsiu jų. Padarysiu iš tavęs tautą gausesnę ir galingesnę negu jie".

13Bet Mozė VIEŠPAČIUI tarė: "Kai egiptiečiai, iš kurių tarpo išvedei šią tautą savo galybe, apie tai išgirs, 14jie papasakos apie tai šio krašto gyventojams. Jie girdėjo, kad tu, VIEŠPATIE, esi šioje tautoje, nes tu, VIEŠPATIE, esi matomas veidu į veidą, kai tavo debesis ilsisi viršum jų, kai tu eini pirma jų debesies stulpe dieną ir ugnies stulpe naktį. 15Jei tad išžudytum visus šiuos žmones iki vieno, tuomet tautos, girdėjusios apie tave, sakytų: 16'Dėl to, kad VIEŠPATS nepajėgė įvesti šios tautos į kraštą, kurį buvo prisiekęs jiems duoti, jis išžudė juos dykumoje'. 17Todėl maldauju, tebūna mano Viešpaties galybė taip didinga, kaip pareiškei, tardamas:

18 'VIEŠPATS yra lėtai pykstantis,
pilnas ištikimos meilės,
atleidžiantis kaltę ir nusižengimą,
bet nepaliekantis kaltųjų be
bausmės,
baudžiantis vaikus už tėvų kaltę
lig trečios ir ketvirtos kartos'.

19Atleisk, maldauju, šios tautos kaltę, dėl savo ištikimos meilės didybės, kaip atleidai šiai tautai nuo Egipto iki čia".

20Tada VIEŠPATS tarė: "Aš atleidžiu, kaip tu prašai. 21Kaip aš gyvas ir kaip visa žemė yra pilna VIEŠPATIES šlovės, 22nė vienas iš tų žmonių, kurie matė mano šlovę ir ženklus, padarytus Egipte bei dykumoje, ir vis dėlto mane bandė šiuos dešimt kartų ir neklausė mano balso, 23nematys krašto, kurį aš prisiekiau duoti jų protėviams. Nė vienas iš tų, kurie mane paniekino, jo nematys. 24Bet savo tarną Kalebą, kadangi jis buvo įkvėptas kitokios dvasios ir liko man ištikimas, aš įvesiu į kraštą, į kurį jis buvo nuėjęs, ir jo palikuonys jį paveldės. 25Dabar amalekitai ir kanaaniečiai gyvena slėniuose. Pakilkite tad rytoj ir leiskitės į kelionę per dykumą Nendrių jūros keliu".

26VIEŠPATS dar kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 27"Kaip ilgai ši nedora bendrija murmės prieš mane? Aš atkreipiau dėmesį į izraeliečių murmėjimus, kaip jie murma prieš mane. 28 Sakyk jiems: 'Kaip aš gyvas, - sako VIEŠPATS, - aš padarysiu jums, ką girdėjau jus sakant. 29Jūsų lavonai supus šioje dykumoje. Iš jūsų visų, kurie buvote įskaityti surašant, - nuo dvidešimties metų ir vyresnių, murmėjusių prieš mane, - 30nė vienas iš jūsų neįeis į kraštą, kuriame prisiekiau jus apgyvendinti, išskyrus Kalebą, Jefūnės sūnų, ir Jozuę, Nuno sūnų. 31Tačiau jūsų mažylius, kurie, jūs sakėte, bus pagrobti, aš įvesiu, - jie pažins kraštą, kurį jūs paniekinote. 32O jūsų lavonai supus šioje dykumoje. 33Jūsų vaikai klajos po dykumą keturiasdešimt metų ir kentės dėl jūsų neištikimumo, kol jūs visi lig vieno atsigulsite negyvi dykumoje. 34Keturiasdešimt dienų praleidote žvalgydami kraštą, keturiasdešimt metų kentėsite už savo kaltę: metus už kiekvieną dieną. Taip jūs pažinsite mano apmaudą'. 35Aš, VIEŠPATS, kalbu! Tikrai taip padarysiu visai šiai nedorai bendrijai, susimokiusiai prieš mane. Šioje dykumoje visi lig vieno ras galą, ten jie išmirs".

36Taigi vyrai, kuriuos Mozė buvo pasiuntęs išžvalgyti krašto ir kurie, apmeluodami kraštą, padarė, kad visa bendrija murmėtų prieš jį, - 37tie vyrai, kurie paskleidė melus apie kraštą, mirė nuo maro VIEŠPATIES akivaizdoje. 38Vien Nuno sūnus Jozuė ir Jefūnės sūnus Kalebas išliko gyvi iš tų, kurie ėjo išžvalgyti krašto.

Nesėkmingas bandymas įsiveržti į Kanaaną39Kai Mozė pakartojo šiuos žodžius visiems izraeliečiams, žmonės buvo širdgėlos apimti. 40Atsikėlę anksti rytą, jie leidosi krašto kalnagūbrių link, sakydami: "Mes čia! Esame pasiruošę eiti į vietą, apie kurią VIEŠPATS kalbėjo, nes mes iš tikrųjų nusidėjome". 41Bet Mozė sakė: "Kodėl jūs norite vėl nusižengti VIEŠPATIES įsakymui? Žygis nebus sėkmingas. 42Neikite, nes VIEŠPATS nėra su jumis. Jei eisite, būsite priešų sumušti. 43Juk amalekitai ir kanaaniečiai pastos ten jums kelią, - krisite nuo kalavijo. Kadangi nusigręžėte nuo VIEŠPATIES, VIEŠPATS nebus su jumis". 44Bet jie, savimi pasitikėdami, žygiavo į krašto aukštumų gūbrius, nors VIEŠPATIES Sandoros Skrynia ir Mozė nebuvo pasijudinę iš stovyklos. 45Kalnų aukštumose gyvenusieji amalekitai ir kanaaniečiai nusileido iš aukštumų ir sumušė juos, vydamiesi net lig Hormos.

15Papildomi nuostatai apie aukas 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 "Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai įeisite į kraštą, kurį aš jums duodu gyventi, 3ir paaukosite VIEŠPAČIUI ugnies atnašą iš jaučių bandos ar iš avių kaimenės, - deginamąją ar kitokią auką, vykdydami įžadą, ar kaip geros valios atnašą, ar jūsų nustatytų švenčių metu, norėdami pateikti malonų kvapą VIEŠPAČIUI, 4tuomet duodantis tokią atnašą VIEŠPAČIUI turės duoti taip pat ir grūdų atnašą - vieną dešimtadalį efos geriausių miltų, įmaišytų su ketvirtadaliu hino aliejaus. 5Be to, su deginamąja ar kitokia auka atnašausi ketvirtadalį hino vyno kaip liejamąją atnašą su kiekviena avimi. 6Jei aukosi aviną, atnašausi grūdų atnašą: du dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų su trečdaliu hino aliejaus, 7ir trečdalį hino vyno malonaus kvapo liejamąją atnašą VIEŠPAČIUI. 8Jei atnašautum jautį kaip deginamąją auką ar kaip kitokią auką, vykdydamas įžadą ar kaip bendravimo auką VIEŠPAČIUI, 9tuomet duosi su jaučiu grūdų atnašą - tris dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų su puse hino aliejaus, 10duosi taip pat kaip liejamąją atnašą pusę hino vyno, ugnies atnašas dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI.

11Taip bus daroma su kiekvienu jaučiu, su kiekvienu avinu, su kiekvienu avinėliu ar ožiu. 12Koks skaičius šių atnašų, toks turi būti ir skaičius grūdų bei liejamųjų atnašų.

13Kiekvienas namiškis izraelietis, aukodamas VIEŠPAČIUI malonaus kvapo ugnies atnašas, taip jas aukos. 14Jei ateivis, gyvenantis su jumis ar su jūsų palikuonimis, norėtų paaukoti malonaus kvapo atnašą VIEŠPAČIUI ugnimi, kaip jūs darote, taip jis tedaro. 15Visai bendrijai bus vienas įstatas, jums ir apsigyvenusiam ateiviui, amžinas įstatas per jūsų kartas. VIEŠPATIES akivaizdoje jūs ir ateivis būsite vienodi. 16Jūs ir ateivis, gyvenantis su jumis, turės tas pačias apeigas ir tą patį įstatą'".

17VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 18"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Įėję į kraštą, į kurį aš jus vedu, 19kada tik valgysite krašto duoną, atidėkite atnašą VIEŠPAČIUI. 20Iš pirmienų tešlos duosite kepalą kaip atnašą, atidėsite jį kaip atnašą, lygiai kaip atidedate atnašą nuo klojimo aslos. 21Per visas kartas duosite VIEŠPAČIUI dalį savo pirmienų tešlos'".

Atnašos už nuodėmę22 "Jei netyčiomis neįvykdysite kurio nors iš įsakymų, VIEŠPATIES paskelbtų per Mozę, - 23visa, ką VIEŠPATS įsakė jums per Mozę nuo tos dienos, kai VIEŠPATS davė įsakymą, ir vėliau per visas jūsų kartas, - 24jei tai būtų padaryta netyčiomis per bendrijos neapsižiūrėjimą, tuomet visa bendrija atnašaus jautuką deginamajai aukai dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI drauge su grūdų atnaša bei jos liejamąja atnaša pagal įsaką ir ožį atnašai už nuodėmę. 25Kunigas atliks permaldavimą už visą izraeliečių bendriją, ir jiems bus atleista, nes tai buvo neapsižiūrėjimas, ir už savo klaidą jie atnašavo auką - ugnies atnašą VIEŠPAČIUI bei atnašą už nuodėmę VIEŠPATIES akivaizdoje. 26Ne tik izraeliečių bendrijai, bet taip pat ir ateiviams tarp jūsų, bus atleista, nes neapsižiūrėjimo kaltė palietė visus žmones.

27Jei pavienis nusidėtų per neapsižiūrėjimą, jis atnašaus mitulę ožką atnašai už nuodėmę. 28Kunigas atliks permaldavimą VIEŠPATIES akivaizdoje už padariusįjį klaidą, nes jis padarė ją per neapsižiūrėjimą. Atlikus už jį permaldavimą, bus jam atleista. 29Tiek vietiniam izraeliečiui, tiek tarp jų gyvenančiam ateiviui, tas pačias apeigas turėsite bet kam iš jų, nusidėjusiam per neapsižiūrėjimą.

30Bet jei kas elgdamasis savavališkai, vietinis ar ateivis, užgautų VIEŠPATĮ, toks žmogus bus pašalintas iš tautos. 31Dėl to, kad paniekino VIEŠPATIES žodį ir sulaužė jo įsakymą, toks žmogus turi būti pašalintas. Kaltinti jis gali tik pats save".

Bausmė už šabo laužymą32Izraeliečiai, būdami dykumoje, užtiko žmogų, renkantį malkas šabo dieną. 33Užtikusieji renkantį malkas atvedė jį pas Mozę, Aaroną ir visą bendriją. 34 Jis buvo uždarytas į kalėjimą, nes nebuvo aišku, ką su juo reikėtų daryti. 35Tada VIEŠPATS tarė Mozei: "Tas žmogus turi būti nubaustas mirtimi. Visa bendrija turi užmušti jį akmenimis už stovyklos". 36Visa bendrija išvedė jį už stovyklos ir užmušė akmenimis, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

Kutai prie drabužių37VIEŠPATS tarė Mozei: 38"Kalbėk izraeliečiams ir paliepk jiems pasidaryti kutus ant drabužių kampų per visas kartas. Teprisiriša mėlyną virvelę prie kuto kiekviename kampe. 39Jūs tad turėsite kutą, kad, žvelgdami į jį, atsimintumėte visus mano įsakymus ir juos vykdytumėte, nenuklysdami paskui savo širdies ir akių užgaidas. 40Taigi jūs atsiminsite ir vykdysite visus mano įsakymus, būsite šventi savo Dievui. 41Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas!"

16Koraho, Datano ir Abiramo maištas 1 Korahas, Levio sūnaus Kohato, Kohato sūnaus Izharo sūnus, drauge su Datanu ir Abiramu, Eliabo sūnumis, bei Onu, Peleto sūnumi, - Reubeno palikuonimis, - pasiėmė 2du šimtus penkiasdešimt izraeliečių - bendrijos vadų, tarybos narių, žymių vyrų ir sukilo prieš Mozę. 3Jie susibūrė prieš Mozę ir Aaroną, sakydami: "Per toli nuėjote! Juk visa bendruomenė - visi iki vieno yra šventi ir VIEŠPATS yra tarp jų. Kodėl tad keliate save aukščiau už VIEŠPATIES bendriją?" 4Mozė, tai išgirdęs, puolė kniūbsčias. 5Tada jis kalbėjo Korahui ir visam jo būriui: "Rytoj rytą VIEŠPATS parodys, kas jam priklauso, kas yra šventas ir kam bus leista prie jo artintis! Ką jis bus išsirinkęs, tam jis ir leis prie savęs artintis. 6Štai ką jūs turite daryti. Tu, Korahai, ir visas tavo būrys paimkite smilkytuvus, 7įdėkite rytoj į juos ugnies ir užberkite ant jos smilkalų VIEŠPATIES akivaizdoje. Vyras, kurį VIEŠPATS bus išsirinkęs, tas bus šventas. Levitai, jūs per toli nuėjote!" 8Tada Mozė tarė Korahui: "Jūs, levitai, klausykitės manęs! 9Argi jums per maža, kad Izraelio Dievas atskyrė jus iš Izraelio bendrijos, leisdamas jums artintis prie savęs, atlikti tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje ir būti pasirengusiems padėti bendrijai ir jai tarnauti? 10Argi dėl to, kad jis leido tau ir visiems tavo broliams levitams su tavimi artintis prie savęs, jūs reikalaujate taip pat ir kunigystės? 11Iš tikrųjų prieš VIEŠPATĮ tu ir tavo būrys susibūrėte! O Aaronas, kas jis, kad prieš jį murmate?"

12Mozė pasiuntė pašaukti Eliabo sūnus Dataną ir Abiramą, bet jie atsakė: "Mes neisime! 13Argi dar neužtenka, kad išvedei mus iš krašto, tekančio pienu ir medumi, užmušti dykumoje, dar nori ir viešpatauti ant mūsų? 14Aišku kaip dieną, kad tu neįvedei mūsų į kraštą, tekantį pienu ir medumi, ir nedavei mums laukų ir vynuogynų paveldo. Nejau norėtum šiems vyrams akis išlupti? Mes neisime!"

15Mozė labai supyko ir tarė VIEŠPAČIUI: "Nežiūrėk į jų atnašą. Jokio asilo iš jų nepaėmiau, nė vieno jų nenuskriaudžiau". 16O Korahui Mozė tarė: "Rytoj tu ir visas tavo būrys būkite VIEŠPATIES akivaizdoje - ir tu, ir jie, ir Aaronas. 17Paimkite kiekvienas savo smilkytuvą, įberkite į jį smilkalų ir kiekvienas teatnašauja savo smilkytuvą VIEŠPATIES akivaizdoje, du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų. Taip pat ir tu, ir Aaronas, kiekvienas su savo smilkytuvu". 18Taigi kiekvienas vyras pasiėmė savo smilkytuvą, įdėjo į juos ugnies, užbėrė ant jos smilkalų ir atsistojo prie Susitikimo palapinės angos drauge su Moze ir Aaronu. 19Kai Korahas surinko prieš juos prie Susitikimo palapinės angos visą bendriją, tada VIEŠPATIES šlovė pasirodė visai bendrijai.

20Tuomet VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 21"Pasitraukite nuo šios bendrijos, kad galėčiau viena akimirka juos sunaikinti". 22Parpuolę kniūbsti, jie tarė: "O Dieve, visos žmonijos alsavimo šaltini! Argi vienam žmogui nusidėjus, tu ant visos bendrijos pyksi?"

23O VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 24"Kalbėk bendrijai ir sakyk: 'Pasitraukite nuo Koraho, Datano ir Abiramo būstų'". 25 Mozė tad pakilo ir nuėjo pas Dataną ir Abiramą, Izraelio seniūnai sekė paskui jį. 26Jis kreipėsi į bendriją, tardamas: "Eikite šalin nuo palapinių šių nedorų vyrų, nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad nebūtumėte sunaikinti už visas jų nuodėmes". 27Jie pasitraukė nuo Koraho, Datano ir Abiramo būstų. O Datanas ir Abiramas buvo išėję ir stovėjo prie savo palapinių angos drauge su savo žmonomis, vaikais ir mažyliais. 28Mozė tarė: "Šitaip jūs sužinosite, kad VIEŠPATS siuntė mane atlikti visus šiuos darbus. Tai nebuvo mano sumanymas. 29Jei šie vyrai mirs kaip žmonės kad miršta, jei jų likimas bus kaip bendras likimas visų žmonių, tada VIEŠPATS nėra manęs siuntęs. 30Bet jei VIEŠPATS padarys ką nors negirdėta, jei žemė atvers savo burną ir praris juos su viskuo, kas jiems priklauso, ir jie gyvi nužengs į Šeolą, tada jūs žinosite, kad šie vyrai VIEŠPATIES neklausė".

31Vos jam ištarus visus šiuos žodžius, žemė atsivėrė po jų kojomis. 32Žemė atvėrė savo burną ir prarijo juos drauge su jų šeimomis - visus, kurie priklausė Korahui, ir jų nuosavybę. 33Jie tad su viskuo, kas jiems priklausė, nugrimzdo gyvi į Šeolą. Žemė apdengė juos, ir jie pražuvo iš bendrijos. 34Visi izraeliečiai, stovėję aplink, jiems klykiant išbėgiojo, nes manė: "Žemė ir mus praris!"

Koraho bausmė35VIEŠPATIES ugnis prasiveržė ir sunaikino anuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, atnašavusių smilkalus.

17 1Tada VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Paliepk kunigo Aarono sūnui Eleazarui išrinkti smilkytuvus iš žarijų ir išžarstyk ugnį toli į visas puses. 3Juk šių nusidėjėlių smilkytuvai tapo šventi jų mirties kaina. Tebūna jie perkalti į skardą aukurui apdengti, nes, kartą panaudoti VIEŠPAČIUI atnašauti, jie tapo šventi. Tebūna jie tad izraeliečiams įspėjimo ženklas. 4Kunigas Eleazaras surinko atnašos metu sudegusiųjų varinius smilkytuvus ir perkalė juos į skardą aukurui apdengti, 5kaip VIEŠPATS buvo paliepęs per Mozę. Tai turėjo būti priminimas izraeliečiams, kad joks pašalietis, - kas nėra iš Aarono palikuonių, - nesiartintų atnašauti smilkalų VIEŠPATIES akivaizdoje ir nenukentėtų kaip Korahas ir jo būrys. 6Tačiau rytojaus dieną visa izraeliečių bendrija murmėjo prieš Mozę ir Aaroną, sakydami: "Jūs užmušėte VIEŠPATIES žmones". 7Bendrijai prieš juos susibūrus, Mozė ir Aaronas pasuko Susitikimo palapinės link. Žiūri, ją dengia debesis ir pasirodo VIEŠPATIES šlovė. 8Kai Mozė ir Aaronas priėjo prie Susitikimo palapinės priekio, 9VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 10"Pasitraukite iš šios bendrijos, kad galėčiau juos tuojau pat sunaikinti". Jiedu parpuolė kniūbsčia. 11Mozė tarė Aaronui: "Paimk savo smilkytuvą, įdėk į jį ugnies nuo aukuro, užberk ant jos smilkalų, skubėk su juo pas bendriją ir atlik už juos permaldavimą. VIEŠPATIES pyktis atėjo, maras jau siaučia". 12Aaronas paėmė smilkytuvą, kaip Mozė buvo jam paliepęs, nubėgo į susibūrusiųjų vidurį, kur jau siautė maras. Užbėręs smilkalų, jis atliko permaldavimą už žmones 13ir atsistojo tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Maras buvo sutramdytas. 14Mirusiųjų maru buvo keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant tų, kurie mirė su Korahu. 15Kai maras buvo sutramdytas, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo palapinės angos.

Aarono lazda16VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 17"Kalbėk izraeliečiams ir gauk iš jų dvylika lazdų, iš visų jų protėvių namų vadų, po vieną kiekvieniems protėvių namams. Įrašyk kiekvieno vyro vardą ant jo lazdos. 18Aarono vardą įrašyk ant Levio lazdos, nes ir Levio protėvių namų galva turės lazdą. 19Padėsi jas Susitikimo palapinėje priešais Sandoros įsakymus, kur aš susitinku su tavimi. 20Lazda vyro, kurį išsirinkau, išskleis pumpurus. Taip sustabdysiu izraeliečių murmėjimus, kai jie nuolat murma prieš jus". 21Mozė tai persakė izraeliečiams. Jų vadai davė jam po lazdą kiekvienam protėvių namų vadui, iš viso dvylika lazdų. Tarp jų buvo ir Aarono lazda. 22Mozė padėjo lazdas priešais VIEŠPATĮ Sandoros įsakymų palapinėje.

23Kai rytojaus dieną Mozė įėjo į Sandoros įsakymų palapinę, žiūri, Levio namų Aarono lazda buvo išsprogusi, - išskleidusi ne tik pumpurus, bet ir pražydusi, net su prinokusiais migdolais. 24Tada Mozė išnešė visas lazdas iš VIEŠPATIES akivaizdos visiems izraeliečiams. Jie apžiūrėjo ir kiekvienas vyras pasiėmė savo lazdą. 25O VIEŠPATS tarė Mozei: "Aarono lazdą vėl padėk priešais Sandoros įsakymus, kad būtų laikoma kaip pamoka maištininkams, kad nurimtų jų murmėjimai prieš mane ir nenumirtų". 26Tai Mozė ir padarė. Lygiai kaip VIEŠPATS įsakė Mozei, taip jis padarė.

27O izraeliečiai sakė Mozei: "Štai mes žūstame! Esame žuvę, mes visi esame žuvę! 28Kas vos prieiti drįsta prie VIEŠPATIES Padangtės, miršta. Argi turėsime mes visi žūti?"

18Kunigų ir levitų pareigos 1 VIEŠPATS tarė Aaronui: "Tu ir tavo sūnūs drauge su tavo protėvių namais būsite atsakingi už bet kokią kaltę, susijusią su šventove, o atsakomybė už kaltes, susijusias su kunigyste, kris ant tavęs ir tavo sūnų. 2Priimsi tad savo brolius iš Levio - savo protėvių - giminės, kad būtų su tavimi ir tau tarnautų, o tu ir tavo sūnūs tarnausite Sandoros įsakymų Palapinės priekyje. 3Jie tetarnauja jums ir tesirūpina visa Palapine, tačiau tenesiartina nei prie šventovės reikmenų, nei prie aukuro, kad jūs ir jie nenumirtumėte. 4Jie yra pajungti tau, kad atliktų darbus Susitikimo palapinėje, eitų visą Palapinės tarnybą. Bet joks pašalietis tenesibrauna į jūsų tarpą. 5Tik jūs atliksite darbus, susijusius su šventove ir aukuru, kad pyktis niekad daugiau neištiktų izraeliečių.

6Štai aš nūn paimu tavo brolius levitus iš izraeliečių tarpo. Jie yra dovana jums, pašvęsti VIEŠPAČIUI eiti Susitikimo palapinės tarnybą. 7Tuo tarpu tu ir tavo sūnūs su tavimi stropiai eis visas aukuro ir vietos už užuolaidos kunigiškas pareigas. Aš duodu jūsų kunigystės tarnybą kaip dovaną. Bet koks pašalietis, kuris braunasi, turi būti nubaustas mirtimi".

Kunigų dalis8 VIEŠPATS kalbėjo Aaronui: "Štai aš tau pavedžiau visas man duodamas atnašas, visas šventas izraeliečių dovanas. Amžinu įstatu daviau jas tau ir tavo sūnums kaip kunigiškąją dalį. 9Turėsi teisę į dalį ypač šventų aukų - ugnies atnašų: kiekviena jų atnaša, kurią jie man teikia kaip švenčiausią atnašą, ar tai būtų grūdų atnaša, ar atnaša už nuodėmę, ar atnaša už kaltę, priklausys tau ir tavo sūnums. 10Valgysi jas kaip ypač šventas atnašas: vien vyrai jas valgys, tau jos bus šventos. 11Tau priklausys taip pat ir tai, kas atidedama į šalį iš visų izraeliečių pakylėjimo atnašų aukų. Amžinu įstatu tai daviau tau, tavo sūnums ir tavo dukterims. Kas yra švarus tavo namuose, gali jas valgyti. 12Kas geriausia iš šviežio aliejaus, kas geriausia iš naujo vyno ir grūdų - rinktinį derlių, kurį jie atnašauja VIEŠPAČIUI, tau daviau. 13Visos krašto pirmienos, kurias jie atneša VIEŠPAČIUI, bus tavo. Kas yra švarus tavo namuose, gali jas valgyti. 14Visa, kas yra Izraelyje po sunaikinimo ištarme, bus tavo. 15Kas pirmas atveria gimdą tarp visų gyvūnų, - ar tarp žmonių, ar tarp gyvulių, - kuris yra atnašaujamas VIEŠPAČIUI, bus tavo. Tačiau privalai leisti išpirkti žmonių pirmagimį; leisi išpirkti ir nešvaraus gyvulio pirmagimį. 16Vienam mėnesiui praslinkus, nustatysi jų išpirkimo kainą: penkis sidabrinius šekelius pagal šventovės šekelį, - tai yra dvidešimt gerų. 17Bet pirmagimis karvės ar pirmagimis avies, ar pirmagimis ožkos negali būti išpirktas. Jie yra pašvęsti. Jų kraują turi išlieti ant aukuro, o jų taukus paversi dūmais kaip malonaus kvapo ugnies atnašą VIEŠPAČIUI, 18bet jų mėsa priklausys tau, lygiai kaip yra tavo pakylėjimo atnašos krūtinė ir dešinioji koja. 19Visas šventąsias atnašas, kurias izraeliečiai atideda VIEŠPAČIUI, daviau tau ir tavo sūnums, ir tavo dukterims, esantiems su tavimi, kaip amžiną duoklę. Tai yra amžina nepažeidžiama sandora VIEŠPATIES akivaizdoje tau ir tavo palikuonims".

Dešimtinės duoklė levitams20 Tada VIEŠPATS tarė Aaronui: "Neturėsi žemės paveldo jų krašte, tarp jų tu neturėsi dalies. Aš būsiu tavo dalis ir paveldas Izraelyje.

21Levitams daviau visas dešimtines Izraelyje kaip jų dalį už tarnybą, kurią jie atlieka, tarnybą Susitikimo palapinėje. 22Taigi izraeliečiai daugiau nebesiartins prie Susitikimo palapinės, kad neužsitrauktų kaltės ir nenumirtų. 23Tik levitai atliks Susitikimo palapinės tarnybą ir bus atsakingi už savo pačių kaltes. Tai bus amžinas įstatas izraeliečiams per visas kartas. Bet tarp izraeliečių jie neturės žemės paveldo, 24nes daviau levitams kaip jų dalį izraeliečių dešimtinę, kurią izraeliečiai atideda kaip atnašą VIEŠPAČIUI. Užtat apie juos ir pasakiau: 'Jie neturės žemės paveldo Izraelyje'".

Levitų dešimtinė25Tada VIEŠPATS kalbėjo Mozei: 26"Kalbėk levitams ir sakyk jiems: 'Kai paimate iš izraeliečių dešimtinę, mano jums duotą iš jų kaip jūsų dalį, jūs turite atidėti iš jos atnašą VIEŠPAČIUI - dešimtinę nuo dešimtinės. 27Ji bus įskaityta jums kaip jūsų dovana, tarsi švieži grūdai nuo klojimo aslos ar naujas vynas iš vyninės. 28Taigi ir jūs atidėsite atnašą VIEŠPAČIUI iš visų dešimtinių, kurias paimate iš izraeliečių; iš jų duosite VIEŠPATIES atnašą kunigui Aaronui. 29Atidėsite visas atnašas, kurios priklauso VIEŠPAČIUI, nuo visko, kas jums yra dovanota. Iš jų visų atidėsite, kas geriausia - šventąją dalį'. 30Be to, pasakyk jiems: 'Kai būsite atidėję geriausią dešimtinės dalį, tuomet likusi dešimtinė bus levitams kaip klojimo aslos ar vyninės derlius. 31Tu ir tavo namai galite jį valgyti bet kokioje vietoje, nes tai yra atlygis už jūsų tarnybą Susitikimo palapinėje. 32Dėl to kaltės neužsitrauksite, jei atnašavote iš jų, kas geriausia. Neišniekinkite izraeliečių šventųjų dovanų, kad nenumirtumėte'".

19Žalos telyčios pelenai 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 2"Šie yra VIEŠPATIES duoti įstatai apeigoms. Paliepk izraeliečiams atvesti žalą telyčią, sveiką ir be trūkumų, dar nebuvusią pajungtą po jungu. 3Perduosite ją kunigui Eleazarui. Ji bus išvesta už stovyklos ir jo akivaizdoje papjauta. 4Kunigas Eleazaras, padažęs pirštą jos kraujyje, pašlakstys juo septynis kartus Susitikimo palapinės priekio link. 5Tada, jam matant, telyčia bus sudeginta, - jos oda, mėsa, kraujas drauge su jos atmatomis. 6Kunigas paims kedro malkų, izopo, tamsiai raudonos spalvos siūlų ir įmes juos į ugnį, kurioje dega telyčia. 7Paskui kunigas išskalbs savo drabužius ir apsiplaus vandeniu. Tada jis gali grįžti į stovyklą, bet kunigas bus nešvarus iki vakaro. 8Panašiai sudeginusis telyčią išsiskalbs drabužius vandenyje ir apiplaus savo kūną vandeniu. Jis bus nešvarus iki vakaro. 9Tuomet kas nors, kas yra švarus, susems telyčios pelenus ir supils juos švarioje vietoje už stovyklos. Jie bus laikomi vandeniui izraeliečių bendrijai apvalyti. Tai yra atnaša už nuodėmę. 10Tas, kuris susemia telyčios pelenus, išsiskalbs drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.

Tai bus amžinas įstatas tiek izraeliečiams, tiek tarp jų gyvenantiems ateiviams".

Pelenų panaudojimas11"Kas paliečia lavoną bet kokio žmogaus, bus nešvarus septynias dienas. 12Jis apvalys save vandeniu trečią dieną bei septintą dieną, ir bus švarus. Betgi jei jis neapvalo savęs trečią dieną ir septintą dieną, jis netaps švarus. 13Kas paliečia lavoną, numirėlio kūną, ir neapvalo savęs, išniekina VIEŠPATIES Padangtę. Toks žmogus bus pašalintas iš Izraelio. Kadangi nebuvo apšlakstytas apvalymo vandeniu, jis yra nešvarus: jo nešvarumas pasilieka ant jo.

14Tokios yra apeigos, kai kas nors numiršta palapinėje: visi, kurie įeina į palapinę, ir visi, kurie yra palapinėje, bus nešvarūs septynias dienas. 15Panašiai kiekvienas atviras indas ar neuždengtas antvožu bus nešvarus. 16Kas atvirame lauke prisiliestų prie žmogaus, nužudyto kalaviju ar mirusio savo mirtimi, ar prie žmogaus kaulų, ar kapo, bus nešvarus septynias dienas. 17 Nešvariajam žmogui turi būti paimta sudegintos apvalymo atnašos pelenų ir įpilta tekančio vandens į indą, 18tuomet švarus asmuo paims izopą, padažys jį vandenyje ir pašlakstys juo palapinę, visą apstatymą, ten esančius žmones ir kiekvieną prisilietusįjį prie kaulų, nužudyto žmogaus lavono ar prie kapo. 19Švarusis asmuo pašlakstys nešvarųjį asmenį trečią dieną ir septintą dieną. Taip apvalytas septintą dieną jis išsiskalbs drabužius, apsiplaus vandeniu ir vakare bus vėl švarus. 20 Jei kas nors, tapęs nešvarus, savęs neapvalo, tas asmuo bus atskirtas nuo bendrijos, nes jis išniekino VIEŠPATIES šventovę. Kadangi apvalymo vandeniu nebuvo apšlakstytas, jis yra nešvarus.

21Tai bus jiems amžinas įstatas. Be to, kuris pašlakstė apvalymo vandeniu, išsiskalbs drabužius, o kas paliečia apvalymo vandenį, bus nešvarus iki vakaro. 22Ką tik nešvarusis asmuo paliečia, taps nešvarus, ir kas jį paliečia, bus nešvarus iki vakaro".

20Mirjamos mirtis 1Pirmą mėnesį izraeliečiai - visa bendrija - atėjo į Zino dykumą. Žmonės apsistojo Kadeše. Ten numirė Mirjama ir ten buvo palaidota.

Vandens stoka Kadeše2Bendrija neturėjo vandens. Todėl jie susibūrė prieš Mozę ir Aaroną. 3Žmonės ginčijosi su Moze, sakydami: "Verčiau mes būtume žuvę, kai mūsų giminės žuvo VIEŠPATIES akivaizdoje! 4Kodėl atvedėte VIEŠPATIES bendriją į šią dykumą mums ir mūsų galvijams numirti? 5Kodėl išvedėte mus iš Egipto, kad atvestumėte mus į šią baisią vietą, kur nėra nei grūdų, nei figų, nei vynmedžių, nei granatmedžių? Nėra net vandens atsigerti!"

6Mozė ir Aaronas, paėję nuo bendrijos prie Susitikimo palapinės angos, parpuolė kniūbsti. Jiems pasirodė VIEŠPATIES šlovė. 7VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 8"Paimk lazdą, surink bendriją, tu ir tavo brolis Aaronas, ir, jiems matant, įsakykite uolai duoti vandens. Taip jūs duosite jiems vandens iš uolos ir pagirdysite bendriją ir jų galvijus".

9Mozė tad paėmė lazdą, buvusią VIEŠPATIES akivaizdoje, kaip jis buvo jam įsakęs. 10Mozė ir Aaronas surinko bendriją ties uola ir jiems tarė: "Klausykitės jūs, maištininkai! Argi gausime jums vandens iš šios uolos?" 11Tada Mozė pakėlė ranką ir sudavė du kartus lazda į uolą. Pasipylė vandens srautas, atsigėrė bendrija ir jų galvijai. 12 Bet VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: "Kadangi judu netikėjote, kad aš galiu patvirtinti savo šventumą izraeliečių akyse, todėl judu neįvesite šios bendrijos į kraštą, kurį aš jiems daviau". 13Tai buvo vanduo Meribos, kur izraeliečiai barėsi su VIEŠPAČIU ir per kurį VIEŠPATS patvirtino savo šventumą.

Edomas neleidžia eiti per jų kraštą14Mozė išsiuntė iš Kadešo pasiuntinius pas Edomo karalių: "Taip sako tavo brolis Izraelis: 'Tu žinai apie visas nelaimes, kurios mus ištiko. 15Mūsų protėviai nuėjo į Egiptą, mes gyvenome Egipte ilgą laiką ir egiptiečiai engė mus bei mūsų protėvius. 16Mes šaukėmės VIEŠPATIES, jis išgirdo mūsų balsą, pasiuntė angelą ir išvedė mus iš Egipto. Štai nūn mes esame Kadeše, mieste prie tavo žemės pakraščio. 17Prašom mums leisti pereiti per tavo kraštą. Mes neisime per laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš šulinių. Mes eisime Karaliaus vieškeliu, nesukdami nei į dešinę, nei į kairę, kol nepereisime per tavo žemę'".

18Bet Edomas jam atsakė: "Neisi per čia! Jei bandysi, prieš tave žygiuosiu su kalaviju". - 19"Mes laikysimės vieškelio, - sakė jam izraeliečiai, - jei gertume tavo vandens, mes ir mūsų galvijai, tuomet mes už jį atsilyginsime. Tai tik mažmožis. Mes prašome tik leisti pereiti pėsčiomis". 20Bet jis atsakė: "Neisi!" Ir Edomas išėjo prieš juos su didele ir gerai ginkluota kariuomene. 21Taigi, Edomui atsisakius leisti izraeliečiams pereiti per savo žemę, Izraelis nuo jo pasitraukė.

Aarono mirtis22Pakilę į kelionę iš Kadešo, izraeliečiai atkeliavo prie Horo kalno. 23Prie Horo kalno, ant Edomo krašto ribos, VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: 24"Jau laikas Aaronui eiti pas savo protėvius. Jis neįeis į kraštą, kurį daviau izraeliečiams, nes judu abu maištavote prieš mane prie Meribos vandens. 25Paimk tad Aaroną ir jo sūnų Eleazarą, užvesk juos ant Horo kalno, 26nuvilk nuo Aarono drabužius ir apvilk jais jo sūnų Eleazarą. Ten Aaronas bus paimtas pas savo protėvius, - ten jis mirs". 27Mozė padarė, kaip VIEŠPATS buvo jam įsakęs. Jie užkopė visos bendrijos akyse ant Horo kalno. 28Mozė nuvilko Aarono drabužius ir apvilko jais jo sūnų Eleazarą. Aaronas mirė ten, ant kalno viršūnės, o Mozė ir Eleazaras nulipo nuo kalno. 29Visa bendrija, matydama, kad Aaronas miręs, visi Izraelio namai raudojo Aarono trisdešimt dienų.

21Pergalė prieš Aradą 1 Kai kanaanietis Arado karalius, gyvenantis Negebe, išgirdo, kad Izraelis ateina per Atarimus, jis išėjo kovoti su Izraeliu ir paėmė kai kuriuos jų į nelaisvę. 2Tada Izraelis padarė šį įžadą VIEŠPAČIUI: "Jei atiduosi šią tautą į mūsų rankas, mes visiškai sunaikinsime jų miestus". 3VIEŠPATS išklausė Izraelio maldą ir atidavė kanaaniečius. Izraeliečiai visiškai sunaikino juos ir jų miestus. Todėl ta vieta buvo pavadinta Horma.

Varinis žaltys4Nuo Horo kalno jie leidosi į kelionę Nendrių jūros keliu, norėdami apeiti Edomo kraštą. Bet pakeliui žmonės neteko kantrybės. 5Jie kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: "Kodėl išvedei mus iš Egipto numirti dykumoje? Juk čia nėra nei maisto, nei vandens, - mes bjaurimės tuo niekam tikusiu maistu". 6Tada VIEŠPATS pasiuntė žmonėms ugningus žalčius. Jie gėlė žmones, ir nuo to daug izraeliečių mirė. 7Žmonės ėjo pas Mozę ir sakė: "Nusidėjome, nes kalbėjome prieš VIEŠPATĮ ir prieš tave. Užtark pas VIEŠPATĮ, kad atimtų nuo mūsų žalčius". Mozė tad meldėsi už žmones. 8VIEŠPATS tarė Mozei: "Pasidirbk ugningą žaltį ir pridėk jį prie stulpo. Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgęs į jį liks gyvas". 9 Mozė tada padirbo varinį žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kada tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į varinį žaltį ir likdavo gyvas.

Izraeliečiai apeina Moabą10Izraeliečiai keliavo toliau ir pasistatė stovyklą prie Obotų. 11Iškeliavę iš Obotų, jie pasistatė stovyklą prie Ije-Abarimų, dykumoje į rytus nuo Moabo. 12Pakilę iš ten, jie statėsi palapines Zaredo tarpeklyje. 13Iš ten jie nukeliavo ir pasistatė stovyklą anapus Arnono, - tai yra dykumoje, kuri driekiasi nuo amoriečių žemės, - nes Arnonas yra riba tarp Moabo ir amoriečių. 14Todėl ir sakoma VIEŠPATIES Karų knygoje:

"Vahebą Sufoje ir tarpeklius,
Arnoną 15ir tarpeklių šlaitus,
besidriekiančius Aro buveinės link
ir besišliejančius palei Moabo ribą".

16Iš ten jie keliavo link Beero, tai yra to šulinio, apie kurį VIEŠPATS kalbėjo Mozei: "Sušauk žmones, duosiu aš jiems vandens".

17 Tada izraeliečiai giedojo šią giesmę:
"Prasiveržk, šuliny! - giedokite
jam! -
18 Šulinys, kurį iškasė vadai,
kurį prakasė tautos didžiūnai
skeptru, savo lazdomis".

Iš Midbaro nukeliavo į Mataną, 19iš Matanos į Nahalielį, iš Nahalielio į Bamotus, 20o iš Bamotų į slėnį, kuris yra Moabo šalyje prie Pisgos viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną.

Pergalė prieš Sihoną21Tada Izraelis išsiuntė pasiuntinius pas amoriečių karalių Sihoną, tardamas: 22"Leisk man pereiti per tavo kraštą. Mes nepasuksime į laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš tavo šulinių. Eisime Karaliaus vieškeliu, kol pereisime tavo žemę". 23Sihonas nesutiko leisti Izraeliui pereiti per savo žemę, bet, subūręs visas savo pajėgas, išėjo į dykumą prieš Izraelį ir, atžygiavęs į Jahazą, kovojo su Izraeliu. 24Izraelis jį sumušė aštriu kalaviju ir užėmė jo kraštą nuo Arnono iki Jaboko - iki pat amoniečių krašto, nes amoniečių riba buvo įtvirtinta. 25Izraelis tat paėmė visus tuos miestus. Izraelis apsigyveno visuose amoriečių miestuose, Hešbone ir visose jam pavaldžiose gyvenvietėse.

26O Hešbonas buvo sostinė amoriečių karaliaus Sihono, kuris buvo kariavęs su ankstesniu Moabo karaliumi ir paėmęs visą jo kraštą iki pat Arnono. 27Todėl dainiai sako:

"Ateikite į Hešboną, tebūna jis
atstatytas;
tebūna Sihono sostinė tvirtai
atkurta.
28 Nes ugnis išėjo iš Hešbono,
liepsna iš Sihono miesto.
Ji sunaikino Moabo Arą
ir prarijo Arnono aukštumas.
29 Vargas tau, Moabai!
Esi žuvusi, Chemošo tauta!
Jis leido jo sūnums tapti bėgliais,
jo dukterims būti paimtoms į
nelaisvę
pas amoriečių karalių Sihoną.
30 Žuvo tad jų palikuonys
nuo Hešbono iki Dibono;
niokojome, kol ugnis pasiekė
Medebą".

31Taip Izraelis apsigyveno amoriečių krašte. 32Tada Mozė išsiuntė išžvalgyti Jazero. Užėmę jo gyvenvietes, jie išvarė ten gyvenančius amoriečius.

Pergalė prieš Ogą33Tada jie pasuko ir nuėjo keliu į Bašaną. Bašano karalius Ogas, jis ir visi jo žmonės, išėjo į mūšį su izraeliečiais prie Edreijo. 34Bet VIEŠPATS tarė Mozei: "Nebijok jo, nes aš duodu tau į rankas jį, visą jo tautą ir visą jo kraštą. Padarysi jam, ką padarei Sihonui, Hešbone gyvenusiam amoriečių karaliui". 35Jie tad užmušė jį, jo sūnus ir visus jo žmones - visus iki vieno, o jo kraštą paėmė į savo nuosavybę.

22 1Tada izraeliečiai leidosi į kelionę ir pasistatė stovyklą Moabo lygumose, kitoje pusėje Jordano, priešais Jerichą.

C. MOABO LYGUMOSE

Moabo karalius šaukiasi Balaamo2O Ziporo sūnus Balakas matė visa, ką Izraelis padarė amoriečiams. 3Moabas nerimo iš baimės dėl tos tautos, nes izraeliečiai buvo labai gausūs. Moabas drebėjo bijodamas izraeliečių. 4Moabas sakė Midjano seniūnams: "Juk ši gauja nuės švariai visa, kas yra aplink mus, kaip kad jautis nuėda lauko žolę".

Balakas, Ziporo sūnus, tuo metu buvo Moabo karalius. 5Jis išsiuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Balaamą į Petorą, kuris yra giminaičių krašte prie {Eufrato} upės, pakviesti jo, tardamas: "Štai išėjo iš Egipto tauta, ji apdengė visą žemės veidą ir įsikūrė šalia manęs! 6Maldauju tave, ateik ir prakeik tą tautą, nes ji yra stipresnė už mane. Galbūt aš pajėgsiu ją nugalėti ir išvaryti iš šio krašto, nes žinau, ką tu palaimini, tikrai yra palaimintas, ir ką prakeiki, tikrai yra prakeiktas".

7Tad Moabo seniūnai ir Midjano seniūnai išvyko su užmokesčiu rankose už būrimą. Atvykę pas Balaamą, perdavė jam Balako žodžius. 8Jis tarė jiems: "Pasilikite čia šią naktį, duosiu atsakymą jums, kaip VIEŠPATS man palieps". Moabo didžiūnai tad apsistojo pas Balaamą. 9Dievas, atėjęs pas Balaamą, tarė: "Kas yra tie vyrai, kurie apsistojo pas tave?" 10Balaamas Dievui atsakė: "Moabo karalius Balakas, Ziporo sūnus, atsiuntė man tokį žodį: 11'Štai iš Egipto atėjo tauta ir apdengė visą žemės veidą. Tad ateik ir prakeik juos. Galbūt aš pajėgsiu ją nugalėti ir išvaryti'". 12Dievas tarė Balaamui: "Su jais neisi, tos tautos neprakeiksi, nes ji yra palaiminta". 13Atsikėlęs kitą rytą, Balaamas todėl ir pasakė Balako didžiūnams: "Grįžkite į savo kraštą, nes VIEŠPATS atsisakė leisti man eiti su jumis". 14Moabo didžiūnai pakilo ir, sugrįžę pas Balaką, jam pasakė: "Balaamas atsisakė eiti su mumis".

Balakas antrąkart šaukiasi Balaamo15Balakas vėl pasiuntė didžiūnus, didesnį skaičių ir garbingesnius negu buvo pirmieji. 16Atvykę pas Balaamą, jie tarė: "Taip kalbėjo Ziporo sūnus Balakas: 'Prašyčiau neatsisakyti pas mane ateiti. 17Aš tave didžiai pagerbsiu, ką tik man sakysi, aš darysiu. Ateik, maldauju, prakeik man tą tautą'". 18Bet Balako pareigūnams Balaamas atsakė: "Nors Balakas atiduotų man savo sidabro ir aukso pilnus namus, aš negalėčiau padaryti nieko, - mažiau ar daugiau, - kas yra priešinga VIEŠPATIES, mano Dievo, įsakymui. 19Nūn prašyčiau ir jus pasilikti čia per naktį, kad galėčiau sužinoti, ką daugiau VIEŠPATS man pasakys". 20Tą naktį Dievas atėjo pas Balaamą ir jam tarė: "Jei tie vyrai atėjo tavęs pasišaukti, kelkis ir eik su jais, bet daryk tik tai, ką aš tau sakysiu daryti". 21Balaamas ryto metą atsikėlė ir, pasibalnojęs savo asilą, iškeliavo su Moabo didžiūnais.

Kalbanti asilė22Betgi jo kelionė sukėlė Dievo pyktį, ir VIEŠPATIES angelas atsistojo ant kelio jam sutrukdyti. O jis, dviejų tarnų lydimas, jojo ant savo asilės. 23Asilė, pamačiusi ant kelio stovintį angelą su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje, pasisuko iš kelio ir nuėjo į laukus. Balaamas turėjo ją mušti, kad ji grįžtų į kelią. 24Tada VIEŠPATIES angelas atsistojo skersai siauro tako tarp vynuogynų, su siena iš abiejų pusių. 25Asilė, pamačiusi VIEŠPATIES angelą, šliejosi prie sienos ir nudrėskė į sieną Balaamui koją. O jis vėl ją mušė. 26Tada VIEŠPATIES angelas paėjėjo pirmyn ir atsistojo tokioje siauroje vietoje, kur nebebuvo įmanoma pasisukti nei į dešinę, nei į kairę. 27Asilė, pamačiusi VIEŠPATIES angelą, sukrito po Balaamu. Balaamas įniršo ir mušė asilę savo lazda. 28Tada VIEŠPATS atvėrė asilės burną, ir ji tarė Balaamui: "Ką tau padariau, kad tu mane mušei tuos tris kartus?" 29Balaamas asilei atsakė: "Dėl to, kad tu mane ant juoko padėjai! O kad turėčiau rankoje kalaviją! Tuojau pat tave užmuščiau!" 30Bet asilė Balaamui tarė: "Štai ar aš nesu tavo asilė, ant kurios jodinėjai visą savo gyvenimą lig šios dienos? Argi esu taip pasielgusi su tavimi kada nors anksčiau?" - "Ne", - jis atsakė.

31Tada VIEŠPATS atvėrė Balaamui akis. Ir jis pamatė VIEŠPATIES angelą, stovintį ant kelio, su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje. Jis nusilenkė ir parpuolė kniūbsčias. 32VIEŠPATIES angelas jam tarė: "Kodėl mušei savo asilę tuos tris kartus? Štai aš atėjau sutrukdyti, nes tavo kelionė man nepatinka. 33Asilė, mane matydama, metėsi į šalį nuo manęs šiuos tris kartus. Jei ji nebūtų metusis į šalį, tu esi tas, kurį būčiau užmušęs, o ją gyvą palikęs. 34Tada Balaamas tarė VIEŠPATIES angelui: "Nusidėjau, nes nežinojau, kad tu stovėjai ant kelio man pasipriešinti. Todėl dabar, jei tau tai nepatinka, aš grįšiu namo". 35VIEŠPATIES angelas tarė Balaamui: "Eik su tais vyrais. Bet kalbėk tik tai, ką aš pasakysiu tau kalbėti". Balaamas tada keliavo toliau su Balako didžiūnais.

36Balakas, išgirdęs, kad atvyko Balaamas, išėjo jo pasitikti prie Ir- Moabo, esančio prie Arnono ribos, pačiame šalies pakraštyje. 37Balakas tarė Balaamui: "Argi aš nesiunčiau pasiuntinių tavęs pakviesti? Kodėl tada neatėjai pas mane? Argi iš tikrųjų {manai, kad aš} nepajėgsiu tavęs pagerbti?" 38Balaamas atsakė Balakui: "Štai dabar aš atėjau pas tave, bet ar aš tikrai turiu galią ką nors kalbėti? Aš galiu tarti tik žodį, kurį Dievas deda man į burną".

39Tada Balaamas keliavo drauge su Balaku ir atvyko į Kirjat- Huzotus. 40Čia Balakas, paaukojęs jaučių ir avių, patiekė jų Balaamui ir su juo buvusiems didžiūnams.

Pirmasis pranašavimas41Kitą dieną Balakas paėmė Balaamą ir užvedė jį ant Bamot-Baalo. Iš ten jis galėjo matyti dalį {Izraelio} tautos.

23 1Balaamas tarė Balakui:"Pastatyk man čia septynis aukurus ir parūpink man septynis jaučius bei septynis avinus". 2Balakas padarė, kaip Balaamas buvo paliepęs. Balakas ir Balaamas paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną. 3Tada Balaamas tarė Balakui: "Stovėk čia prie savo deginamosios aukos, kol aš sugrįšiu. Gal ateis VIEŠPATS manęs pasitikti. Ką jis man apreikš, tau pasakysiu". Ir jis palypėjo ant plikos kalvos.

4Dievas pasitiko Balaamą. "Paruošiau anuos septynis aukurus ir paaukojau ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną", - pasakė jam Balaamas. 5VIEŠPATS, įdėjęs žodį Balaamui į burną, tarė: "Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk". 6Jis tad sugrįžo pas Balaką, žiūri, tas tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su visais Moabo didžiūnais. 7Tada Balaamas ištarė savo pranašavimą, sakydamas:

"Balakas atvedė mane iš Aramo,
Moabo karalius iš Rytų kalnų:
'Ateik, prakeik man Jokūbą;
ateik, pasmerk Izraelį!'
8 Kaip aš galiu prakeikti,
ko Dievas neprakeikė?
Kaip aš galiu pasmerkti tuos,
kurių VIEŠPATS nepasmerkė?
9 Netgi nuo uolų viršūnės aš juos
matau,
nuo kalvų juos stebiu.
Tikėk manimi, čia yra tauta,
atskirai gyvenanti, -
ji atokiai laikosi nuo kitų tautų!
10 Kas gali suskaityti Jokūbo dulkes
ir žinoti vėjo nešamų Izraelio
dulkelių skaičių?
Tebūna man leista mirti teisiųjų
mirtimi,
tebūna, kad mano galas būtų
panašus į jo!"

11Tada Balakas tarė Balaamui: "Ką tu man padarei? Štai aš atvedžiau tave prakeikti mano priešų, o tu juos laiminte palaiminai!" 12"Argi ne tai, ką VIEŠPATS deda man į burną, aš turiu ištikimai pakartoti?"

Antrasis pranašavimas13Balakas jam tarė: "Prašyčiau eiti su manimi į kitą vietą, iš kur galėsi juos matyti. Matysi tik jų dalį, visų jų nematysi. Ir iš ten man juos prakeik". 14Tada užvedė jį į Zofimų lauką ant Pisgos viršūnės ir, pastatęs septynis aukurus, paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną. 15Balaamas tarė Balakui: "Stovėk čia prie savo deginamosios aukos, kol aš štai tenai sutiksiu VIEŠPATĮ". 16VIEŠPATS sutiko Balaamą ir, įdėjęs žodį jam į burną, tarė: "Grįžk pas Balaką ir taip jam kalbėk". 17Balaamas, sugrįžęs pas jį, žiūri, jis tebestovi prie savo deginamosios aukos drauge su Moabo didžiūnais. "Ką pasakė VIEŠPATS?" - užklausė Balakas. 18Tada Balaamas ištarė savo pranašavimą, sakydamas:

"Atsistok, Balake, ir klausykis;
palenk ausį mano liudijimui,
Ziporo sūnau:
19 Dievas nėra žmogus, kad meluotų,
ar marus, kad keistų savo mintį.
Taigi argi jis neįvykdys,
ką pažadėjo?
Argi jis nepadarys,
ką pasakė?
20 Štai aš gavau įsakymą palaiminti:
kai jis palaimina,
aš negaliu to pakeisti.
21 Negresia pavojus Jokūbui,
nematyti nelaimės Izraelyje.
VIEŠPATS, jų Dievas, yra su jais, -
su jais yra jų Karaliaus pergalė.
22 Dievas, vedantis juos iš Egipto,
jiems yra tarsi laukinio jaučio
ragai.
23 Štai! Tikrai nėra kerų prieš Jokūbą,
nėra burtų prieš Izraelį.
Nūnai bus sakoma apie Jokūbą
ir Izraelį:
'Žiūrėk, ką padarė Dievas!'
24 Čia yra tauta, besikelianti tarsi
liūtė,
pašokstanti tarsi liūtas!
Nesigula, kol nesuėda grobio
ir neišgeria užmuštųjų kraujo".

25"Jei negali jų prakeikti, - Balakas tarė Balaamui, - tai bent nelaimink jų!" 26Bet Balaamas atsakė Balakui: "Argi aš tau nesakiau: 'Ką VIEŠPATS sako, tai aš turiu sakyti'?"

Trečiasis pranašavimas27Balakas tada Balaamui tarė: "Prašyčiau eiti, nuvesiu tave dar į kitą vietą. Galbūt Dievui patiks, kad prakeiktumei man juos iš ten". 28Balakas užvedė Balaamą ant Peoro viršūnės, žvelgiančios žemyn į Ješimoną. 29Balaamas tarė Balakui: "Pastatyk čia septynis aukurus ir parūpink man septynis jaučius ir septynis avinus". 30Balakas padarė, kaip Balaamas buvo paliepęs, ir paaukojo ant kiekvieno aukuro po jautį ir aviną.

24 1O Balaamas, matydamas, kad VIEŠPAČIUI buvo malonu laiminti Izraelį, nebėjo, kaip anksčiau, ieškoti ženklų, bet atgręžė veidą dykumos link. 2Balaamas, pakėlęs akis, matė Izraelį, gyvenantį stovykloje, giminė prie giminės. Tada, Dievo dvasios apimtas, 3jis ištarė pranašavimą, sakydamas:

"Beoro sūnaus Balaamo žodis, -
žodis žmogaus, kuriam atvertos
akys,
4 žodis girdinčio Dievo žodžius,
matančio regėjimą iš Visagalio,
parpuolusio kniūbsčia, bet
atmerktomis akimis.
5 Kokios puikios tavo palapinės,
Jokūbai,
tavo buveinės, Izraeli!
6 Tarsi toli besitęsiantys palmių
miškeliai,
tarsi sodai prie upės,
tar