KUNIGŲ KNYGA

A. AUKŲ APEIGOS

1Deginamoji auka 1VIEŠPATS pasišaukė Mozę ir kalbėjo jam iš Susitikimo palapinės, tardamas: 2"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: kai kas nors iš jūsų nori atvesti VIEŠPAČIUI gyvulio atnašą, atveskite atnašą iš jaučių bandos ar iš avių bei ožkų kaimenės.

3Jei atnaša yra deginamoji auka iš jaučių bandos, jis atves sveiką jautį prie Susitikimo palapinės įėjimo, kad būtų priimtas jo vardu VIEŠPATIES akivaizdoje. 4Ten jis uždės ranką ant galvos deginamajai aukai, kad ji būtų priimta jo labui kaip išpirkimas už jį. 5Jautis bus papjautas VIEŠPATIES akivaizdoje, o Aaronas ir jo sūnūs atnašaus kraują, jį išliedami ant visų šonų aukuro, esančio prie Susitikimo palapinės įėjimo. 6Tada deginamoji auka bus nulupta ir sukapota į dalis. 7Kunigo Aarono sūnūs užkurs ant aukuro ugnį ir pridės į ugnį malkų. 8Paskui Aarono sūnūs, kunigai, išdėlios sukapotas dalis drauge su galva ir taukais ant ugnies ir malkų, esančių ant aukuro. 9O viduriai ir kojos bus apiplauti vandeniu. Tada kunigas pavers dūmais visą atnašą ant aukuro kaip deginamąją auką - malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI.

10Jei jo atnaša deginamajai aukai yra iš smulkių gyvulių - avių ar ožkų kaimenės, jis atves sveiką aviną ar ožį. 11Jis bus papjautas prie šiaurinio aukuro šono VIEŠPATIES akivaizdoje. Tada Aarono sūnūs - kunigai išlies jo kraują ant visų aukuro šonų. 12Sukapotą į dalis, kunigas išdėlios mėsą drauge su galva ir taukais viršum degančių malkų ant aukuro. 13O viduriai ir kojos bus apiplauti vandeniu. Tada kunigas atnašaus visa, paversdamas dūmais ant aukuro. Tai yra deginamoji auka - malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI.

14Jei jo atnaša VIEŠPAČIUI yra deginamoji auka iš paukščių, jis parinks ją iš purplelių ar balandžių. 15Kunigas jį atneš prie aukuro, nusuks jam galvą ir ant aukuro pavers jį dūmais. O jo kraujas bus nutekintas ant aukuro sienų. 16Jis atskirs gurklį su viskuo, kas jame, ir numes jį į pelenams skirtą vietą rytinėje aukuro pusėje. 17Tada, perplėšęs paukštį per vidurį ir pusių neatskirdamas, kunigas pavers jį dūmais ant aukuro, viršum malkų ant ugnies. Tai yra deginamoji auka - malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI".

2Javų aukos 1"Kai kas nors duoda javų atnašą VIEŠPAČIUI, jo atnaša turi būti geriausi miltai. Jis užpils ant jų aliejaus, apibarstys smilkalais 2ir atneš Aarono sūnums - kunigams. Kunigas, paėmęs iš jos saują rinktinių miltų ir aliejaus, drauge su visais smilkalais pavers šią priminimo atnašą dūmais ant aukuro, malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI. 3O kas lieka nuo javų atnašos, bus Aaronui ir jo sūnums, švenčiausia dalis ugnies atnašų VIEŠPAČIUI.

4Kai duosi javų atnašą, iškeptą krosnyje, ji turi būti iš rinktinių miltų: nerauginti papločiai, įmaišyti su aliejumi, arba neraugintos, aliejumi apteptos bandelės. 5Jei tavo javų atnaša yra kepta keptuvėje, ji bus iš geriausių miltų, išminkyta su aliejumi ir nerauginta. 6Padalyk ją į gabalus ir apipilk aliejumi. Tai yra javų atnaša. 7Jei tavo javų atnaša yra atnaša puode, ji bus paruošta iš rinktinių miltų aliejuje.

8Kai atneši VIEŠPAČIUI javų atnašą, paruoštą vienu iš šių būdų, ji bus paduota kunigui, kuris ją padės ant aukuro. 9Kunigas paims iš javų atnašos priminimo dalį ir pavers ją dūmais ant aukuro kaip malonaus kvapo ugnies auką VIEŠPAČIUI. 10O kas lieka nuo javų atnašos, bus Aaronui ir jo sūnums, - tai yra švenčiausia dalis ugnies atnašų VIEŠPAČIUI.

11Visos javų atnašos, kurias duodi VIEŠPAČIUI, turi būti neraugintos, nes nei raugo, nei medaus nepaversi dūmais kaip aukos ugnies VIEŠPAČIUI. 12Juos galite atnešti VIEŠPAČIUI kaip pirmienų atnašas, tačiau ant aukuro jie nebus dedami, kad duotų malonų kvapą. 13Visas javų atnašų aukas pasūdysi druska. Tenestinga tavo javų atnašoms tavo sandoros su Dievu druskos. Su visomis savo atnašomis turi atnašauti druskos.

14Jei neši VIEŠPAČIUI derliaus pirmienų javų atnašą, atneši savo derliaus pirmienų šviežias ugnyje pagruzdintas varpas, kruopas iš šviežių grūdų, kaip pirmienų javų atnašą. 15Užpilsi ant jos aliejaus ir apibarstysi ją smilkalais. Tai yra javų atnaša. 16O kunigas pavers dūmais jos priminimo dalį, - dalį šviežių grūdų su aliejumi drauge su smilkalais. Tai yra ugnies atnaša VIEŠPAČIUI".

3Bendravimo aukos 1"Jei kieno atnaša yra bendravimo auka ir jis atnašauja gyvulį iš jaučių bandos, turi atnašauti VIEŠPATIES akivaizdoje sveiką patiną ar sveiką patelę. 2Jis uždės ranką savo atnašai ant galvos ir papjaus gyvulį prie Susitikimo palapinės įėjimo, o Aarono sūnūs - kunigai - išlaistys kraują ant aukuro šonų. 3Tada iš bendravimo aukos jis atnašaus kaip ugnies atnašą VIEŠPAČIUI vidurius dengiančią riebiąją plėvę ir ant vidurių esančius taukus; 4abudu inkstus su taukais, kurie yra ant jų prie paslėpsnių, ir kepenų lezgį, kurį jis išims drauge su inkstais. 5Tada Aarono sūnūs pavers tai dūmais ant aukuro drauge su deginamąja auka, viršum malkų ant ugnies, kaip malonaus kvapo ugnies atnašą VIEŠPAČIUI.

6Jei jo atnaša yra bendravimo auka VIEŠPAČIUI iš avių kaimenės, turi atnašauti sveiką patiną ar sveiką patelę. 7Jei jis duoda avį kaip savo atnašą, atves ją VIEŠPATIES akivaizdon 8ir uždės ranką atnašai ant galvos. Ji bus papjauta priešais Susitikimo palapinę, o Aarono sūnūs išlaistys jos kraują ant visų aukuro šonų. 9Iš bendravimo aukos jis kaip auką VIEŠPAČIUI atnašaus ugnimi jos taukus: visą riebiąją uodegą, kuri turi būti atkirsta prie pat stuburo, vidurius dengiančią riebiąją plėvę ir taukus, kurie yra ant vidurių; 10abudu inkstus su taukais, kurie yra ant jų prie paslėpsnių, ir kepenų lezgį, kurį jis išims drauge su inkstais. 11Tada kunigas pavers visa tai dūmais ant aukuro kaip maisto ugnies atnašą VIEŠPAČIUI.

12Jei jo atnaša yra ožka, atves ją VIEŠPATIES akivaizdon 13ir uždės ranką jai ant galvos. Ji bus papjauta priešais Susitikimo palapinę, o Aarono sūnūs išlaistys jos kraują ant visų aukuro šonų. 14Iš jos jis atnašaus kaip ugnies atnašą VIEŠPAČIUI vidurius dengiančią riebiąją plėvę ir visus taukus, kurie yra ant vidurių; 15abudu inkstus drauge su taukais, kurie yra ant jų prie paslėpsnių, ir kepenų lezgį, kurį jis išims drauge su inkstais. 16Tada kunigas visa tai pavers dūmais ant aukuro kaip maisto ugnies atnašą ugnimi maloniam kvapui.

Visi taukai priklauso VIEŠPAČIUI. 17Šis yra amžinas įsakas visoms jūsų kartoms, kur tik jūs gyventumėte: nevalgysite nei jokių taukų, nei jokio kraujo".

4Aukos už nuodėmę. Už Vyriausiojo kunigo nuodėmę 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Sakyk izraeliečiams: kai žmogus nusideda netyčiomis bet kuriam iš VIEŠPATIES įsakymų, darydamas tai, kas uždrausta;

3Jei pateptasis kunigas nusideda taip, kad kaltė krinta ant tautos, jis už nuodėmę, kuria nusidėjo, turi atnašauti sveiką jautį iš bandos kaip atnašą už nuodėmę VIEŠPAČIUI. 4Jis atves jautį prie Susitikimo palapinės durų priešais VIEŠPATĮ ir uždės ranką jaučiui ant galvos. Jautis bus papjautas VIEŠPATIES akivaizdoje. 5Tada pateptasis kunigas pasems jaučio kraujo ir įneš jį į Susitikimo palapinę. 6Kunigas, padažęs pirštą kraujyje, pašlakstys juo septynis kartus VIEŠPATIES akivaizdoje Šventovės užuolaidos link. 7Kunigas pavilgys krauju ir kvapiųjų smilkalų aukuro, esančio VIEŠPATIES akivaizdoje Susitikimo palapinėje, ragus, o likusį jaučio kraują išpils prie papėdės deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo. 8Išims visus atnašos už nuodėmę jaučio taukus: vidurius dengiančią riebiąją plėvę ir visus taukus, kurie yra ant vidurių; 9abudu inkstus drauge su taukais, kurie yra ant jų prie paslėpsnių, ir kepenų lezgį, kurį išims kartu su inkstais, - 10lygiai taip, kaip buvo išimta iš bendravimo aukos jaučio. Kunigas pavers juos dūmais ant deginamųjų aukų aukuro. 11O jaučio odą ir visą jo mėsą drauge su galva, kojomis, viduriais ir išmatomis - 12visas jaučio liekanas - jis išneš į švarią vietą už stovyklos, kur išpilami pelenai, ir sudegins ant laužo. Toje vietoje, kur išpilami pelenai, bus viskas sudeginta.

Už Izraelio bendruomenės nuodėmę 13Jei visa Izraelio bendruomenė suklysta netyčia ir, bendrijai to net nejaučiant, padaro ką nors, kas pagal VIEŠPATIES įsakymus neturėtų būti daroma, ir užsitraukia kaltę, 14tuomet, kai nuodėmė, kuria jie užsitraukė kaltę, paaiškėja, bendrija atnašaus jautį iš bandos kaip atnašą už nuodėmę ir atves jį priešais Susitikimo palapinę. 15Bendrijos seniūnai uždės ranką jaučiui ant galvos VIEŠPATIES akivaizdoje, ir jautis bus papjautas priešais VIEŠPATĮ. 16Pateptasis kunigas įneš jaučio kraujo į Susitikimo palapinę. 17Kunigas, padažęs pirštą kraujyje, pašlakstys juo VIEŠPATIES akivaizdoje septynis kartus užuolaidos link. 18Tada krauju pavilgys ragus aukuro, esančio VIEŠPATIES akivaizdoje Susitikimo palapinėje, o likusį kraują išlies prie papėdės deginamųjų aukų aukuro, kuris yra prie Susitikimo palapinės įėjimo. 19Visus jo taukus išims ir pavers juos dūmais ant aukuro. 20Su šiuo jaučiu pasielgs lygiai taip, kaip pasielgė su jaučiu {kunigų} atnašos už nuodėmę; tą patį su juo padarys. Taigi kunigas atliks už juos permaldavimą, ir jiems bus atleista. 21O patį jautį jis išgabens už stovyklos ir sudegins jį, kaip sudegino pirmąjį jautį. Tai yra bendrijos atnaša už nuodėmę.

Už bendruomenės vadų nuodėmę 22Kai nusideda netyčia valdovas, darydamas ką nors iš tų dalykų, kurie pagal VIEŠPATIES, jo Dievo, įsakymus neturėtų būti daromi, ir pasijunta kaltas 23ar jo padarytoji nuodėmė jam primenama, tuomet jis atves sveiką ožį kaip savo atnašą. 24Uždės ranką ožiui ant galvos, ir ožys bus papjautas toje vietoje, kur pjaunamos deginamosios aukos VIEŠPATIES akivaizdoje. Tai atnaša už nuodėmę. 25Tada kunigas paims savo pirštu atnašos už nuodėmę kraujo ir pavilgys juo deginamųjų aukų aukuro ragus, o jo likusį kraują išlies prie deginamųjų aukų aukuro papėdės. 26Visus jo taukus jis pavers dūmais ant aukuro, kaip daroma su bendravimo aukos taukais. Taip kunigas padarys permaldavimą valdovo labui už nuodėmę, ir ji bus atleista.

Už paprasto žmogaus nuodėmę 27Jei kas iš paprastų žmonių nusideda netyčiomis, darydamas ką nors iš tų dalykų, kurie pagal VIEŠPATIES įsakymus neturėtų būti daromi, ir pasijunta kaltas 28ar vėliau jam primenama jo padarytoji nuodėmė, tuomet jis atves sveiką ožką, kaip savo atnašą už nuodėmę, kurią jis yra padaręs. 29Jis uždės ranką ant galvos atnašai už nuodėmę, ir atnaša už nuodėmę bus papjauta deginamųjų aukų vietoje. 30Tada kunigas paims savo pirštu jos kraujo ir pavilgys juo deginamųjų aukų aukuro ragus, o likusį kraują išlies prie aukuro papėdės. 31Jis išims visus jos taukus, kaip išimami bendravimo aukos taukai, ir kunigas pavers juos dūmais ant aukuro, kad būtų malonus kvapas VIEŠPAČIUI. Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui, ir jam bus atleista.

32O jei atnaša, kurią jis atveda kaip atnašą už nuodėmę, yra avis, jis turi atvesti avelę be trūkumų. 33Jis uždės ranką ant galvos atnašai už nuodėmę, ir ji bus papjauta toje vietoje, kur yra pjaunamos deginamosios aukos. 34Tada kunigas paims savo pirštu jos kraujo ir pavilgys juo deginamųjų aukų aukuro ragus, o jos likusį kraują išlies prie aukuro papėdės. 35Visi taukai bus išimti, kaip išimami bendravimo aukos avies taukai, ir kunigas pavers juos dūmais ant aukuro virš atnašų VIEŠPAČIUI ugnimi. Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui už nuodėmę, kurią jis padarė, ir jam bus atleista".

5Ypatingi atnašų už nuodėmę atvejai 1"Jei žmogus nusideda, būdamas prisaikdintas būti liudytoju ir nors gali paliudyti, nes matė ar iš kitur sužinojo apie dalyką, bet atsisako kalbėti ir užsitraukia kaltę;

2arba paliesdamas bet ką nešvaraus, nors to ir nesuvokdamas, ar tai būtų lavonas nešvaraus žvėries, ar nešvaraus galvijo, ar nešvaraus roplio, jis tampa nešvarus ir užsitraukia kaltę;

3arba kai jis, nors ir nesuvokdamas, paliečia žmogaus nešvarumą - bet kokį nešvarumą, dėl kurio tampa nešvarus, bet vėliau suvokia savo kaltę;

4arba kai žmogus neapgalvotai ištaria lūpomis priesaiką geram ar blogam tikslui, - kaip žmonės kad yra įpratę prisiekinėti neapgalvotai, - ir vėliau suvokia savo kaltę dėl tokios priesaikos.

5Kai jis suvokia savo kaltę bet kuriuo iš šių atvejų, išpažins nuodėmę, kuria nusidėjo. 6Atves VIEŠPAČIUI kaip savo bausmę už nuodėmę, kuria nusidėjo, patelę iš avių kaimenės - avį ar ožką - kaip atnašą už nuodėmę. Kunigas atliks permaldavimą jo labui už jo nuodėmę.

7Betgi jei jis neišgali atnašauti avies, tai atnašaus kaip bausmę už nuodėmę, kuria nusidėjo, du purplelius ar du balandžius - vieną atnašai už nuodėmę, o kitą deginamajai aukai. 8Nuneš juos pas kunigą, o jis aukos pirma tą, kuris yra atnaša už nuodėmę, nusukdamas jam galvą prie kaklo, bet galvos nenukirsdamas. 9Krauju atnašos už nuodėmę pašlakstys aukuro šoną, o likusis kraujas bus ištekintas prie aukuro papėdės. Tai atnaša už nuodėmę. 10O antrąjį paruoš deginamajai aukai, kaip paprastai daroma. Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui už nuodėmę, kuria jis nusidėjo, ir jam bus atleista.

11Betgi jei jis neišgali atnašauti dviejų purplelių ar dviejų balandžių, tai atnašaus už nuodėmę, kuria nusidėjo, dešimtadalį efos rinktinių miltų atnašai už nuodėmę. Nei aliejaus į juos nemaišys, nei smilkalų ant jų neužbarstys, nes tai yra atnaša už nuodėmę. 12Atneš juos pas kunigą, o kunigas pasems jų saują kaip priminimo dalį ir pavers juos dūmais ant aukuro drauge su ugnies atnašomis VIEŠPAČIUI. Tai atnaša už nuodėmę. 13Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui už bet kurią nuodėmę, kuria nusidėjo, ir jam bus atleista. Kaip ir javų atnaša, likusi miltų dalis priklausys kunigui".

Atlyginimo aukos 14VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 15"Kai žmogus nusižengia ir nusideda netyčiomis, paglemždamas sau iš VIEŠPAČIUI pašvęstų atnašų, jis atves VIEŠPAČIUI kaip atnašą už kaltę iš kaimenės sveiką aviną, kurio vertę nustatys sidabro šekeliais pagal šventovės šekelį. Tai yra kaltės atnaša. 16Atlygins ir už tai, kuo jis nusidėjo šventovei, pridėdamas prie jos penktadalį viršaus ir paduodamas kunigui. Kunigas atliks permaldavimą jo labui su kaltės atnašos avinu, ir jam bus atleista.

17Kai žmogus, to nežinodamas, nusideda bet kuriam iš VIEŠPATIES įsakymų, darydamas tai, kas uždrausta, jis užsitraukia kaltę ir turi priimti už ją bausmę. 18Jis atves pas kunigą iš kaimenės sveiką aviną pagal tavo nustatytą vertę kaip atnašą už kaltę. Kunigas atliks permaldavimą jo labui už klaidą, kuria jis netyčiomis suklydo, ir jam bus atleista. 19Tokia yra atnaša už kaltę; tas žmogus tikrai buvo kaltas VIEŠPAČIUI".

20VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 21"Kai žmogus nusideda ir nusižengia VIEŠPAČIUI, pasielgdamas apgaulingai su artimu užstato ar skolos laidavimo reikalu arba vagyste, arba artimo apgavyste, 22arba, radęs pamestą daiktą, melu išsigina; arba jei kreivai prisiekia dėl ko nors iš daugelio dalykų, kaip žmonės kad paprastai daro, ir nusideda, - 23kai žmogus taip nusidėjo ir, suvokęs savo kaltę, sugrąžins, ką buvo įsigijęs vagyste ar apgavyste, ar jam patikėtą užstatą, ar daiktą, kurį jis buvo radęs, 24ar bet kokį kitą daiktą, dėl kurio buvo kreivai prisiekęs, jis atlygins už patį daiktą ir pridės viršaus penktą dalį. Jo savininkui taip atsilygins, kai suvoks savo kaltę. 25Tada jis atves pas kunigą kaip atnašą už kaltę VIEŠPAČIUI iš kaimenės sveiką aviną pagal tavo nustatytą vertę. 26Kunigas atliks permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje, ir jam bus atleista visa, kuo jis buvo užsitraukęs kaltę".

6Kunigystė ir auka. Kasdienė deginamoji auka 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Duok Aaronui ir jo sūnums nurodymus. Tokios yra deginamosios aukos apeigos: pati deginamoji auka turi pasilikti ant aukuro žaizdro visą naktį lig ryto, o ant aukuro turi būti kurstoma ugnis. 3Kunigas, užsimovęs apatines kelnaites iš drobės, apsivilks savo drobiniu apdaru, susems pelenus, kuriais ugnis pavertė ant aukuro deginamąją auką, ir supils juos šalia aukuro. 4Tada nusivilks savo apdarą ir, apsivilkęs kitais drabužiais, išneš pelenus už stovyklos į švarią vietą. 5Ugnis ant aukuro turi būti nuolat kurstoma; ji neturi užgesti. Kas rytą kunigas uždės ant jos malkų, išdėlios ant jos deginamąją auką ir pavers dūmais bendravimo atnašų taukus. 6Ugnis ant aukuro turi būti nuolat kurstoma; ji neturi užgesti.

Kasdienė javų atnaša 7Tokios yra javų atnašos apeigos: Aarono sūnūs atnašaus ją VIEŠPATIES akivaizdoje priešais aukurą. 8Vienas jų paims iš jos saują geriausių miltų bei aliejų iš javų atnašos drauge su visais ant atnašos esančiais smilkalais ir pavers jos priminimo dalį dūmais ant aukuro kaip malonų kvapą VIEŠPAČIUI. 9O kas iš jos lieka, suvalgys Aaronas ir jo sūnūs. Ji turi būti valgoma kaip nerauginti papločiai šventoje vietoje: ją turi valgyti Susitikimo palapinės kieme. 10Ji neturi būti kepama su raugu. Aš daviau ją kaip jų dalį iš savo ugnies atnašų. Ji yra ypač šventa kaip ir atnaša už nuodėmę ar atnaša už kaltę. 11Tik vyriškieji Aarono palikuonys ją valgys kaip savo teisėtą dalį iš VIEŠPATIES atnašų ugnimi, per visas kartas. Visa, kas tik jas paliestų, taps pašvęsta".

12VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 13"Tokia yra atnaša, kurią Aaronas ir jo sūnūs turi atnašauti VIEŠPAČIUI savo patepimo dieną: dešimtadalį efos geriausių miltų kaip nuolatinę javų atnašą, pusę rytą ir pusę vakare. 14Ji bus paruošta keptuvėje su aliejumi. Atneši ją gerai aliejuje išmirkytą, - keptas javų atnašos riekes, - ir atnašausi ją kaip malonų kvapą VIEŠPAČIUI. 15Taip ją paruoš ir kunigas, pateptas iš Aarono sūnų būti jo įpėdiniu. Tai yra amžinas įstatas: atnaša priklauso VIEŠPAČIUI, ji visa turi būti paversta dūmais. 16Kiekviena kunigo javų atnaša turi būti visa sudeginta: ji neturi būti valgoma".

Atnašos už nuodėmę 17VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 18"Taip kalbėk Aaronui ir jo sūnums. Tokios yra apeigos atnašos už nuodėmę. Atnaša už nuodėmę bus papjauta VIEŠPATIES akivaizdoje toje vietoje, kur yra pjaunama atnaša deginamajai aukai. 19Tas kunigas, kuris atnašauja ją kaip atnašą už nuodėmę, turi ją valgyti. Ji bus valgoma šventoje vietoje, Susitikimo palapinės kieme. 20Visa, kas tik paliestų jos mėsą, taps pašvęsta, o jeigu ant drabužių užtikštų jos kraujo, aptaškytąją dalį turi išplauti šventoje vietoje. 21Molinis indas, kuriame ji buvo virta, turi būti sudaužytas, o jeigu ji virta variniame inde, jis turi būti iššveistas ir vandeniu išskalautas. 22Ją valgys tik vyriškiai iš kunigų giminės, nes ji yra ypač šventa. 23Bet atnašos už nuodėmę mėsa, kurios kraujo buvo įnešta į Susitikimo palapinę permaldavimui šventoje vietoje, nebus valgoma. Ji turi būti sudeginta ugnimi".

7Atlyginimo atnašos už kaltę 1"Tokios yra apeigos atnašos už kaltę: ji yra ypač šventa. 2Atnaša už kaltę bus papjauta toje vietoje, kur pjaunama deginamosios aukos atnaša. Jos kraujas bus išlietas ant aukuro šonų. 3Visi jos taukai turi būti atnašauti: riebioji uodega, vidurius dengianti riebioji plėvė, 4abudu inkstai su jų taukais prie paslėpsnių ir kepenų lezgis, kuris turi būti išimtas drauge su inkstais. 5Kunigas pavers juos ant aukuro dūmais kaip ugnies atnašą VIEŠPAČIUI. Tai yra atnaša už kaltę. 6Ją valgys tik vyriškiai iš kunigų giminės. Bus valgoma šventoje vietoje, nes atnaša yra ypač šventa.

7Atnaša už kaltę yra panaši į atnašą už nuodėmę. Tie patys nurodymai galioja abiem: ji turi priklausyti kunigui, kuris atlieka su ja permaldavimą. 8Panašiai kunigas, kuris atnašauja už ką nors deginamąją auką, sau pasiims kailį deginamosios aukos, kurią jis atnašavo. 9Be to, bet kokia javų atnaša, kepta krosnyje, ir bet kokia, paruošta puode ar keptuvėje, priklausys ją atnašaujančiam kunigui. 10Tuo tarpu bet kokia kita javų atnaša, įmaišyta su aliejumi ar sausa, priklausys lygiai visiems Aarono sūnums".

Bendravimo atnašos 11"Tokios yra apeigos bendravimo aukos, kuri atnašaujama VIEŠPAČIUI. 12Jei kas ją aukoja dėkodamas, tai drauge su padėkos auka turės atnašauti ir neraugintų, su aliejumi įmaišytų papločių, neraugintų, aliejumi apteptų bandelių bei aliejuje išminkytų rinktinių miltų papločių. 13Šias atnašas, pridėjęs raugintos duonos papločių, jis turės atnašauti su savo padėkai skirta bendravimo auka. 14Iš jų jis turės atnašauti po vieną paplotį kaip savo auką VIEŠPAČIUI. Tai priklausys kunigui, išliejančiam bendravimo atnašos kraują. 15O jo bendravimo aukos, skirtos dėkojimui, mėsa turės būti valgoma tą pačią dieną, kai ji aukojama. Nieko iš jos neturi būti palikta lig ryto.

16O jei auka, kurią jis atnašauja, yra įžado ar savanoriška auka, nors ji turi būti valgoma tą dieną, kai ji aukojama, tačiau jos liekanos gali būti valgomos ir rytojaus dieną. 17Betgi trečią dieną aukos mėsos liekanos turės būti sudegintos. 18Todėl jei būtų valgomos trečią dieną bendravimo aukos mėsos liekanos, auka nebus maloni nei Dievui, nei bus įskaityta tam, kuris ją aukojo. Tokia mėsa turi būti laikoma atmatomis, ir kas ją valgys, užsitrauks kaltę.

19Mėsa, palietusi ką nors nešvaraus, nebus valgoma; ji turi būti sudeginta ugnyje. O kitą mėsą gali valgyti tik tas, kas yra švarus. 20Betgi kas, būdamas nešvarus, valgytų mėsos iš VIEŠPAČIUI skirtos bendravimo aukos, bus pašalintas iš savo giminės. 21Jei žmogus paliestų bet kokį nešvarų dalyką - žmogišką nešvarumą ar nešvarų gyvulį, ar bet kokį nešvarų bjaurų kūrinį - ir valgytų mėsos iš VIEŠPAČIUI skirtos bendravimo aukos, jis bus pašalintas iš savo giminės".

Nurodymai apie taukus ir kraują 22VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 23"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk: nevalgysite jokių taukų, nei jaučio, nei avies, nei ožkos. 24Nors taukai gyvulio, nudvėsusio ar žvėrių sudraskyto, ir gali būti kam nors panaudoti, bet jūs patys jų nevalgysite. 25Jei kas nors valgytų taukų gyvulio, iš kurio gali būti atnašauta ugnimi VIEŠPAČIUI skirta auka, tas asmuo bus pašalintas iš savo giminės. 26Nevalgysite jokio kraujo, - ar tai būtų paukščio, ar tai būtų gyvulio kraujas, - niekur savo gyvenvietėse. 27Kas valgytų bet kokį kraują, bus pašalintas iš savo giminės".

28VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 29"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk: atnašą, skirtą VIEŠPAČIUI iš bendravimo aukos, turės atnešti VIEŠPAČIUI žmogus, kuris atnašauja bendravimo auką. 30Savo rankomis jis atneš VIEŠPAČIUI skirtą ugnies atnašą. Jis pats atneš taukus su krūtine, kad krūtinė būtų pakylėta kaip pakylėjimo atnaša VIEŠPATIES akivaizdoje. 31Kunigas taukus pavers dūmais ant aukuro, o krūtinė bus Aarono ir jo sūnų dalis. 32Ir dešiniąją šlaunį nuo savo bendravimo aukų atiduosite kunigui kaip dovaną. 33Tas, kuris iš Aarono sūnų atnašauja bendravimo aukos kraują ir taukus, gaus dešiniąją šlaunį kaip savo dalį. 34Nes aš paėmiau pakylėjimo atnašos krūtinę ir dovanos atnašos petį iš izraeliečių - iš jų bendravimo aukų - ir atidaviau juos kunigui Aaronui ir jo sūnums kaip amžiną izraeliečių duoklę. 35Tai bus kunigiškoji dalis iš VIEŠPAČIUI skirtų ugnies atnašų, duota Aaronui ir jo sūnums, kai jie buvo įvesti tarnauti VIEŠPAČIUI kaip kunigai. 36Kad ji būtų jiems duodama kaip amžina izraeliečių duoklė per visas jų kartas, VIEŠPATS įsakė tą dieną, kai jis patepė juos kunigais".

37Tokios yra apeigos deginamosios aukos, javų atnašos, atnašos už nuodėmę, atnašos už kaltę, pašventinimo atnašos ir bendravimo aukos, kurias VIEŠPATS paskelbė Mozei ant Sinajaus kalno, kai įsakė izraeliečiams nešti savo atnašas VIEŠPAČIUI Sinajaus dykumoje.

B. KUNIGŲ ŠVENTIMŲ APEIGOS

8Aarono ir jo sūnų šventimų apeigos 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Paimk Aaroną drauge su jo sūnumis, drabužius, patepimo aliejų, jautį atnašai už nuodėmę, du avinus bei pintinę su nerauginta duona 3ir surink visą bendriją prie Susitikimo palapinės angos". 4Mozė padarė, kaip VIEŠPATS jam įsakė. Kai visa bendrija buvo surinkta prie įėjimo į Susitikimo palapinę, 5Mozė kreipėsi į bendriją: "Štai ką VIEŠPATS įsakė padaryti".

6Tada Mozė, paliepęs Aaronui ir jo sūnums prieiti, apiplovė juos vandeniu. 7Paskui apvilko jį tunika, apjuosė juosta, aprengė skraiste ir uždėjo jam efodą, suverždamas jį meistriškai išausta efodo juosta ir taip pritvirtindamas prie Aarono. 8Uždėjo jam krūtinės dėklą, o į krūtinės dėklą įdėjo Urimus ir Tumimus. 9Užmovė jam ant galvos turbaną ir prie turbano, priekyje, prisegė auksinį papuošalą - šventąją diademą, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

10Tada Mozė, paėmęs patepimo aliejaus, patepė ir pašventino Padangtę ir visa, kas buvo jos viduje. 11Pašlakstė juo aukurą septynis kartus ir pašventindamas patepė aukurą, visus jo reikmenis bei praustuvą su pastovu. 12Užpylė Aaronui ant galvos patepimo aliejaus jam pašventinti. 13Mozė, paliepęs privesti Aarono sūnus, apvilko juos tunikomis, apjuosė juostomis ir užmovė jiems kepures, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

Šventimų aukos 14Kai jam buvo atvestas jautis atnašai už nuodėmę, Aaronas bei jo sūnūs uždėjo ranką atnašos už nuodėmę jaučiui ant galvos, 15ir jautis buvo papjautas. Mozė paėmė kraujo ir pirštu pavilgė kiekvieną aukuro ragą, tuo apvalydamas aukurą. Tada kraują jis išliejo prie aukuro papėdės. Taip jį pašventino, padarydamas už jį permaldavimą. 16Mozė paėmė visus vidurius dengiančius taukus, kepenų lezgį, abu inkstus su jų taukais ir ant aukuro pavertė juos dūmais. 17Bet patį jautį, jo odą, mėsą ir išmatas jis sudegino ant laužo už stovyklos, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

18Tada jis paliepė atvesti aviną deginamajai aukai. Aaronas bei jo sūnūs uždėjo rankas avinui ant galvos, 19ir avinas buvo papjautas. Mozė apšlakstė krauju visus aukuro šonus. 20Avinas buvo sukapotas, ir Mozė galvą, dalis ir taukus ant aukuro pavertė dūmais. 21Apiplovus vidurius ir kojas vandeniu, Mozė pavertė dūmais ant aukuro visą aviną. Tai buvo deginamoji auka, malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

22Tada jis paliepė atvesti antrąjį aviną, šventimų aviną. Aaronas bei jo sūnūs uždėjo rankas avinui ant galvos, 23ir jis buvo papjautas. Mozė paėmė jo kraujo ir juo pavilgė Aarono dešinės ausies lezgelį, jo dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. 24Kai Aarono sūnūs buvo privesti, Mozė pavilgė krauju jų dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir jų dešinės kojos nykštį, o likusį kraują Mozė iššlakstė ant visų aukuro šonų. 25Jis paėmė taukus, - riebiąją uodegą, visus vidurius dengiančius taukus, kepenų lezgį, abu inkstus su jų taukais, - ir dešiniąją šlaunį. 26Iš neraugintos duonos pintinės, buvusios VIEŠPATIES akivaizdoje, jis paėmė vieną neraugintos duonos paplotį, vieną duonos su aliejumi paplotį bei vieną bandelę ir padėjo juos ant taukų bei dešiniosios šlaunies. 27Juos visus jis sudėjo Aaronui ir jo sūnums ant delno, liepdamas juos pakylėti kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. 28Tada Mozė paėmė juos iš jų rankos ir pavertė dūmais ant aukuro kartu su deginamąja auka. Tai buvo šventimų atnaša maloniam kvapui, ugnies atnaša VIEŠPAČIUI. 29Mozė paėmė krūtinę ir pakylėjo ją kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Ji buvo Mozei tenkanti šventumų avino dalis, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. 30Tada Mozė, paėmęs patepimo aliejaus ir kraujo, esančių ant aukuro, pašlakstė jais Aaroną bei jo drabužius ir taip pat jo sūnus bei jų drabužius. Taip jis pašventino Aaroną ir jo drabužius, taip pat jo sūnus ir jų drabužius.

31Galop Mozė tarė Aaronui ir jo sūnums: "Virkite mėsą prie Susitikimo palapinės angos ir valgykite ją ten su duona, kuri yra šventimų atnašų pintinėje, kaip man buvo įsakyta: 'Aaronas ir jo sūnūs ją valgys'. 32Mėsos ir duonos liekanas turite sunaikinti ugnimi. 33Be to, jūs neatsitrauksite nuo Susitikimo palapinės angos septynias dienas, kol jūsų šventimų dienos nebus užbaigtos, nes jūsų šventimai užtruks septynias dienas. 34Tai, kas šiandien buvo padaryta, VIEŠPATS įsakė, kad būtų daroma {septynias dienas} dėl permaldavimo jūsų labui. 35Jūs turite pasilikti prie Susitikimo palapinės angos dieną ir naktį per septynias dienas, laikydamiesi VIEŠPATIES nurodymų, kitaip jūs mirsite, nes taip man buvo įsakyta". 36Aaronas ir jo sūnūs padarė visa, ką VIEŠPATS buvo įsakęs per Mozę.

9Pirmoji Aarono ir jo sūnų auka 1Aštuntą dieną Mozė pasišaukė Aaroną bei jo sūnus ir Izraelio seniūnus. 2Aaronui jis tarė: "Paimk jautuką atnašai už nuodėmę ir aviną deginamajai aukai - sveikus - ir atnašauk juos VIEŠPATIES akivaizdoje. 3Kalbėk izraeliečiams, tardamas: 'Paimkite ožį atnašai už nuodėmę, veršį ir ėriuką, sveikus mitulius deginamajai aukai, 4jautį ir aviną bendravimo atnašai paaukoti VIEŠPATIES akivaizdoje ir su aliejumi įmaišytą javų atnašą, nes šiandien jums pasirodys VIEŠPATS'". 5Jie tad visa, ką Mozė buvo įsakęs, sugabeno priešais Susitikimo palapinę. Visa bendrija susirinko ir stovėjo VIEŠPATIES akivaizdoje. 6Mozė tarė: "Štai ką VIEŠPATS įsakė jums padaryti, kad jums pasirodytų VIEŠPATIES šlovė". 7Tada Mozė paliepė Aaronui: "Prieik prie aukuro ir paaukok savo atnašą už nuodėmę ir deginamąją auką, atlik permaldavimą už save ir už žmones, paaukok žmonių atnašas ir atlik permaldavimą už juos, kaip VIEŠPATS įsakė".

8Aaronas priėjo prie aukuro ir papjovė jautuką, kuris buvo jo paties atnaša už nuodėmę. 9Aarono sūnūs padavė jam kraujo, o jis, padažęs pirštą kraujyje, pavilgė juo aukuro ragus. O likusį kraują išliejo prie aukuro papėdės. 10Bet taukus, inkstus ir atnašos už nuodėmę kepenų lezgį jis pavertė dūmais ant aukuro, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs, 11o mėsą ir kailį sudegino ant laužo už stovyklos.

12Tada jis papjovė deginamąją auką. Aarono sūnūs prinešė jam kraujo, o jis iššlakstė jį ant aukuro šonų. 13Deginamąją auką jie prinešė jam sukapotą į dalis su aukos galva, ir jis pavertė tai dūmais ant aukuro. 14Apiplovęs vidurius ir kojas, jis pavertė ir juos dūmais drauge su deginamąja auka ant aukuro.

15Paskui jis aukojo žmonių atnašą. Paėmęs ožį, kuris buvo žmonių atnaša už nuodėmę, jį papjovė ir paaukojo kaip atnašą už nuodėmę lygiai kaip pirmąją. 16Jis atnašavo deginamąją auką, paaukodamas ją pagal nuostatus. 17Jis atnašavo javų atnašą ir, paėmęs iš jų saują, pavertė juos dūmais ant aukuro, neįskaitant rytmečio deginamosios aukos.

18Jis papjovė jautį ir aviną kaip žmonių bendravimo auką. Aarono sūnūs prinešė jam kraujo, kurį jis iššlakstė ant visų aukuro šonų, 19jaučio ir avino taukus - riebiąją uodegą, vidurius dengiančius taukus, abu inkstus su taukais, esančiais ant jų, ir kepenų lezgius. 20Šias riebias dalis jie išdėliojo viršum krūtinių, ir taukai buvo paversti dūmais ant aukuro. 21Krūtines ir dešiniąją šlaunį Aaronas pakylėjo kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje, kaip Mozė buvo įsakęs.

Viešpats apreiškia savo Artumą 22Aaronas pakėlė rankas žmonių link ir juos palaimino. Paaukojęs atnašą už nuodėmę, deginamąją auką ir bendravimo atnašą, jis nulipo žemyn. 23Tada Mozė ir Aaronas įėjo į Susitikimo palapinę. Išėję jie palaimino žmones, ir VIEŠPATIES šlovė pasirodė visiems žmonėms. 24Iš VIEŠPATIES Artumo išėjo ugnis ir sudegino deginamąją auką bei taukus ant aukuro. Tai matydami, visi žmonės šaukė iš džiaugsmo ir puolė veidu žemėn.

10Nadabo ir Abihu'o nuodėmė 1O Aarono sūnūs, Nadabas ir Abihu'as, pasiėmė savo smilkytuvus, įsidėjo žarijų, užbarstė ant jų smilkalų ir atnašavo VIEŠPATIES akivaizdoje nešventintą ugnį, kokios jis nebuvo jiems įsakęs. 2Ugnis išsiveržė iš VIEŠPATIES Artumo ir taip juos užgožė, kad jie numirė VIEŠPATIES akivaizdoje. 3Tada Mozė tarė Aaronui: "Apie tai kalbėjo VIEŠPATS, kai pasakė:

'Per esančius čia prie manęs
apreikšiu savo šventumą
ir visų žmonių akivaizdoje
būsiu pašlovintas'".
Bet Aaronas tylėjo.

4Mozė pasišaukė Mišaelį ir Elzafaną, Aarono dėdės Uzielio sūnus, ir jiems tarė: "Prieikite ir nuneškite savo giminaičius nuo šventovės priekio kur nors už stovyklos". 5Jiedu priėjo ir išnešė juos, apsirengusius tunikomis, už stovyklos, kaip Mozė jiems buvo įsakęs. 6O Aaronui ir jo sūnums Eleazarui ir Itamarui tarė: "Netaršykite sau plaukų, neplėšykite savo drabužių, kad kartais nenumirtumėte ir pyktis neužgožtų visos bendrijos. Jūsų giminės, visi Izraelio namai, apraudos VIEŠPATIES siųstą gaisrą. 7Nepasitraukite nuo Susitikimo palapinės angos, kad nenumirtumėte, nes VIEŠPATIES patepimo aliejus yra ant jūsų". Jie pasielgė, kaip Mozė buvo įsakęs.

Nurodymai apie kunigų elgesį 8VIEŠPATS kalbėjo Aaronui, tardamas: 9"Negerkite vyno ar svaiginamųjų gėrimų nei tu, nei tavo sūnūs, kai jums reikia eiti į Susitikimo palapinę, kad nenumirtumėte. Tai yra amžinas įstatas visoms jūsų kartoms, 10nes jūs turite daryti skirtumą tarp to, kas šventa, ir to, kas prasta, tarp to, kas švaru, ir to, kas nešvaru; 11jūs turite mokyti izraeliečius visų įstatų, kuriuos jiems paskelbė VIEŠPATS per Mozę".

12Mozė kalbėjo Aaronui ir jo likusiems sūnums Eleazarui ir Itamarui: "Paimkite javų atnašą, paliktą nuo VIEŠPAČIUI skirtų ugnies atnašų, ir suvalgykite ją neraugintą prie aukuro, nes ji yra ypač šventa. 13Valgysite ją šventoje vietoje, nes tai yra tavo duoklė ir tavo sūnų duoklė iš ugnies atnašų VIEŠPAČIUI, nes taip man įsakyta. 14Betgi krūtinę, pakylėjimo atnašą, ir šlaunį, dovanos atnašą, tu ir tavo sūnūs bei dukterys su tavimi galite valgyti bet kur švarioje vietoje, nes jie buvo paskirti kaip duoklė tau ir duoklė tavo vaikams iš izraeliečių bendravimo aukų. 15Drauge su deginamosios aukos taukais jie atneš ir šlaunį, dovanos atnašą, ir krūtinę, pakylėjimo atnašą, pakylėti kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie priklausys kaip duoklė tau ir tavo vaikams amžinai, kaip VIEŠPATS įsakė".

16Tada Mozė pakartotinai pasiteiravo apie atnašos už nuodėmę ožį, o jis jau buvo sudegintas! Jis supyko ant Eleazaro ir Itamaro, likusių Aarono sūnų, ir tarė: 17"Kodėl nesuvalgėte atnašos už nuodėmę šventoje vietoje? Juk ji yra ypač šventa, ir Dievas ją davė jums, kad nuvalytumėte bendrijos kaltę, atliktumėte permaldavimą jų labui VIEŠPATIES akivaizdoje! 18Jos kraujas nebuvo įneštas į šventovės vidų. Jūs turėjote ją suvalgyti tik šventovėje, kaip aš įsakiau". 19O Aaronas kalbėjo Mozei: "Štai jie atnešė šiandien savo atnašą už nuodėmę ir deginamąją auką VIEŠPATIES akivaizdon, ir kokie dalykai ištiko mane! Jei aš šiandien būčiau valgęs atnašą už nuodėmę, nejau tai būtų buvę malonu VIEŠPAČIUI?" 20Mozė, tai girdėdamas, sutiko.

C. NUOSTATAI APIE APEIGINĮ ŠVARUMĄ

11Švarūs ir nešvarūs gyvūnai. Keturkojai 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 2"Taip kalbėkite izraeliečiams:

'Iš visų keturkojų žemėje šie yra gyvuliai, kuriuos galite valgyti. 3Kiekvieną gyvulį, kuris turi skeltus nagus - yra skeltanagis ir atrajoja - tokį galite valgyti. 4Tačiau iš tų, kurie arba tik atrajoja, arba tik turi skeltus nagus, šių nevalgysite: kupranugario, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi, - jis yra jums nešvarus; 5uolų opšraus, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi, - jis yra jums nešvarus; 6kiškio, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi; 7ir kiaulės, nes ji, nors ir turi skeltus nagus ir yra skeltanagė, bet neatrajoja, - ji yra jums nešvari. 8Nei jų mėsos valgysite, nei jų dvėsenos liesite, - jie yra jums nešvarūs.

Vandens gyvūnai 9Šiuos galite valgyti iš visų vandens gyvūnų. Kas vandenyse - jūroje, ar upėje - turi pelekus ir žvynus, tokius galite valgyti. 10Bet kas neturi pelekų ir žvynų jūroje ar upėje, - iš visų rėpliojančių gyvūnų vandenyje ir iš visų kitų gyvūnų, esančių vandenyje, - tokius laikysite pasibjaurėtinais. 11Laikysite juos pasibjaurėtinais: nevalgysite jų mėsos, bjaurėsitės jų dvėsena. 12Visa, kas neturi vandenyje pelekų ir žvynų, yra jums pasibjaurėjimas.

Paukščiai 13Iš paukščių šiuos laikysite pasibjaurėtinais, - jie nebus valgomi, nes yra pasibjaurėjimas, - erelį, grifą, juodąjį grifą; 14suopį, visų rūšių sakalus; 15visų rūšių varnas; 16strutį, lėlį, žuvėdrą; visų rūšių vanagus; 17pelėdą, narą, ūbaujančią pelėdą, 18naminę pelėdą, dykumos pelėdą, einį; 19gandrą; visų rūšių garnius, lukutį ir šikšnosparnį.

Skraidantys vabzdžiai 20Visi sparnuotieji vabzdžiai, vaikščiojantys keturiomis kojomis, bus jums pasibjaurėtini. 21Bet iš sparnuotųjų vabzdžių, vaikščiojančių keturiomis kojomis, galite valgyti tuos, kurie turi sudurtas kojas ir gali jomis šokinėti žemėje. 22Iš jų galite valgyti įvairių rūšių skėrius, įvairių rūšių rijūnus skėrius, įvairių rūšių svirplius ir įvairių rūšių žiogus. 23Bet visi kiti sparnuoti, keturias kojas turintys vabzdžiai bus jums pasibjaurėtini.

Nešvarių gyvūnų palietimas 24Šiais atvejais jūs užsitrauksite nešvarumą. Kas paliestų bet kurio jų dvėseną, bus nešvarus iki vakaro, 25o kas neštų bet kurio jų dvėsenos dalį, turės išsiplauti savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. 26Gyvuliai, kurie turi nagus, bet nėra skeltanagiai ar neatrajoja, yra jums nešvarūs. Kas paliestų kurį nors iš jų, bus nešvarus. 27Taip pat ir gyvuliai, vaikščiojantys letenomis iš tų, kurie rėplioja keturiomis, yra jums nešvarūs. Kas paliestų bet kurio jų dvėseną, bus nešvarus iki vakaro, 28o kas neštų jų dvėseną, išsiplaus savo drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. Jie yra jums nešvarūs.

29Iš gyvūnų, kužančių žemėje, šie bus jums nešvarūs: kurmis, pelė, įvairių rūšių didieji driežai; 30gekas, sausumos krokodilas, driežas, smėlynų driežas ir chameleonas. 31Jums šie yra nešvarūs tarp kužančių gyvūnų. Kas paliestų kurį iš jų padvėsusį, bus nešvarus iki vakaro. 32Ir ant ko kuris nors iš jų padvėsusis užkristų, taps nešvarus, - ar tai būtų medinis daiktas, ar drabužis, ar kailis, ar ašutinė, ar bet koks daiktas, naudojamas bet kokiam tikslui. Jis turi būti pamerktas į vandenį ir liks nešvarus iki vakaro. Tada jis taps švarus. 33Jei bet kas iš jų įkristų į indą iš molio, viskas jo viduje bus nešvaru, ir indą sudaužysite. 34Bet koks maistas, kurį būtų galima valgyti, bus nešvarus, jei vanduo iš tokio indo ant jo užtikštų; bet koks gėrimas, kurio būtų galima atsigerti, bus nešvarus, jei jis buvo tokiame inde. 35Viskas, ant ko bet kokia dvėsenos dalis užkristų, bus nešvaru. Krosnis ar viryklė turės būti sudaužyta į šipulius. Jos yra nešvarios, ir jums bus nešvarios. 36O šaltinis ar vandens talpykla, turintys vandens, bus švarūs, betgi kas paliečia dvėseną šaltinyje ar vandens talpykloje, taps nešvarus. 37Jei tokia dvėsena užkristų ant grūdų sėklos, laikomos sėjai, ji yra švari, 38betgi jei ant sėklos būtų užpiltas vanduo ir tokia dvėsena užkristų ant jo, ji bus jums nešvari.

39Jei nugaišo gyvulys, kurio mėsą galite valgyti, kas prisiliestų prie jo gaišenos, bus nešvarus iki vakaro. 40Kas užvalgytų jo gaišenos, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro; ir kas neštų gaišeną, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.

41Visi gyvūnai, kužantys žemėje, kelia pasibjaurėjimą. Jie nebus valgomi. 42Kas tik šliaužia pilvu ir kas rėplioja visomis keturiomis ar kas tik turi daug kojų, - jokių žemėje kužančių gyvūnų nevalgysite, nes jie yra pasibjaurėtini. 43Neužsitraukite sau pasibjaurėjimo jokiu kužančiu gyvūnu, nesusiterškite jais savęs ir netapkite per juos nešvarūs, 44nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. Todėl pašvęskite save ir būkite šventi. Nesuterškite savęs jokiu kužančiu gyvūnu, kuris rėplioja žeme! 45Kadangi aš esu VIEŠPATS, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas, jūs būsite šventi, nes aš esu šventas!

46Tokie yra nuostatai apie gyvulius, paukščius ir visus gyvūnus, plaukiojančius vandenyse, bei visus gyvūnus, kužančius žemėje, 47kad darytumėte skirtumą tarp nešvarių ir švarių, tarp gyvūnų, kuriuos galima valgyti, ir tarp gyvūnų, kurių negalima valgyti'".

12Moters apvalymas po gimdymo 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk: 'Kai moteris pastoja ir pagimdo berniuką, ji bus nešvari septynias dienas. Ji bus nešvari, kaip būna nešvari savo mėnesinių metu. 3Aštuntąją dieną berniuko apyvarpės oda bus apipjaustyta. 4O moteris pasiliks dar trisdešimt tris dienas savo apsivalymo kraujyje. Nieko, kas šventa, nelies nei į šventovę eis, kolei nepasibaigs jos apsivalymo dienos. 5Jei pagimdo mergaitę, ji bus nešvari dvi savaites, kaip būna nešvari mėnesinių metu, ir pasiliks dar šešiasdešimt šešias dienas savo apsivalymo kraujyje.

6Pasibaigus jos apsivalymo dienoms - ar tai už sūnų, ar tai už dukterį, - ji atneš kunigui prie Susitikimo palapinės angos mitulį ėriuką deginamajai aukai ir balandį ar purplelį atnašai už nuodėmę. 7Jis atnašaus VIEŠPATIES akivaizdoje ir atliks permaldavimą jos labui. Tada ji bus švari po savo kraujavimo. Tokios yra apeigos pagimdžiusiai kūdikį, berniuką ar mergaitę. 8O jei ji neturi iš ko atnašauti avį, teatnašauja du purplelius ar du balandžius, vieną deginamajai aukai, o kitą atnašai už nuodėmę. Kunigas atliks permaldavimą jos labui, ir ji bus švari'".

13Nurodymai apie odos ligas 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui:

2"Kai žmogui kūno odoje atsiranda sutinimas ar išbėrimas, ar dėmė, besivystanti į raupsų ligą jo kūno odoje, jis turi būti atvestas pas kunigą Aaroną ar pas vieną iš jo sūnų kunigų. 3Kunigas apžiūrės ligą jo kūno odoje: jei plaukai ligos apimtoje vietoje yra pabalę ir ligos apimtoji vieta atrodo įdubusi, lyginant su kūno oda, tai yra raupsai. Kunigas, tai nustatęs, pripažins, kad tas žmogus yra apeigoms nešvarus. 4O jei dėmė kūno odoje yra balta, neatrodo įdubusi, lyginant su oda, ir plaukai ant jos nėra pabalę, kunigas uždarys ligonį septynioms dienoms. 5Septintą dieną kunigas jį apžiūrės ir, jei ligos apimtoji vieta išlaikė savo spalvą ir nepaplatėjo odoje, tada kunigas uždarys jį dar kitoms septynioms dienoms. 6Septintą dieną kunigas jį vėl apžiūrės ir, jei ligos apimtoji vieta yra sumažėjusi ir nėra paplatėjusi odoje, kunigas pripažins, kad žmogus yra švarus. Tai tik išbėrimas. Žmogus išsiplaus drabužius ir bus švarus. 7Betgi jei tada, kai jis pasirodė pas kunigą ir buvo pripažintas esąs švarus, išbėrimas plėstųsi, jis turi vėl pasirodyti kunigui. 8Kunigas jį apžiūrės ir, jei išbėrimas odoje yra paplatėjęs, kunigas pripažins, kad žmogus yra nešvarus. Išbėrimas yra raupsai.

9Kai žmogus gauna raupsų ligą, jis turi būti atvestas pas kunigą. 10Kunigas jį apžiūrės ir, jei ant jo odos rastų baltą ištinimą su išbalusiais plaukais, o ištinime gyvos mėsos opą, 11tai jo kūno odoje yra įsisenėjusi raupsų liga. Kunigas pripažins, kad jis yra nešvarus, - jo neuždarys, nes aišku, jis yra nešvarus. 12Bet jei išbėrimas taip apimtų odą, kad apdengtų visą ligonio odą nuo galvos iki kojų, kiek tik kunigo akys gali užmatyti, - 13kunigas jį apžiūrės ir, jei išbėrimas yra apdengęs visą kūną, pripažins ligonį švariu nuo ligos. Jis yra švarus, nes visas pasidarė baltas. 14Bet jei kada nors jam pasirodytų gyva mėsa, jis bus nešvarus. 15Kunigas apžiūrės gyvą mėsą ir pripažins jį esant nešvarų. Gyva mėsa yra nešvari, nes ji yra raupsai. 16Bet jei gyvoji mėsa vėl tampa balta, jis ateis pas kunigą. 17Kunigas jį apžiūrės ir, jei oda yra tapusi balta, kunigas pripažins ligonį esant švarų. Jis yra švarus.

18Kai žmogaus kūno odoje iškyla bei išgyja skaudė 19ir skaudės vietoje pasirodo baltas sutinimas ar rausvai balta dėmė, jis turi pasirodyti kunigui. 20Kunigas ją apžiūrės ir, jei ji atrodo įdubusi, lyginant su kita oda, ir plaukai ant jos yra pabalę, kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai raupsų liga, iškilusi skaudės vietoje. 21Bet jei kunigas, apžiūrėdamas jį, nustato, kad plaukai ant dėmės nėra pabalę ir ji nėra įdubusi, lyginant su kita oda, bet darosi mažesnė, kunigas uždarys jį septynioms dienoms. 22O jei ji odoje plečiasi, tada kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai yra liga. 23Bet jei dėmė pasilieka toje pačioje vietoje ir nesiplečia, ji yra skaudės randas. Kunigas pripažins, kad žmogus yra švarus.

24Arba ugniai nudeginus žmogaus kūno odą ir gyvai mėsai nudegimo opoje tapus rausvai balta ar balta, 25kunigas ją apžiūrės. Jei plaukai nudegimo opoje yra pabalę ir opa atrodo įdubusi, lyginant su kita oda, tai raupsų liga. Raupsai išsivystė nudegimo opoje, ir kunigas pripažins, kad žmogus yra nešvarus. Tai yra raupsų liga. 26Bet jei kunigas, opą apžiūrėdamas, nustato, kad jos plaukai nėra pabalę ir ji nėra įdubusi, lyginant su kita oda, bet yra sumažėjusi, kunigas uždarys žmogų septynioms dienoms. 27Septintąją dieną kunigas jį apžiūrės, jei opa bus paplatėjusi odoje, kunigas pripažins jį nešvariu. Tai yra raupsų liga. 28Bet jei opa bus pasilikusi savo vietoje ir neišsiplėtusi odoje, bet sumažėjusi, tai yra sutinimas nuo nudegimo. Kunigas pripažins jį esant švarų, nes tai yra nudegimo randas.

29Jei vyrui ar moteriai atsirastų žaizda ant galvos ar ant smakro, 30kunigas apžiūrės ligą. Jei žaizda atrodo įdubusi, lyginant su kita oda, ir plaukai yra pageltę ir suplonėję, kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai yra dedervinė, galvos ar smakro raupsų liga. 31O kai kunigas, apžiūrėdamas dedervinės žaizdas, nustato, kad jos neatrodo įdubusios, lyginant su kita oda, tačiau jose nėra juodų plaukų, kunigas uždarys žmogų su dedervinės žaizdomis septynioms dienoms. 32Septintą dieną kunigas apžiūrės ligą. Jei jis nustato, kad dedervinė nepaplatėjusi, joje nėra geltonų plaukų ir, lyginant su kita oda, dedervinės žaizdos neįdubusios, 33žmogus nusiskus, neskusdamas dedervinės žaizdų. O asmenį, sergantį dedervine, kunigas uždarys dar kitoms septynioms dienoms. 34Septintą dieną kunigas apžiūrės dedervinę. Jei dedervinė neišsiplėtė odoje ir žaizdotoji oda, lyginant su kita oda, neatrodo įdubusi, kunigas pripažins jį esant švarų. Žmogus išsiplaus drabužius ir bus švarus. 35Tačiau jeigu dedervinė plėstųsi tada, kai žmogus buvo pripažintas švariu, 36kunigas jį apžiūrės. Jeigu dedervinė yra paplatėjusi, kunigui nėra reikalo tikrinti, ar plaukai pageltę, - žmogus yra nešvarus. 37Bet jeigu, jo akimis žiūrint, dedervinė yra sustabdyta ir žaizdų vietoje ataugę juodi plaukai, dedervinė yra išgydyta. Kunigas pripažins žmogų esant švarų.

38Jei vyrui ar moteriai ant kūno odos pasirodytų spuogai - balti spuogai, 39kunigas turi juos apžiūrėti. Jei spuogai ant kūno odos yra balsvi, tai tik odos išbėrimas. Ligonis yra švarus.

40Kai žmogui nuslenka plaukai nuo galvos, jis yra plikagalvis, bet švarus. 41Taip pat jei plaukai jam nuslenka nuo viršugalvio, jis turi pliką viršugalvį, bet yra švarus. 42Bet jei ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio pasirodo rausvai baltos spalvos skaudė, ji yra raupsų liga, besivystanti ant jo pliko pakaušio ar jo pliko viršugalvio. 43Kunigas jį apžiūrės: jei ištinimas ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio yra rausvai baltas, kaip atrodo raupsų liga kūno odoje, 44tas žmogus serga raupsais, - jis yra nešvarus. Kunigas pripažins jį esant nešvarų, nes liga yra ant jo galvos".

Nuostatai raupsais sergantiems 45"Kiekvieno raupsų liga sergančio drabužiai turi būti suplyšę ir galvos plaukai sutaršyti. Jis turės prisidengti burną ir šaukti: "Nešvarus, nešvarus!" 46Visą laiką, kol bus raupsuotas, jis bus nešvarus. Būdamas nešvarus, jis turi gyventi atskirai, - jo gyvenvietė turi būti už stovyklos".

Drabužių užkrėtimas 47"Kai raupsų liga pasirodo drabužyje, - vilnoniame ar marškoniame drabužyje, 48jo lininiuose ar vilnoniuose apmatuose ar atauduose, - odoje ar odiniuose daiktuose, 49jei pats drabužis ar jo apmatai ar ataudai, ar oda, ar odinis daiktas nuo ligos darosi žalsvas ar rausvas, liga yra raupsai ir turi būti parodyta kunigui. 50Apžiūrėjęs kunigas padės užkrėstą daiktą atskirai septynioms dienoms. 51Septintą dieną apžiūrės ligą: jei liga yra paplatėjusi drabužyje, - apmatuose ar atauduose, - ar odoje, nepaisant kam oda yra naudojama, tai yra raupsų liga. Drabužis yra nešvarus. 52Drabužį - vilnonius ar lininius apmatus ar ataudus - ar bet kokį odinį daiktą, kuriame rasta liga, jis sudegins, nes tai besiplečianti raupsų liga ir turi būti sudeginta ugnyje.

53Bet jei kunigas nustato, kad liga drabužyje, - apmatuose ar atauduose, - ar bet kokiame odiniame daikte neišsiplėtė, 54kunigas palieps daiktą, kuriame reiškiasi liga, išplauti ir padės jį atskirai dar kitoms septynioms dienoms. 55Po išplovimo kunigas apžiūrės daiktą, kuriame reiškiasi liga. Jei ligos dėmė nepakeitė spalvos, nors liga ir nėra paplatėjusi, jis yra nešvarus. Turi jį sudeginti ugnyje, nepaisant ar ligos dėmė yra vidaus, ar lauko pusėje.

56Betgi jei apžiūrėjęs kunigas nustato, kad ligos dėmė po išplovimo yra išnykusi, tą vietą jis iškirps iš drabužio ar iš odos, ar iš apmatų, ar ataudų. 57Jei ji vėl pasirodo drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar kokiame nors daikte iš odos, tą daiktą, kuriame vėl reiškiasi liga, sunaikinsi ugnyje. 58Betgi drabužis, apmatai ar ataudai, ar daiktas iš odos, iš kurio liga po plovimo yra dingusi, tada turi būti antrąkart išplautas, ir bus švarus.

59Tokie yra nuostatai apie raupsų ligą vilnoniame ar marškoniame drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar bet kokiame odiniame daikte, kai reikia juos pripažinti, ar jie švarūs, ar nešvarūs".

14Apvalymas nuo užkrečiamų odos ligų 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Tokios yra apeigos, kurias turi atlikti raupsuotasis, kai jis yra pripažįstamas esąs švarus.

Jis turi būti atvestas pas kunigą. 3O kunigas turi išeiti už stovyklos. Jei apžiūrėjęs kunigas nustato, kad raupsuotasis yra iš ligos pagijęs, 4kunigas įsakys, kad du gyvi švarūs paukščiai, kedro medžio, tamsiai raudonų siūlų ir izopo būtų atnešta tam, kuris turi būti pripažintas švariu. 5Kunigas palieps papjauti vieną iš paukščių viršum molinio indo, pripilto šaltinio vandens. 6Paims gyvąjį paukštį drauge su kedro medžiu, tamsiai raudonos spalvos siūlais ir izopu, pamirkys juos kraujyje paukščio, papjauto viršum šaltinio vandens, 7ir pašlakstys krauju septynis kartus žmogų, kuris yra apvalomas nuo raupsų ligos. Tada kunigas pripažins jį esant švarų ir paleis gyvąjį paukštį skristi į laukus. 8O žmogus, kuris turi būti pripažintas švariu, išsiplaus drabužius, nusiskus visus plaukus, išsimaudys vandenyje ir bus švarus. Tada jis gali eiti į stovyklą, bet septynias dienas turės gyventi už savo palapinės. 9Septintą dieną nusiskus visus savo plaukus, galvos, barzdos, antakių, - jis turi nusiskusti visus plaukus. Tada išsiplaus drabužius, išsimaudys vandenyje ir bus švarus.

10Aštuntą dieną jis turi paimti du sveikus ėriukus, vieną sveiką mitulę avį, o javų atnašai - tris dešimtadalius efos geriausių miltų ir vieną logą aliejaus. 11Apvalymo apeigas atliekantis kunigas pastatys žmogų, kuris turi būti apvalytas, drauge su jo atnašomis VIEŠPATIES akivaizdoje prie Susitikimo palapinės angos. 12Kunigas paims vieną iš ėriukų, paaukos jį kaip atnašą už nuodėmę drauge su logu aliejaus ir pakylės juos VIEŠPATIES akivaizdoje kaip pakylėjimo atnašą. 13Ėriuką jis papjaus toje vietoje, kur yra pjaunamos šventoje vietoje atnaša už nuodėmę ir deginamoji auka, nes atnaša už kaltę, kaip ir atnaša už nuodėmę, priklauso kunigui ir yra ypač šventa. 14Tada kunigas paims kaltės atnašos kraujo ir pavilgys juo žmogaus, kuris turi būti apvalytas, dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. 15Kunigas turi paimti logą aliejaus, užsipilti jo ant kairės rankos delno, 16padažyti dešinės rankos pirštą aliejuje, esančiame ant jo kairės rankos delno, ir pašlakstyti keletu lašų aliejaus savo pirštu septynis kartus VIEŠPATIES akivaizdoje. 17Keletą lašų ant jo delno likusio aliejaus kunigas užteps žmogui, kuris turi būti apvalytas, ant dešinės ausies lezgelio, dešinės rankos nykščio ir ant dešinės kojos nykščio, viršum kraujo atnašos už kaltę. 18O likusį aliejų, esantį ant delno, kunigas išpils ant galvos žmogui, kuris turi būti apvalytas. Tada kunigas atliks permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje: 19kunigas paaukos atnašą už nuodėmę ir atliks permaldavimą to žmogaus labui, kuris turi būti apvalytas. Tada bus papjauta deginamoji auka, - 20ant aukuro kunigas paaukos deginamąją auką ir javų atnašą. Taip kunigas atliks permaldavimą jo labui. Tada žmogus bus švarus".

Vargšų apvalymo atnašos 21"Betgi jei žmogus yra vargšas ir tiek neišgali, tepaima vieną ėriuką atnašai už kaltę, - pakylėjimui {VIEŠPATIES akivaizdoje}, - atlikti permaldavimą jo labui, dešimtadalį efos geriausių, maišytų su aliejumi miltų, javų atnašai ir logą aliejaus. 22Be to, du purplelius arba du balandžius, - ką jis išgali, - vieną atnašai už nuodėmę, o kitą deginamajai aukai. 23Aštuntą dieną jis atneš juos kunigui, kad būtų apvalytas VIEŠPATIES akivaizdoje prie Susitikimo palapinės angos. 24O kunigas paims kaltės atnašos ėriuką bei logą aliejaus ir pakylės juos kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. 25Kunigas papjaus kaltės atnašos ėriuką, paims truputį kaltės atnašos kraujo ir pavilgys juo žmogaus, kuris turi būti apvalytas, dešinės ausies lezgelį, dešinės rankos nykštį ir dešinės kojos nykštį. 26Kunigas užpils truputį aliejaus ant savo kairiosios rankos delno, 27o dešinės rankos pirštu kunigas pašlakstys keletu lašų aliejaus, esančio ant jo kairės rankos delno, septynis kartus VIEŠPATIES akivaizdoje. 28Keletą lašų aliejaus, esančio ant jo delno, kunigas užteps žmogui, kuris turi būti apvalytas, ant dešinės ausies lezgelio, dešinės rankos nykščio ir dešinės kojos nykščio toje vietoje, kur buvo užteptas atnašos už kaltę kraujas. 29Likusį ant delno aliejų kunigas užteps ant galvos žmogui, kuris turi būti apvalytas, atlikdamas permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. 30Tada jis atnašaus vieną iš purplelių ar iš balandžių, - ką žmogus išgali, - 31vieną atnašai už nuodėmę, o kitą deginamajai aukai drauge su javų atnaša, ir kunigas atliks permaldavimą jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. 32Tokios yra apeigos raupsuotajam, kuris neišgali atnašų savo pripažinimui, kad yra švarus".

Pelėsių liga namuose 33VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas:

34"Kai įeisite į Kanaano žemę, kurią aš duodu jums nuosavybėn, ir jei aš sukelčiau raupsų ligą viename iš namų jūsų nuosavybės krašte, 35namų savininkas nueis pas kunigą ir praneš, tardamas: 'Man atrodo, kad kažin kokia liga yra mano namuose'. 36Kunigas, prieš eidamas ligos apžiūrėti, turi paliepti namus ištuštinti, kad niekas, kas yra namuose, netaptų nešvarus. Tada kunigas įeis namų apžiūrėti. 37Jis turi apžiūrėti ligą. Jei liga reiškiasi namų sienose žalsvos ar rausvos spalvos įdubimais, gilesniais už sienos paviršių, 38kunigas turi išeiti pro namų duris ir uždaryti namus septynioms dienoms. 39Septintą dieną kunigas turi sugrįžti. Jei jis nustato, kad liga namų sienose yra išsiplėtusi, 40kunigas turi paliepti, kad akmenys, kuriuose reiškiasi liga, būtų išlupti ir išnešti už miesto į nešvarią vietą. 41O namai iš vidaus turi būti kruopščiai išgrandyti, ir nuluptas tinkas išmestas už miesto į nešvarią vietą. 42Tada turi būti atnešti kiti akmenys ir įdėti į anų akmenų vietą; paimtas kitas tinkas ir namai ištinkuoti.

43Jei liga vėl ima plėstis namuose tada, kai akmenys buvo išlupti ir namai išgrandyti bei iš naujo ištinkuoti, 44kunigas turi ateiti ir juos apžiūrėti. Jei liga namuose yra išsiplėtusi, - raupsų liga plečiasi namuose, - jie yra nešvarūs. 45Namai turi būti nugriauti, jų akmenys, rąstai ir visas namų tinkas išnešti į nešvarią vietą už miesto. 46Kas tik įeitų į namus, kai jie yra uždaryti, bus nešvarus iki vakaro; 47kas tik miegotų tokiuose namuose, turi išsiplauti drabužius; ir kas tik valgytų tokiuose namuose, turi išsiplauti drabužius.

48Betgi jei kunigas ateina ir nustato, kad liga namuose nėra išsiplėtusi po to, kai namai buvo ištinkuoti, tada kunigas pripažins, kad namai yra švarūs, nes liga yra pranykusi. 49Namams apvalyti jis turi paimti du paukščius drauge su kedro medžiu, tamsiai raudonos spalvos siūlų bei izopo 50ir papjauti vieną paukštį viršum molinio indo, pripilto šaltinio vandens. 51Paims kedro medį, izopą bei tamsiai raudonos spalvos siūlus drauge su gyvuoju paukščiu, pamirkys papjautojo paukščio kraujyje bei vandenyje ir pašlakstys namus septynis kartus. 52Taip jis apvalys namus paukščio krauju, šaltinio vandeniu, gyvuoju paukščiu, kedro medžiu, izopu ir tamsiai raudonos spalvos siūlais. 53O gyvąjį paukštį paleis skristi už miesto į laukus. Taip jis turi atlikti permaldavimą už namus, ir jie taps švarūs".

54Tokie yra nuostatai kiekvienai raupsų ligai, - dedervinėms, 55raupsams drabužių ir namų, 56sutinimui ar išbėrimui, ar dėmėms, - 57nustatyti, kada jie yra nešvarūs ir kada jie yra švarūs.

Tokie yra nuostatai raupsų ligoms.

15Asmeniško apeiginio nešvarumo atvejai. Vyrų 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 2"Kalbėkite izraeliečiams ir sakykite jiems:

'Kai vyras patiria sėklos išsiliejimą iš savo kūno, - sėklos išsiliejimas daro jį apeigoms nešvarų. 3Toks yra jo sėklos išsiliejimo nešvarumas, kad nedaro skirtumo, ar jo varpa nesulaiko sėklos išsiliejimo, ar jo varpa sulaiko sėklos išsiliejimą, vis vien jam tai yra nešvarumas. 4Kiekvienas guolis, kuriame atsigultų sėklos išsiliejimu sergantis, tampa nešvarus. 5O kas paliestų jo guolį, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir bus nešvarus lig vakaro. 6Kas atsisėstų ant daikto, ant kurio buvo sėdėjęs sergantis sėklos išsiliejimu, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir bus nešvarus lig vakaro. 7Kas paliestų sergančio sėklos išsiliejimu kūną, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir bus nešvarus lig vakaro. 8Jei sėklos išsiliejimu sergantis spjautų ant švaraus žmogaus, pastarasis turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir bus nešvarus lig vakaro. 9Bet koks balnas, ant kurio sėklos išsiliejimu sergantis joja, bus nešvarus. 10Kas paliestų bet kokį daiktą, buvusį po juo, bus nešvarus lig vakaro, o kas tokius daiktus neštų, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir bus nešvarus lig vakaro. 11Visi, kuriuos paliestų sėklos išsiliejimu sergantis, nepaskalavęs vandenyje savo rankų, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir bus nešvarūs lig vakaro. 12Indas iš molio, kurį paliestų sėklos išsiliejimu sergantis, turi būti sudaužytas, o indas iš medžio turi būti išskalautas vandeniu.

13Kai sėklos išsiliejimu sergantis pagyja nuo sėklos išsiliejimo, jis turi palaukti septynias dienas savo pripažinimo, kad yra švarus, išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir tada taps švarus 14O aštuntą dieną, pasiėmęs du purplelius ar du balandžius, nueis VIEŠPATIES akivaizdon prie Susitikimo palapinės angos ir paduos juos kunigui. 15Kunigas paruoš juos, - vieną atnašai už nuodėmę, o kitą deginamajai aukai, - ir kunigas atliks permaldavimą VIEŠPATIES akivaizdoje jo labui dėl jo sėklos išsiliejimo.

16Kai vyras patiria paprastą sėklos išsiliejimą, visas išsimaudys vandenyje ir bus nešvarus lig vakaro. 17Bet koks audinys ar oda, ant kurių užkristų sėkla, turi būti išskalbti vandenyje, o vyras bus nešvarus lig vakaro. 18Jei vyras guli su moterimi ir patiria sėklos išsiliejimą, jiedu abu turi išsimaudyti vandenyje ir likti nešvarūs lig vakaro.

Moterų 19Kai moteris patiria kraujoplūdį, kuris yra įprastinis išsiliejimas iš jos kūno, nešvari ji bus septynias dienas. O kas ją palies, bus nešvarus lig vakaro. 20Visa, ant ko ji gultųsi savo mėnesinių nešvarumo metu, taps nešvaru; ir visa, ant ko ji atsisėstų, taps nešvaru. 21Kas prisiliestų prie jos guolio, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir bus nešvarus lig vakaro. 22O kas prisiliestų prie daikto, ant kurio ji sėdėjo, turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir bus nešvarus lig vakaro. 23Ar tai būtų guolis, ar koks kitas daiktas, ant kurio ji sėdėjo, prisiliesdamas prie jo, žmogus taps nešvarus lig vakaro. 24Jei vyras sugultų su ja, jos mėnesinių nešvarumas bus jam perduotas, ir jis bus nešvarus septynias dienas. Kiekvienas guolis, ant kurio jis atsiguls, taps nešvarus.

25Jei moteris patiria kraujoplūdį ilgą laiką ne savo mėnesinių nešvarumo metu ar jei išsiliejimas tęsiasi ilgiau, negu jos mėnesinių nešvarumas, ji bus nešvari lygiai kaip ir savo mėnesinių nešvarumo metu. 26Kiekvienas guolis, ant kurio ji gultųsi savo nešvarumo dienomis, bus jai kaip ir guolis jos mėnesinių nešvarumo metu. Kiekvienas daiktas, ant kurio ji sėdėtų, bus nešvarus, kaip ir mėnesinių nešvarumo metu. 27O kas paliestų tuos daiktus, bus nešvarus, - turės išsiskalbti drabužius, išsimaudyti vandenyje ir būti nešvarus lig vakaro. 28Kai iš savo kraujoplūdžio išgyja, ji turi palaukti septynias dienas. Tada ji bus švari. 29O aštuntą dieną ji pasiims du purplelius ar du balandžius ir nuneš juos kunigui prie Susitikimo palapinės angos. 30Kunigas paruoš juos - vieną atnašai už nuodėmę, o kitą deginamajai aukai - ir atliks permaldavimą VIEŠPATIES akivaizdoje jos labui už jos nešvarų kraujoplūdį.

31Taip atskirsite izraeliečius nuo jų apeiginio nešvarumo, kad jie nemirtų savo nešvarumo metu, išniekindami tarp jų esančią mano Padangtę.

32Tokie yra nuostatai tiems, kurie patiria išsiliejimą: tam, kuris patiria sėklos išsiliejimą ir tampa nešvarus, 33tai, kuri negaluoja mėnesinėmis, kiekvienam - vyrui ir moteriai, - turinčiam išsiliejimą, ir vyrui, kuris sugula su apeigoms nešvaria moterimi'".

16Susitaikinimo diena 1Praėjus dviem dienoms po Aarono sūnų mirties, kai jiedu įsibrovė į VIEŠPATIES akivaizdą ir numirė, VIEŠPATS kalbėjo Mozei. 2VIEŠPATS Mozei tarė:

"Sakyk savo broliui Aaronui neiti kada užsinori į šventovę už užuolaidos priešais malonės sostą, esantį ant Skrynios, kad jis nenumirtų, nes aš pasirodysiu debesyje viršum malonės sosto. 3Štai kaip Aaronas turi eiti į šventovę: su jaučio iš bandos atnaša už nuodėmę ir su avino deginamąja auka. 4Jis užsivilks šventąją lininę tuniką, jo kūną dengs lininės kelnaitės, susijuos lininiu diržu ir užsidės lininį turbaną. Kadangi tai yra šventi drabužiai, todėl jais apsirengs tada, kai išsimaudys vandenyje. 5O iš izraeliečių bendrijos jis paims du ožius: vieną atnašai už nuodėmę ir vieną aviną deginamajai aukai.

6Aaronas atnašaus savo paties jautį kaip atnašą už nuodėmę ir atliks permaldavimą už save ir savo namus. 7Paėmęs abu ožius ir pastatęs juos prie Susitikimo palapinės angos VIEŠPATIES akivaizdoje, 8Aaronas trauks burtus, kad patirtų, katras iš ožių yra VIEŠPAČIUI ir katras yra Azazeliui. 9Ožį, burtu paskirtą "VIEŠPAČIUI", Aaronas atves ir atnašaus jį kaip atnašą už nuodėmę, 10o ožys, burtu paskirtas Azazeliui, bus paliktas gyvas stovėti VIEŠPATIES akivaizdoje, kad per jį atliktų permaldavimą ir išvarytų jį Azazeliui į dykumą.

11Aaronas atnašaus savo jautį kaip atnašą už nuodėmę, atlikdamas permaldavimą už save ir savo namus. Jis papjaus savo jautį kaip atnašą už nuodėmę. 12Paims smilkytuvą, kupiną žarijų nuo aukuro VIEŠPATIES akivaizdoje, ir rieškučias sutrintų kvapių smilkalų ir įneš už užuolaidos. 13Smilkalus užbers ant ugnies VIEŠPATIES akivaizdoje, kad smilkalų debesis uždengtų malonės sostą, esantį ant Sandoros Skrynios, kitaip jis numirs. 14Paims truputį jaučio kraujo ir pirštu pateps juo malonės sosto rytinį šoną, o prieš malonės sostą pirštu šlakstys krauju septynis kartus.

15Tada jis papjaus žmonių atnašos už nuodėmę ožį, įneš jo kraują už užuolaidos ir darys su jo krauju, kaip darė su jaučio krauju, patepdamas malonės sostą ir priešais malonės sostą. 16Taip jis atliks permaldavimą už šventovę, už izraeliečių apeiginį nešvarumą ir už jų nusikaltimus bei visas jų nuodėmes. Tą pat padarys ir už Susitikimo palapinę, stovinčią tarp jų, viduryje jų nešvarumų. 17Nė vieno žmogaus neturi būti Susitikimo palapinėje, kai jis įeina atlikti permaldavimo šventovėje už save, už savo namus ir už visą Izraelio bendriją. 18Tada jis išeis prie aukuro, esančio VIEŠPATIES akivaizdoje, ir atliks permaldavimą. Paėmęs truputį jaučio kraujo ir ožio kraujo, pateps juo visus aukuro ragus. 19Savo pirštu patepdamas jį krauju septynis kartus, apvalys jį nuo visų izraeliečių apeiginių nešvarumų ir pašventins.

Atpirkimo ožys 20Kai bus atlikęs permaldavimą už šventovę, Susitikimo palapinę ir aukurą, jis atves gyvąjį ožį. 21Tada Aaronas uždės gyvajam ožiui ant galvos abi rankas, išpažins virš jo visas izraeliečių kaltes ir visus jų nusižengimus, - visas jų nuodėmes, sudėdamas jas ožiui ant galvos. Ogi ožį per tam tikslui paskirtą žmogų išsiųs į dykumą. 22Taip ožys išneš ant savęs visas jų kaltes į tyrus.

Kai ožys dykumoje bus paleistas, 23tada Aaronas įeis į Susitikimo palapinę ir nusivilks lininius drabužius, kuriuos apsivilko įeidamas į šventovę, ir ten juos paliks. 24Jis nuplaus savo kūną vandeniu šventoje vietoje ir apsivilks savo drabužius. Tada jis išeis ir atnašaus savo deginamąją auką ir žmonių deginamąją auką, atlikdamas permaldavimą už save ir už žmones. 25Atnašos už nuodėmę taukus pavers dūmais ant aukuro. 26Žmogus, kuris paleidžia ožį Azazeliui, išsiskalbs drabužius ir nuplaus savo kūną vandeniu. Tada jis gali pareiti į stovyklą. 27Atnašos už nuodėmę jautis ir atnašos už nuodėmę ožys, kurių kraujas buvo įneštas permaldavimui šventovėje atlikti, bus išnešti už stovyklos. Jų oda, mėsa ir išmatos bus sudegintos ugnyje. 28Žmogus, kuris juos degina, išsiskalbs drabužius ir nuplaus savo kūną vandeniu. Tada jis gali sugrįžti į stovyklą.

29Šis bus jums amžinas įstatymas: septintąjį mėnesį, dešimtąją mėnesio dieną jūs pasninkausite, ir nei čiabuvis, nei ateivis, gyvenantis tarp jūsų, nesiims jokio darbo. 30Tą dieną bus atliekamas permaldavimas jūsų labui, kad būtumėte apvalyti. Jūs tapsite švarūs nuo visų savo nuodėmių VIEŠPATIES akivaizdoje. 31Tai bus jums visiško šabo poilsis, ir jūs turite marintis - tai yra amžinas įstatymas. 32Kunigas, kuris buvo pateptas ir pašventintas būti kunigu savo tėvo vietoje, atliks permaldavimą. Vilkėdamas lininiais drabužiais - šventuoju apdaru, - 33jis atliks permaldavimą už šventovę, atliks permaldavimą už Susitikimo palapinę ir aukurą, atliks permaldavimą už kunigus ir visus bendrijos žmones. 34Šis bus jums amžinas įstatymas: atlikti permaldavimą izraeliečių labui už visas jų nuodėmes kartą per metus".

Ir Mozė padarė, kaip VIEŠPATS buvo jam įsakęs.

D. APEIGINIO ŠVENTUMO TEISYNAS

17Kraujo šventumas 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Kalbėk Aaronui, jo sūnums ir visai Izraelio tautai ir sakyk jiems: VIEŠPATS davė tokį įsakymą:

3'Jei kas nors iš Izraelio namų pjautų jautį ar avį, ar ožką stovykloje ar už stovyklos, 4neatvesdamas jų prie Susitikimo palapinės angos atnašauti kaip dovaną VIEŠPAČIUI priešais VIEŠPATIES Padangtę, tas žmogus bus kaltas kraujo kalte. Žmogus išliejo kraują, užtat jis bus pašalintas iš savo tautos. 5Tai dėl to, kad izraeliečiai, užuot atnašavę savo aukas laukuose, kaip jie kad aukoja, atvestų aukas VIEŠPAČIUI pas kunigą prie Susitikimo palapinės angos ir paaukotų kaip bendravimo aukas VIEŠPAČIUI. 6Kunigas išpils kraują ant VIEŠPATIES aukuro prie Susitikimo palapinės angos ir pavers taukus dūmais kaip malonų kvapą VIEŠPAČIUI, 7kad izraeliečiai nebeatnašautų savo aukų satyrams, kuriuos garbindami jie kekšauja. Šis bus jiems ir jų palikuonims amžinas įstatymas.

8Be to, pasakyk jiems: jei kas nors iš Izraelio namų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, atnašautų deginamąją atnašą ar kruviną auką, 9neatvedęs gyvulio prie Susitikimo palapinės angos paaukoti VIEŠPAČIUI, tas žmogus bus pašalintas iš savo tautos.

10Jei kas nors iš Izraelio namų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, valgytų bet kokį kraują, aš atgręšiu savo veidą į kraują valgantį žmogų ir pašalinsiu tą žmogų iš jo tautos, 11nes gyvūno gyvybė yra kraujyje. Daviau jums kraują, kad ant aukuro atliktumėte permaldavimą už savo gyvybę, - kraujas atlieka permaldavimą, nes jis yra gyvybė. 12Todėl aš sakiau izraeliečiams: nė vienas iš jūsų nevalgys kraujo, net nė vienas iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, nevalgys kraujo. 13Jei kas iš izraeliečių ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, sumedžiotų gyvulį ar paukštį, kurį leista valgyti, turi išlieti jo kraują ir užkasti jį į žemę.

14Juk kiekvienam gyvūnui gyvastis - kraujas yra jo gyvybė. Todėl aš sakiau izraeliečiams: nevalgysite kraujo jokio gyvūno, nes gyvybė kiekvieno gyvūno yra jo kraujas; kas valgytų kraują, bus pašalintas {iš tautos}. 15Kiekvienas žmogus, izraelietis ar ateivis, kuris valgytų, kas nugaišo ar buvo žvėries sudraskyta, turės išsiskalbti drabužius, apsiplauti vandeniu ir būti nešvarus lig vakaro. Tada jis taps švarus. 16Bet jeigu jis neišsiplauna {drabužių} ir neapsiplauna vandeniu, jis turės pakelti savo kaltės padarinius'".

18Lyties šventumas 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. 3Nesielgsite, kaip elgiamasi Egipto žemėje, kur gyvenote, ir nesielgsite, kaip elgiamasi Kanaano krašte, į kurį jus vedu. Jūs negyvensite pagal jų įstatus. 4Vykdysite tik mano įsakus ir ištikimai laikysitės mano įstatų: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. 5Laikysitės mano įstatų ir įsakų, - žmogus, stengdamasis juos vykdyti, yra gyvas: aš esu VIEŠPATS.

6Nė vienas iš jūsų nesueis su artima giminaite atidengti nuogumo: aš esu VIEŠPATS. 7Savo tėvo nuogumo - tai yra savo motinos nuogumo - neatidengsi, ji yra tavo motina, jos nuogumo neatidengsi. 8Neatidengsi savo tėvo žmonos nuogumo; tai yra tavo tėvo nuogumas. 9Neatidengsi nuogumo savo sesers, tavo tėvo dukters ar tavo motinos dukters, ar ji būtų gimusi šeimoje, ar gimusi kitur. 10Neatidengsi nuogumo savo sūnaus dukters ar savo dukters dukters, nes jų nuogumas yra tavo paties nuogumas. 11Neatidengsi nuogumo savo pamotės dukters, gimusios iš tavo tėvo, nes ji yra tavo sesuo. 12Neatidengsi nuogumo savo tėvo sesers, nes ji tavo tėvo artima giminaitė. 13Neatidengsi nuogumo savo motinos sesers, nes ji yra tavo motinos artima giminaitė. 14Neatidengsi savo dėdės nuogumo - tai yra nesueisi su jo žmona - ji yra tavo dėdienė. 15Neatidengsi nuogumo savo marčios: ji yra tavo sūnaus žmona - neatidengsi jos nuogumo. 16Neatidengsi nuogumo savo brolio žmonos, nes tai yra tavo brolio nuogumas. 17Neatidengsi nuogumo moters ir jos dukters; neimsi žmona jos sūnaus dukters ar jos dukters dukters ir neatidengsi jos nuogumo, nes jos yra tavo artimi giminės. Tai būtų ištvirkavimas. 18Neimsi savo žmonos sesers antrine žmona, neatidengsi jos nuogumo, kol jos sesuo tebėra gyva.

19Nesueisi su moterimi atidengti jos nuogumo mėnesinių nešvarumo metu. 20Neturėsi lytinių santykių su savo artimo žmona ir su ja savęs nesuterši. 21Neleisi, kad kas nors iš tavo palikuonių būtų paaukotas Molechui, ir neišniekinsi savo Dievo vardo: aš esu VIEŠPATS! 22Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi: tai yra pasibjaurėjimas. 23Neturėsi lytinių santykių su jokiu gyvuliu ir savęs nesuterši su gyvuliu; nei jokia moteris leisis gyvuliui turėti su ja lytinius santykius: tai yra begėdiškas iškrypimas.

24Nepasidarykite nešvarūs nė vienu iš šių papročių, nes tokiais papročiais yra susiteršusios tautos, kurias išvarau jūsų akyse. 25Taip buvo suterštas kraštas, todėl nubaudžiau jį už jo kaltę, ir pats kraštas išvėmė savo gyventojus. 26Jūs tad turite laikytis mano įstatų ir mano įsakų, ir jūs - nei pilietis, nei ateivis - negalite daryti šių pasibjaurėtinų dalykų, 27{nes prieš jus gyvenusieji krašto gyventojai darė visus šiuos pasibjaurėtinus dalykus, ir kraštas buvo suterštas}. 28Kitaip kraštas išvems jus už suteršimą, kaip jis išvėmė prieš jus buvusią tautą. 29Kas padaro vieną iš šių pasibjaurėtinų dalykų, bus pašalintas iš savo tautos. 30Todėl laikykitės mano įpareigojimo nedaryti nė vieno iš šių pasibjaurėtinų dalykų, ką darė prieš jus buvusieji, ir savęs jais nesuterškite: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas'".

19Įvairios elgesio taisyklės 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Kalbėk visai izraeliečių bendrijai ir sakyk jiems: 'Būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas. 3Kiekvienas gerbs savo motiną ir tėvą, švęs mano šabus: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. 4Nesikreipkite į stabus ir nedirbkite sau lietinių dievų: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

5Kai atnašaujate bendravimo auką VIEŠPAČIUI, ją atnašaukite taip, kad ji būtų maloni jūsų labui. 6Ji bus suvalgoma tą pačią dieną, kai ją paaukojate, arba rytojaus dieną; o kas liko lig trečios dienos, turi būti sudeginta ugnyje. 7Jeigu ji iš viso būtų valgoma trečią dieną, ji bus pasibjaurėjimas. Ji nebus maloni. 8Kas ją valgo, užsitraukia kaltę, nes išniekina tai, kas VIEŠPAČIUI yra šventa. Toks žmogus bus pašalintas iš savo tautos.

9Kai pjaunate savo krašto derlių, nepjausi iki pat savo lauko pakraščių nei rinksi savo derliaus likusias varpas. 10Savo vynuogyno plikai nenuskinsi ir savo vynuogyne nukritusių vynuogių nerankiosi, paliksi jas vargšui ir ateiviui: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

11Nevogsite, nesielgsite apgaulingai ir vieni kitiems nemeluosite. 12Neprisieksite apgaulingai mano vardu, išniekindami savo Dievo vardą: aš esu VIEŠPATS.

13Neengsi savo artimo, neplėšikausi. Neužlaikysi darbininko atlygio pas save lig ryto. 14Neužgausi nebylio, nepadėsi kliūties neregiui. Bijosi savo Dievo: aš esu VIEŠPATS.

15Nesielgsi neteisingai, darydamas sprendimą; nebūsi šališkas vargšui ir nenusileisi didžiūnui, bet teisi savo artimą teisingai. 16Nevaikštinėsi skleisdamas šmeižtus tarp savo giminių; savo artimo gyvasties nestatysi į pavojų: aš esu VIEŠPATS.

17Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės. 18Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš savo tautiečius, bet mylėsi savo artimą kaip save patį: aš esu VIEŠPATS.

19Laikysitės mano įstatų. Nekergsi savo galvijų su kita rūšimi; nesėsi savo dirvoje dviejų sėklų rūšių; nenešiosi drabužio, pasiūto iš dviejų audeklų.

20Jei kuris nors vyras turėtų lytinius santykius su moterimi, kuri yra vergė, pažadėta kitam vyrui, bet neišpirkta ar dar negavusi laisvės, reikalas turės būti ištirtas. Mirtimi jiedu nebus nubausti, nes ji dar nebuvo išlaisvinta. 21Bet jis turi atvesti prie Susitikimo palapinės angos atnašos už kaltę aviną kaip savo atnašą už kaltę VIEŠPAČIUI. 22Kunigas atliks permaldavimą atnašos už kaltę avinu VIEŠPATIES akivaizdoje jo labui už nuodėmę, kuria jis nusidėjo. Ir nuodėmė, kuria jis nusidėjo, bus jam atleista.

23Kai ateisite į kraštą ir pasodinsite ten įvairių vaismedžių, iš pradžių laikysite jų vaisius esant tarsi neapipjaustytus. Trejus metus jie bus jums tarsi neapipjaustyti - jie negali būti valgomi. 24Ketvirtais metais visi jų vaisiai bus pašvęsti VIEŠPAČIUI kaip padėkos atnaša. 25Tik penktaisiais metais jų vaisius galite valgyti; taip jų derlius bus jums gausesnis: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

26Nevalgykite nieko su krauju. Neužsiimkite būrimu ar kerėjimu. 27Nekirpsite plaukų ant savo smilkinių, netaršysite savo barzdos. 28Savo kūno nežeisite įsipjovimais mirusiųjų labui, savo odos netatuiruosite jokiais ženklais: aš esu VIEŠPATS.

29Neišniekink savo dukters ir nepadaryk jos kekše, kad kraštas neįpultų į kekšystę ir neprisipildytų nedorumo. 30Laikykitės mano šabų ir gerbkite mano šventovę: aš esu VIEŠPATS.

31Nesikreipkite į dvasias ir kerėtojus, - jų patarimo neieškokite, kad nebūtumėte jų suteršti: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

32Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų ir bijosi savo Dievo: aš esu VIEŠPATS.

33Jei gyventų su jumis jūsų krašte ateivis, jo neskriausi. 34Ateivis, gyvenantis su jumis, bus jums tarp jūsų kaip vietinis, - mylėsi jį kaip save patį, nes jūs buvote ateiviai Egipto žemėje: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

35Nesielgsite nesąžiningai, matuodami ilgį, svorį ir kiekį. 36Turėsite teisingas svarstykles, teisingus svarsčius, teisingą efą ir teisingą hiną: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės. 37Laikysitės visų mano įstatų bei visų mano įsakų ir juos vykdysite: aš esu VIEŠPATS'".

20Bausmės už įvairias nuodėmes 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Sakysi izraeliečiams:

'Jei kas iš izraeliečių ar Izraelyje gyvenančių ateivių aukotų kurį nors iš savo vaikų Molechui, jis bus nubaustas mirtimi. Krašto žmonės turi užmušti jį akmenimis. 3Aš pats atgręšiu savo veidą į tą žmogų ir pašalinsiu jį iš tautos, nes, aukodamas savo vaiką Molechui, jis suteršė mano šventovę ir išniekino mano vardą. 4Net jei krašto žmonės žiūrėtų pro pirštus į tą žmogų, kai jis aukoja savo vaiką Molechui, ir nenubaustų jo mirtimi, 5aš pats atgręšiu savo veidą į tą žmogų ir į jo giminę, pašalinsiu iš tautos jį ir visus, kurie seka jį, ištvirkaudami su Molechu.

6Jei kas kreiptųsi į dvasias ir kerėtojus, ištvirkaudamas su jais, aš atgręšiu į jį savo veidą ir pašalinsiu jį iš tautos. 7Taigi pašventinkite save ir būkite šventi, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. 8Laikykitės mano įstatų ir vykdykite juos. Aš, VIEŠPATS, jus pašventinu. 9Kas keiktų savo tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi; kadangi keikė savo tėvą ar motiną, jis užsitraukė kraujo kaltę.

10Jei vyras svetimauja su ištekėjusia moterimi, nusikalsdamas svetimavimu su artimo žmona, abu - svetimautojas ir svetimautoja - bus nubausti mirtimi. 11Jei vyras sugultų su savo tėvo žmona, jis atidengė savo tėvo nuogumą. Abu bus nubausti mirtimi - jie užsitraukė kraujo kaltę. 12Jei vyras sugultų su savo marčia, abu bus nubausti mirtimi. Jiedu nusikalto kraujomaiša - jie užsitraukė kraujo kaltę. 13Jei vyras sugultų su vyriškiu tarsi su moterimi, jiedu abu nusikalto bjauriu iškrypimu - jie užsitraukė kraujo kaltę. 14Jei vyras vestų moterį ir jos motiną, nusikalstų kraujomaiša. Jie - jis ir jos - turi būti sudeginti ugnyje, idant nebūtų tarp jūsų kraujomaišos. 15Jei vyras turi lytinius santykius su gyvuliu, jis turi būti sudegintas, o gyvulį užmušite. 16Jei moteris eina prie gyvulio turėti su juo lytinius santykius, užmuši tą moterį ir tą gyvulį - jie turi būti nubausti mirtimi, nes užsitraukė kraujo kaltę.

17Jei vyras vestų savo seserį - dukterį savo tėvo ar dukterį savo motinos, pamatytų jos nuogumą ir ji pamatytų jo nuogumą, tai būtų begėdiškas dalykas. Jiedu bus viešai pašalinti iš savo tautos. Jis atidengė savo sesers nuogumą ir užsitraukė kaltę. 18Jei vyras sugultų su moterimi jos mėnesinių metu ir atidengtų jos nuogumą, jis atidengtų jos kraujo šaltinį, o ji atidengtų savo kraujo šaltinį. Abudu turi būti pašalinti iš jų tautos. 19Neatidengsi nuogumo savo motinos sesers ar savo tėvo sesers, nes tai būtų kraujomaiša. Jiedu užsitraukė kaltę. 20Jei vyras sugultų su savo dėdės žmona, jis atidengtų savo dėdės nuogumą. Jiedu užsitraukė kaltę; mirs bevaikiai. 21Jei vyras vestų savo brolio žmoną, bjauriai pasielgtų, nes atidengė savo brolio nuogumą. Jiedu mirs bevaikiai.

22Laikysitės visų mano įstatų bei visų mano įsakų ir vykdysite juos, kad neišvemtų jūsų žemė, į kurią vedu jus įsikurti gyventi. 23Neseksite papročių tautos, kurią išvarau jums iš kelio. Kadangi jie visus anuos dalykus darė, aš jais bjaurėjausi. 24Bet jums sakiau: 'Jūs paveldėsite jų žemę, aš ją duosiu jums kaip nuosavybę - kraštą, tekantį pienu ir medumi'. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, - atskyriau jus nuo visų tautų. 25Todėl jūs darysite skirtumą tarp švaraus ir nešvaraus gyvulio, tarp nešvaraus ir švaraus paukščio - jūs savęs nesuteršite gyvuliu ar paukščiu ar gyvūnais, kužančiais žemėje, kuriuos jums atskyriau laikyti esant nešvarius. 26Man tad būsite šventi, nes aš, VIEŠPATS, esu šventas ir atskyriau jus nuo kitų tautų, kad būtumėte mano.

27Vyras ar moteris, iššaukiantys dvasias ar užsiimantys kerėjimu, bus nubausti mirtimi. Jie turi būti užmušti akmenimis - jų kraujo kaltė kris ant jų pačių'".

21Kunigystės šventumas 1VIEŠPATS tarė Mozei: "Kalbėk kunigams, Aarono sūnums, ir sakyk jiems:

'Nė vienas tenesuteršia savęs numirėliu iš savo giminių, 2išskyrus artimiausius giminaičius - motiną, tėvą, sūnų, dukterį ir brolį. 3Leista jam susiteršti ir seseria, kuri tebėra mergelė ir yra jam artima, nes ji dar nėra ištekėjusi. 4Bet jis nesiterš artimaisiais, kurių giminaitis jis yra vedybomis; jais savęs nesiterš.

5Jie savo viršugalvio plikai neskus, žandenų neapkirps ir savo kūne jokių įpjovimų nedarys. 6Savo Dievui jie bus šventi ir Dievo vardo neišniekins, nes jie aukoja VIEŠPAČIUI ugnies atnašas, savo Dievo maistą. Todėl jie turi būti šventi.

7Žmona jie neims moters, suterštos kekšyste, ar moters, kuri buvo vyro atleista. Jie yra šventi savo Dievui. 8Elgsiesi su jais kaip su šventais, nes jie atnašauja maistą tavo Dievo, - jie bus ir tau šventi, nes aš, juos pašventęs VIEŠPATS, esu šventas. 9Jei kunigo duktė suterštų save kekšyste, ji išniekintų ir savo tėvą. Ji turi būti sudeginta ugnyje.

10Kunigas, esantis savo brolių vyriausias, ant kurio galvos buvo išlietas patepimo aliejus ir kuris buvo pašventintas vilkėti šventuosius drabužius, netaršys savo plaukų, neplėšys savo drabužių. 11Jis neprieis prie jokio numirėlio; nesuterš savęs net savo tėvu ar motina. 12Neišeis net iš šventovės, kad nesuterštų savo Dievo šventovės, nes, turėdamas ant savęs patepimo aliejų, jis yra pašventintas savo Dievui - man: aš esu VIEŠPATS. 13Žmona jis gali imti tik moterį, kuri yra mergelė. 14Našlės ar vyro atleistos moters, ar suterštos kekšyste - kekšės žmona jis negali imti. Jis turi imti žmona mergelę iš savo giminės, 15kad nesuterštų savo palikuonių savo giminėje, nes aš, VIEŠPATS, jį pašventinu'".

16VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 17"Kalbėk Aaronui ir sakyk: 'Joks nesveikas vyras iš tavo palikuonių per visas jų kartas netiks atnašauti savo Dievo maistą. 18Iš viso nė vienas nesveikas nebus tinkamas: joks aklas vyras ar raišas, joks vyras sužalotu veidu ar per ilga galūne, 19joks vyras nulaužta koja ar nulaužta ranka, 20ar kuprotas, ar neūžauga, ar su nesveika akimi, ar sergantis niežais, ar šašuotas, ar sutraiškytomis sėklidėmis. 21Joks kunigo Aarono palikuonis, būdamas nesveikas, nebus tinkamas atnašauti VIEŠPATIES aukų ugnimi. Turėdamas trūkumą, jis nesiartins atnašauti savo Dievo maisto. 22Savo Dievo maistą - ypač šventą ir šventąją dalį - jis gali valgyti. 23Bet kadangi turi trūkumą, už užuolaidos neįeis ir prie aukuro nesiartins, kad nesuterštų mano šventų vietų, nes aš, VIEŠPATS, jas pašventinu'".

24Taip kalbėjo Mozė Aaronui, jo sūnums ir visiems izraeliečiams.

22Aukų šventumas 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Pamokyk Aaroną ir jo sūnus, kad būtų rūpestingi su šventomis izraeliečių aukomis, kurias jie man pašvenčia, idant neišniekintų mano švento vardo. Aš esu VIEŠPATS. 3Sakyk jiems: 'Per visas jūsų kartas, jei kuris nors iš jūsų palikuonių, būdamas nešvarus, prisiartintų prie šventųjų aukų, kurias izraeliečiai pašvenčia VIEŠPAČIUI, tas žmogus bus pašalintas nuo mano Artumo. Aš esu VIEŠPATS. 4Niekas iš Aarono palikuonių, sergantis raupsų liga ar sėklos išsiliejimu, negali valgyti šventųjų aukų, kol netampa švarus. Be to, jei kas paliestų ką nors nešvaraus, tapusio nešvariu per numirėlį ar žmogų, turėjusį sėklos išsiliejimą, 5ir jei kas paliestų kokį nors ropojantį gyvūną ir taip taptų nešvarus, ar kokį nors žmogų, nuo kurio palietimo taptų nešvarus, - kad ir koks būtų jo nešvarumas, - 6toks asmuo bus nešvarus lig vakaro ir šventųjų aukų, nenuplovęs savo kūno vandeniu, nevalgys. 7Saulei nusileidus, jis bus švarus. Tada galės valgyti šventųjų aukų, nes jos yra jo maistas. 8Jis nevalgys nugaišusio ar žvėries sudraskyto gyvulio mėsos, kad per ją netaptų nešvarus. Aš esu VIEŠPATS. 9Jie turi laikytis mano įpareigojimų, kad neužsitrauktų kaltės ir nenumirtų šventovėje už jos išniekinimą. Aš, VIEŠPATS, juos pašventinu.

10Joks pašalietis nevalgys šventųjų aukų; joks kunigo įnamis ar samdinys nevalgys šventųjų aukų. 11Bet vergas, kuris yra pirkta kunigo nuosavybė, gali jas valgyti; ir gimusieji jo namuose gali valgyti jo maistą. 12Jei kunigo duktė ištekėtų už pašaliečio, ji nevalgys šventųjų aukų atnašos. 13Bet jei kunigo duktė taptų našle ar būtų vyro atleista ir be palikuonių, ir sugrįžtų į tėvo namus, ji gali jas valgyti kaip savo jaunystėje. Joks pašalietis jų nevalgys.

14Jei kas suvalgytų šventąją auką per neapsižiūrėjimą, jis turės atsilyginti kunigui už šventąją auką, pridėdamas penktadalį jos vertės. 15Kunigai turi prižiūrėti, kad izraeliečiai neišniekintų šventųjų aukų, kurias jie atnašauja VIEŠPAČIUI, 16ir, valgydami savo šventąsias aukas, neužsitrauktų kaltės, kuri reikalauja atnašos už kaltę, nes aš, VIEŠPATS, juos pašventinu'".

Netinkamos atnašos aukoms 17VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 18"Kalbėk Aaronui, jo sūnums bei visiems izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai žmogus iš Izraelio namų ar iš ateivių, gyvenančių Izraelyje, aukoja atnašą, - ar tai būtų iš įžado, ar kaip savanoriška atnaša, - aukojamą VIEŠPAČIUI kaip deginamąją auką, 19kad ji būtų tinkama jūsų labui, turi būti sveikas patinėlis iš galvijų ar avių, ar ožkų kaimenės. 20Nesveikos atnašos neaukosite, nes ji nebus tinkama jūsų labui.

21Kai žmogus, vykdydamas įžadą ar kaip savanorišką atnašą, atnašauja bendravimo auką VIEŠPAČIUI iš galvijų bandos ar avių kaimenės, kad ji būtų maloni, gyvulys turi būti tobulas, - jis neturės jokių trūkumų. 22Aklo ar sužaloto, suluošinto ar turinčio pūliuojančią skaudę, niežus ar šašus - tokio gyvulio VIEŠPAČIUI neatnašausite, nė vieno iš jų nedėsite ant aukuro kaip atnašos ugnimi VIEŠPAČIUI. 23Jautį ar avį, turinčius per ilgas ar per trumpas galūnes, galite atnašauti kaip savanorišką atnašą, tačiau jie nebus malonūs įžadui įvykdyti. 24Neatnašausite VIEŠPAČIUI jokio gyvulio, kurio sėklidės yra sužeistos ar sutraiškytos, ar perplėštos, ar išpjautos. Tokio papročio jūs savo krašte neturėsite 25nei tokius gyvulius iš svetimtaučio rankos priimsite aukoti kaip maistą savo Dievui, nes jie yra sužaloti - nesveiki. Jūsų labui nebus tinkami'".

26VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 27"Gimus veršiukui, ėriukui ar ožiukui, jie pasiliks septynias dienas prie savo motinos. Tik nuo aštuntos dienos jie bus malonūs VIEŠPAČIUI kaip ugnies atnaša. 28Taip pat nepjausite iš galvijų bandos ar iš avių kaimenės gyvulio su jo jaunikliu tą pačią dieną. 29Kai aukojate padėkos atnašą VIEŠPAČIUI, aukosite ją taip, kad ji būtų tinkama jūsų labui. 30Ji bus suvalgyta tą pačią dieną; nieko iš jos nepaliksite lig kitos dienos ryto. Aš esu VIEŠPATS.

31Taip jūs laikysitės mano įsakymų ir vykdysite juos. Aš esu VIEŠPATS. 32Mano švento vardo neišniekinkite, kad būčiau šventas tarp izraeliečių. Aš esu VIEŠPATS. Aš jus pašventinu - 33aš, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu VIEŠPATS".

23Metinių švenčių apeigos. Šabo diena 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Šios yra VIEŠPATIES iškilmės, švenčių dienos, kurias paskelbsite kaip šventąsias sueigas, mano nustatytas iškilmes. 3Šešias dienas bus dirbama, bet septintą dieną yra visiško poilsio šabas - šventoji sueiga. Nedirbsite jokio darbo: tai šabas VIEŠPAČIUI visose jūsų gyvenvietėse.

Perėjimo ir Neraugintos duonos iškilmės 4Šios tat yra VIEŠPATIES nustatytos iškilmės, šventosios sueigos, kurias švęsite joms paskirtu metu. 5Pirmąjį mėnesį, keturioliktą mėnesio dieną, temstant, bus Perėjimo atnaša VIEŠPAČIUI, 6o to paties mėnesio penkioliktą dieną yra Neraugintos duonos iškilmės VIEŠPAČIUI. Septynias dienas valgysite neraugintą duoną. 7Pirmąją dieną turėsite šventą sueigą ir nedirbsite savo užsiėmimų darbo. 8Per septynias dienas atnašausite VIEŠPATIES ugnies atnašas; septintąją dieną bus šventa sueiga; nedirbsite savo užsiėmimų darbo'".

Pirmienų pėdo šventimas 9VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 10"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai jūs ateisite į kraštą, kurį aš jums duodu, ir nuimsite jo derlių, atnešite jūsų pjūties pirmienų pėdą kunigui. 11Jis pakylės pėdą VIEŠPATIES akivaizdoje, kad būtumėte jam mieli. Dieną po šabo kunigas jį pakylės. 12Tą dieną, kai pakylėjate pėdą, atnašausite VIEŠPAČIUI sveiką mitulį avinėlį kaip deginamąją auką. 13O javų atnaša prie jo bus du dešimtadaliai efos rinktinių miltų su įmaišytu aliejumi - malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI; jos išliejamoji atnaša bus vynas - vienas ketvirtis hino. 14Iki tos dienos, kol jūs nebūsite atnešę savo Dievo atnašos, nevalgysite nei duonos, nei pagruzdintų ar šviežių grūdų. Tai yra amžinas įstatas jūsų kartoms visose jūsų gyvenvietėse'".

Savaičių iškilmės 15"O nuo dienos po šabo, - nuo dienos, kurią atnešėte savo pakylėjimo atnašos pėdą, - atskaičiuokite septynias savaites. Jos turi būti pilnos: 16turite skaičiuoti lig dienos po septintojo šabo - penkiasdešimt dienų. Tada atnešite VIEŠPAČIUI naujo derliaus grūdų atnašą. 17Atnešite iš savo gyvenviečių kaip pakylėjimo atnašą du duonos kepalus, kiekvienas iš dviejų dešimtadalių efos. Jie turi būti iš geriausių miltų, kepti su raugu, kaip pirmienos VIEŠPAČIUI. 18Drauge su duona atnašausi septynis sveikus mitulius avinėlius, vieną jautį iš bandos ir du avinus. Jie bus deginamoji auka VIEŠPAČIUI, drauge su javų atnaša ir liejamosiomis atnašomis, malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI. 19Paaukosite taip pat ir vieną ožį atnašai už nuodėmę bei du mitulius avinėlius kaip bendravimo auką. 20Kunigas pakylės juos - tuos du avinėlius - drauge su pirmienų duona kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie bus šventi VIEŠPAČIUI ir priklausys kunigui. 21Tą pačią dieną paskelbsite iškilmę, švęsite sueigą ir nedirbsite savo užsiėmimų darbo. Tai yra amžinas įstatas visose jūsų gyvenvietėse visoms jūsų kartoms.

22Kai pjaunate savo krašto derlių, nepjausi iki pat savo lauko pakraščių ir nerinksi savo derliaus lauke likusių varpų. Paliksi jas vargšui ir ateiviui: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas".

Naujųjų metų diena 23VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 24"Taip kalbėk izraeliečiams: 'Septintą mėnesį, pirmąją mėnesio dieną, švęsite visiško poilsio dieną šventa sueiga, pažymėta rago skardėjimu. 25Nedirbsite savo užsiėmimų darbo, aukosite VIEŠPATIES ugnies atnašą'".

Susitaikinimo diena 26VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 27"Bet šio mėnesio dešimtą dieną yra Permaldavimo diena. Ji bus jums šventa sueiga: pasninkausite ir aukosite VIEŠPATIES ugnies atnašą. 28Tą dieną nedirbsite jokio darbo, nes ji yra Permaldavimo diena, kurią yra atliekamas permaldavimas jūsų labui VIEŠPATIES, jūsų Dievo, akivaizdoje. 29Iš tikrųjų kas tą dieną nepasninkautų, bus pašalintas iš savo tautos. 30O kas tą dieną dirbtų kokį darbą, aš ištrinsiu jį iš tautos. 31Nedirbkite jokio darbo; tai amžinas įstatas visoms jūsų kartoms visose jūsų gyvenvietėse. 32Ji bus jums visiško poilsio šabas, ir jūs turite pasninkauti Devintosios mėnesio dienos vakare, nuo vakaro lig vakaro, švęsite šį jūsų šabą".

Palapinių iškilmės 33VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 34"Taip kalbėk izraeliečiams: 'Šio septintojo mėnesio penkioliktą dieną yra VIEŠPAČIUI skirtos Palapinių iškilmės, kurios tęsis septynias dienas. 35Pirmoji diena bus šventoji sueiga; nedirbsite savo užsiėmimų darbo. 36Per septynias dienas aukosite VIEŠPATIES ugnies atnašas. Aštuntą dieną švęsite šventą sueigą ir aukosite VIEŠPATIES ugnies atnašas. Tai yra iškilmingas susirinkimas; nedirbsite savo užsiėmimų darbo.

37Šios yra VIEŠPATIES nustatytos iškilmės, kurias švęsite kaip šventųjų sueigų metą aukoti VIEŠPAČIUI ugnies atnašas, - deginamąsias aukas ir javų atnašas, aukas ir liejamąsias atnašas, kiekvieną jai nustatytą dieną, - 38neskaitant VIEŠPATIES šabų, neskaitant jūsų dovanų, neskaitant visų jūsų įžadų atnašų ir neskaitant visų jūsų geros valios atnašų, kurias jūs duodate VIEŠPAČIUI.

39Bet septintojo mėnesio penkioliktą dieną, kai būsite nuėmę visą krašto derlių, švęsite VIEŠPATIES iškilmes, kurios tęsis septynias dienas. Pirmoji ir aštuntoji diena bus visiško poilsio dienos. 40Pirmąją dieną paimsite hadaro medžio vaisių, palmės šakų, lapuočių šakelių bei paupio gluosnių ir linksminsitės VIEŠPATIES, jūsų Dievo, akivaizdoje septynias dienas. 41Švęsite ją septintą mėnesį kasmet kaip VIEŠPATIES iškilmes septynias dienas, švęsite ją septintą mėnesį kaip amžiną įstatą per visas jūsų kartas. 42Septynias dienas gyvensite palapinėse; visi izraeliečiai turės gyventi palapinėse tam, 43idant jūsų kartos patirtų, kad aš, vesdamas izraeliečius iš Egipto žemės, apgyvendinau juos palapinėse. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas'".

44Taip Mozė paskelbė izraeliečiams VIEŠPATIES nustatytas iškilmes.

24Šventovės lempų priežiūra 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2"Paliepk izraeliečiams atnešti tau gryno traiškytų alyvų aliejaus žvakidei, kad lempos būtų žibinamos nuolat. 3Aaronas pastatys ją Susitikimo palapinėje, šiapus Sandoros užuolaidos, kad žibėtų nuolat nuo vakaro lig ryto VIEŠPATIES akivaizdoje. Tai bus amžinas įstatas jūsų kartoms. 4Jis nuolat patvarkys lempas ant žvakidės iš gryno {aukso} VIEŠPATIES akivaizdoje".

Artumo duona5"Paimsi geriausių miltų ir iškepsi iš jų dvylika kepalų - kiekvieną iš dviejų dešimtadalių efos. 6Sudėsi juos dviem eilėmis, po šešis kiekvienoje eilėje, ant stalo iš gryno {aukso} VIEŠPATIES akivaizdoje. 7Kiekvieną eilę užbarstysi grynais smilkalais, kad jie būtų ženkli atnaša duonai - ugnies atnašai VIEŠPAČIUI. 8Nuolat, kas šabo dieną, sudės kepalus Aaronas iš naujo VIEŠPATIES akivaizdoje kaip Izraelio tautos įsipareigojimą - amžiną sandorą. 9Duona priklausys Aaronui ir jo palikuonims; suvalgys ją šventoje vietoje, nes ji yra jam ypač šventa dalis, amžinas atlygis iš ugnies atnašų VIEŠPAČIUI".

Bausmė už piktžodžiavimą10Tarp izraeliečių buvo vyras, kurio motina buvo izraelietė, o tėvas buvo egiptietis. Kartą stovykloje kilo muštynės tarp izraelietės sūnaus ir vieno izraeliečio. 11Kadangi izraelietės sūnus viešai piktžodžiavo {Dievo} Vardui ir keikėsi, žmonės jį atvedė pas Mozę. {Jo motina buvo Dibrio duktė, iš Dano giminės, ir buvo vadinama Šelomita.} 12Jis buvo uždarytas į kalėjimą, kol nebus jiems duotas VIEŠPATIES nuosprendis.

13VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 14"Išvesk už stovyklos piktžodžiautoją, teuždeda rankas jam ant galvos visi girdėjusieji ir teužmuša jį visa bendrija akmenimis. 15O izraeliečiams kalbėk ir pasakyk: 'Kas keiktų Dievą, turės atsakyti už savo nuodėmę. 16Kas piktžodžiautų VIEŠPATIES vardui, bus nubaustas mirtimi. Visa bendrija užmuš piktžodžiautoją akmenimis. Ateivis ar krašto gyventojas, piktžodžiaujantis {Dievo} Vardui, turi būti užmuštas'.

17Kas užmuštų žmogų, bus nubaustas mirtimi.

18Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti už jį nuostolį: gyvybę už gyvybę.

19Kas sužalotų artimą, kaip jis padarė, taip jam bus padaryta: 20galūnė už galūnę, akis už akį, dantis už dantį. Žaizda, kokią jis padarė artimui, tokia žaizda bus jam padaryta. 21Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti nuostolį, bet kas užmuštų žmogų, turės būti nubaustas mirtimi. 22Turėsite vieną tą patį įstatymą ateiviui ir izraeliečiui, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas".

23Taip kalbėjo Mozė izraeliečiams. Jie tad išvedė piktžodžiautoją už stovyklos ir užmušė akmenimis. Izraeliečiai padarė taip, kaip Dievas buvo Mozei įsakęs.

25Šabo metai 1VIEŠPATS kalbėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tardamas: 2"Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai ateisite į kraštą, kurį aš jums duodu, tas kraštas turės švęsti šabą VIEŠPAČIUI. 3Šešerius metus sėsi savo lauką ir šešerius metus genėsi savo vynuogyną ir nuimsi jų derlių, 4bet septintais metais turės būti žemei visiško poilsio šabas - šabas VIEŠPAČIUI: savo lauko tu nesėsi ir savo vynuogyno negenėsi. 5Tada nepjausi jokių savaime išaugusių javų, nenuimsi vynuogių nuo neapgenėto vynmedžio - septintieji bus žemei visiško poilsio metai. 6Bet jūs galite valgyti, ką žemė išaugina savo šabo metu - tu, tavo vergai ir vergės, tavo samdiniai ir įnamiai. 7Ir tavo galvijams bei laukiniams krašto gyvuliams, ką žemė savaime išaugina, bus maistu".

Jubiliejaus metai8"Atskaičiuosi septynias metų savaites, septynis kartus septynerius metus taip, kad septynerių metų savaitės sudarytų keturiasdešimt devynerius metus. 9Tada, septintojo mėnesio dešimtą dieną, skardžiai pūsi ragą - Permaldavimo dieną jūsų rago gaudesys teaidi visame jūsų krašte. 10Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai: sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas jūsų į savo šeimą. 11Tie penkiasdešimtieji bus jums jubiliejaus metai: nesėsite, nepjausite jokių savaime išaugusių javų, nenurinksite vynuogių nuo neapgenėtų vynmedžių, 12nes jie yra jubiliejaus metai. Jums bus jie šventi: galite valgyti tik tai, ką išaugina pati dirva.

13Taigi šiais jubiliejaus metais sugrįšite kiekvienas iš jūsų į savo nuosavybę. 14Parduodami nuosavybę artimui ar pirkdami ką iš artimo, nedarykite vienas kitam skriaudos. 15Pirkdamas iš savo artimo, mokėsi tik už metus nuo praėjusio jubiliejaus; parduodamas tau artimas prašys iš tavęs tik už likusius derliaus metus. 16Kuo daugiau tokių metų, tuo didesnę kainą mokėsi; kuo mažiau tokių metų, tuo mažesnė kaina, nes iš tikrųjų jis parduoda tau tik derlių skaičių. 17Nedarykite vienas kitam skriaudos, bet bijosi savo Dievo, nes aš, VIEŠPATS, esu jūsų Dievas.

18Laikykitės mano įstatų ir vykdykite mano įsakus, kad galėtumėte krašte saugiai gyventi. 19Žemė duos savo vaisių, - būsite sotūs ir gyvensite jame be rūpesčio. 20O jeigu klaustumėte: 'Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nenuimsime savo derliaus?' 21Aš suteiksiu jums tokią palaimą šeštaisiais metais, kad jie duos derliaus trejiems metams. 22Sėjos metu aštuntaisiais metais valgysite iš senojo derliaus. Net iki devintųjų metų iš senojo derliaus valgysite, kol bus nuimtas derlius".

Nuosavybės atpirkimas23"Žemė nebus parduodama visam laikui, nes žemė yra mano, o jūs esate ateiviai, tapę mano įnamiais. 24Todėl krašte, kurį jūs valdote, turite leisti atpirkti žemę.

25Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir parduotų savo nuosavybės dalį, tada jo artimiausias giminaitis turi ateiti ir atpirkti, ką giminaitis buvo pardavęs. 26O jei žmogus neturėtų artimiausio giminaičio jo žemei atpirkti, bet vėliau pats prasigyventų ir turėtų iš ko tai padaryti, 27jis turi apskaičiuoti metus nuo jos pardavimo, sugrąžinti skirtumą žmogui, kuriam ji buvo parduota, ir susigrąžinti savo nuosavybę. 28Tačiau jei neturi iš ko ją atgauti, kas buvo parduota, liks pirkėjo rankose iki jubiliejaus metų. Jubiliejaus metais nuosavybė turi būti perduota, ir jis sugrįš į savo nuosavybę.

29Jei kas nors parduotų namus mieste su mūro sienomis, jie gali būti atpirkti, kol nėra pasibaigę metai nuo jų pardavimo, - atpirkimo teisė galios vienerius metus. 30Jei jie nebūtų atpirkti iki pilnų metų pabaigos, namai mieste su mūro sienomis priklausys visam laikui pirkėjui ir jo palikuonims - jubiliejaus metais jie nebus perduoti. 31Bet namai kaimuose, kurių nesupa mūro sienos, bus laikomi kaip atviri laukai. Jie gali būti atpirkti; jie turi būti perduoti jubiliejaus metais.

32Levitų miestuose levitai turės amžinai atpirkimo teisę namų, esančių jų miestuose. 33Kiekvieni levitų namai jų miestuose, buvę parduoti ir neatpirkti, bus perduoti savininkui jubiliejaus metais, nes namai levitų miestuose yra jų paveldima nuosavybė tarp izraeliečių. 34Bet dirvos aplink jų miestus negali būti parduodamos, nes jos yra jų amžina nuosavybė".

Paskolos vargšams35"Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir taptų tavo išlaikytiniu, turėsi jį paremti. Tegyvena jis su tavimi kaip ateivis ar įnamis. 36Nereikalauk iš jo iš anksto palūkanų už paskolą ir neišnaudok, bet bijok savo Dievo. Leisk jam gyventi savo namuose kaip broliui. 37Neskolinsi jam pinigų už palūkanas, neimsi iš jo brangiau už maistą. 38Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės duoti jums Kanaano žemę ir būti jūsų Dievas".

Vergų išlaisvinimas39"Jei kas nors iš tavo išlaikytinių taip nuskurstų, kad jis tau parsiduotų, nepadaryk jo savo vergu. 40Tebūna jis pas tave kaip samdinys ar įnamis. Jis dirbs pas tave tik iki jubiliejaus metų. 41Tada jis paliks tave - jis ir jo vaikai - ir sugrįš į savo šeimą ir atgaus savo protėvių nuosavybę, 42nes jie mano tarnai, kuriuos aš išvedžiau iš Egipto žemės. Jie nebus parduodami, kaip yra parduodami vergai. 43Nejosi jam šiurkščiai ant sprando, bet bijosi savo Dievo. 44Vergą ar vergę gali laikyti, tik jei vergus nusipirksi iš kaimyninių tautų. 45Galite jų nusipirkti ir iš ateivių, gyvenančių su jumis, bei iš jų palikuonių, gimusių ir užaugusių jūsų krašte. Tokie vergai bus jūsų nuosavybė. 46Galite juos palikti savo vaikams kaip paveldimą nuosavybę, padarydami juos amžinais vergais. Su jais galite elgtis kaip su vergais. Bet savo tautiečiams izraeliečiams nė vienas nejos šiurkščiai ant sprando.

47Jei ateivis ar įnamis, gyvenantis su tavimi, praturtėtų, o kuris nors iš tavo tautiečių, būdamas skurde, taptų jo išlaikytiniu ir parsiduotų su tavimi gyvenančiam ateiviui ar ateivio šeimos palikuoniui, 48jis net tada, kai bus save pardavęs, turės atpirkimo teisę. Jį gali atpirkti ir bet kuris iš jo brolių 49arba gali jį atpirkti jo dėdė ar jo dėdės sūnus, arba gali jį atpirkti bet kuris artimas giminaitis iš jo klano, o jei jis praturtėtų, gali pats save atpirkti. 50Su savo pirkėju apskaičiuos metų skaičių nuo metų, kai jis ateiviui parsidavė, iki jubiliejaus metų. Pirkimo kaina bus padalyta iš metų skaičiaus: laikas, kurį jis praleido pas savininką, bus įkainotas pagal samdinio laiką. 51Kuo daugiau bus metų iki jubiliejaus, tuo didesnę pirkimo kainą jis turės grąžinti kaip atpirkimą; 52ir kuo mažiau metų bus likę iki jubiliejaus metų, tuo daugiau jis turės savo sąskaitoje: už savo atpirkimą jis mokės pagal apskaičiuotą metų skaičių. 53Ateivis elgsis su juo kaip su metams pasamdytu tarnu, ir jam ant sprando tavo akyse šiurkščiai nejos. 54O jeigu nebus atpirktas nė vienu iš šių būdų, jubiliejaus metais jis ir jo vaikai bus išlaisvinti, 55nes izraeliečiai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto žemės. Aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas".

26Atlygis už klusnumą 1"Nedirbsite sau stabų. Nesistatysite statulų ar šventųjų stulpų nei statysitės savo krašte akmenų su įraižytais {stabais}, kad juos garbintumėte, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. 2Švęskite mano šabus ir laikykite pagarboje mano šventovę: aš esu VIEŠPATS.

3Jei elgsitės pagal mano įstatus, laikysitės mano įsakymų ir vykdysite juos ištikimai, 4duosiu jums lietaus atėjus metui, kad žemė išaugintų savo derlių ir laukų medžiai atneštų vaisių. 5Javus kulsite lig vynuogių rinkimo meto, o vynuogių rinkimas pasivys sėją. Valgysite savo duonos iki soties ir savo krašte galėsite saugiai gyventi. 6Sukursiu krašte ramybę, gulsitės miegoti, ir nebus kas jus gąsdintų; leisiu kraštui atsikvėpti nuo plėšriųjų žvėrių. Per jūsų kraštą nežygiuos kalavijas. 7Savo priešus priversite bėgti, ir jie kris nuo jūsų kalavijo. 8Jūsiškių penketas privers bėgti šimtą, o jūsiškių šimtinė privers bėgti dešimt tūkstančių. Jūsų priešai kris nuo jūsų kalavijo. 9Žvelgsiu į jus maloniai, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu; palaikysiu su jumis savo sandorą. 10Jūs dar tebevalgysite seniai nuimtą pereitų metų derlių ir turėsite išmesti senąjį, kad padarytumėte vietos naujajam. 11Tarp jūsų turėsiu savo Padangtę ir jūsų neatmesiu. 12Visada būsiu arti jūsų: aš būsiu jūsų Dievas, ir jūs būsite mano tauta. 13Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad jiems daugiau nevergautumėte, sulaužiau jūsų jungą ir padariau, kad eitumėte iškelta galva".

Bausmė už neklusnumą14"Bet jei manęs jūs neklausysite ir šių visų mano įsakymų nevykdysite, - 15jei mano įstatus taip atmesite ir mano įsakus taip paniekinsite, kad nevykdysite visų mano įsakymų ir sulaužysite mano sandorą, - 16tada aš savo ruožtu šitaip su jumis pasielgsiu: ūmai jus aplankysiu baisia klaikuma - džiova ir karštlige, kurios aptraukia akis ir silpnina gyvastį. Veltui sėsite sėklą, nes jūsų priešai suris derlių. 17Atsigręšiu veidu į jus, būsite priešų parblokšti - jus pavergs žmonės, kurie jūsų nekenčia. Jūs bėgsite, nors niekas jūsų ir nesivytų. 18Ir jei, to nepaisydami, manęs neklausysite, padidinsiu bausmę už jūsų nuodėmes septyngubai 19ir palaušiu jūsų išdidžią jėgą. Geležimi paversiu dangaus skliautą viršum jūsų, variu jūsų žemę. 20Niekais nueis jūsų pastangos, nes žemė neduos derliaus, medžiai laukuose neteiks savo vaisių.

21Taigi jei jūs vis dar spirsitės prieš mane ir manęs neklausysite, aš ir toliau varginsiu jus septyngubai už jūsų nuodėmes. 22Paleisiu laukinius žvėris ant jūsų - jie grobs jūsų vaikus, naikins jūsų gyvulius ir mažins jūsų skaičių tol, kol jūsų keliai taps tušti.

23Jei, nepaisydami šių bausmių, nesugrįšite pas mane, bet vis dar spirsitės, 24ir aš toliau spirsiuos prieš jus: smogsiu aš pats jums septyngubai už jūsų nuodėmes. 25Pasiųsiu prieš jus kalaviją atkeršyti už sulaužytą sandorą. Nors subėgtumėte į savo miestus, pasiųsiu jums marą, ir jūs būsite atiduoti priešams į rankas. 26Kai atimsiu iš jūsų duonos išteklius, tada dešimčiai moterų užteks vienintelės krosnies jūsų duonai iškepti. Atsvertą duoną jums išdalys - nors ir valgysite, bet sotūs nebūsite.

27Jei to nepaisydami manęs neklausysite, bet vis spirsitės prieš mane, 28spirsiuos ir aš ant jūsų įpykęs: nubausiu savo ruožtu jus septyngubai už jūsų nuodėmes. 29Valgysite kūnus savo sūnų, valgysite kūnus ir savo dukterų. 30Sunaikinsiu jūsų aukštumų alkus ir nugriausiu jūsų smilkalų aukurus; suversiu jūsų lavonus ant jūsų stabų lavonų. Jus atmesiu. 31Jūsų miestus paversiu griuvėsiais, jūsų šventoves išgriausiu ir maloniu jūsų {aukų} kvapu nesimėgausiu. 32Kraštą taip nusiaubsiu, kad jūsų priešai, atėję kurtis, jį matydami bus apstulbinti. 33Išblaškysiu jus po tautas ir išsitrauksiu prieš jus kalaviją. Jūsų kraštas bus nuniokotas ir jūsų miestai pavirs griuvėsiais.

34Kraštas, gulėdamas nuniokotas ir jums esant priešų šalyje, patirs savo