IZAIJO KNYGA

A. TEISMO KNYGA

I. Izraelio ir Judo karalysčių kaltinamasis aktas

1Izraelio nuodėmingumas

1 Regėjimas, kurį turėjo Izaijas, Amozo sūnus, apie Judą ir Jeruzalę Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Hezekijo, Judo karalių, dienomis.

2 Klausykitės, dangūs, išgirsk, žeme,
nes VIEŠPATS kalba:
"Užauginau, išauklėjau vaikus,
o jie sukilo prieš mane!
3 Jautis pažįsta savo savininką
ir asilas žino savo šeimininko ėdžias;
tik Izraelis nežino,
mano tauta nesupranta".
4 Ai! Nuodėminga tauta,
žmonės apsikrovę nedorybėmis,
piktadarių palikuonys,
ištvirkę vaikai!
Jie paliko VIEŠPATĮ,
atmetė Izraelio Šventąjį,
atsuko jam nugarą.
5 Kodėl vis dar norite būti mušami, -
kodėl nesiliaujate erzinti?
Visa galva pasiligojusi,
visa širdis alpstanti.
6 Nuo kojos pado iki viršugalvio
neturite jūs sveikos vietos.
Mėlynės, randai ir pūliuojančios žaizdos, -
nevalytos, netvarstytos, aliejumi nepateptos.

7 Jūsų šalis - tyrai,
jūsų miestai ugnimi sunaikinti;
svetimieji jums regint ryja jūsų žemės
derlių, -
tyrai lyg sunaikintoji Sodoma.
8 Ziono dukra yra dabar
lyg trobelė vynuogyne,
kaip pašiūrė moliūgų sklype,
lyg priešų apgultas miestas.

9 Jeigu Galybių VIEŠPATS
nebūtų palikęs mums skurdaus likučio ,
mes būtume tarsi Sodoma,
į Gomorą būtume panašūs.
10 Klausykitės VIEŠPATIES žodžio,
Sodomos valdovai,
išgirskite, ko mūsų Dievas moko,
jūs, Gomoros žmonės!
11 "Negi man reikia jūsų aukų
gausybės?" -
sako VIEŠPATS.
"Man jau įgriso jūsų deginami avinai
ir peniukšlių taukai;
neteikia man malonumo
jaučių, avių ir ožių kraujas.
12 Kada ateinate pamatyti mano veido,
ar to kas prašo iš jūsų?
13 Netrypkite daugiau mano
prieangių!
Liaukitės aukoję bevertes atnašas,
smilkalai kelia man pasibjaurėjimą.
Mėnulio jaunaties ir šabo, sueigų šaukimo -
iškilmių su piktais darbais negaliu aš pakęsti.
14 Jūsų mėnulio jaunatimis ir
iškilmėmis aš šlykščiuosi, -
jie man našta,
kurią pailsau nešti.
15 Kai jūs tiesite rankas,
aš nugręšiu savo akis nuo jūsų.
Net jei ir ilgai melsitės,
aš jūsų negirdėsiu.
Jūsų rankos visos kruvinos!
16 Nusiplaukite ir būkite švarūs!
Pašalinkite savo darbų blogį man
iš akių,
liaukitės darę pikta,
17 mokykitės gera daryti.
Atsidėkite teisingumui,
padėkite engiamajam,
užstokite našlaitį,
ginkite našlės bylą".
18 VIEŠPATS sako:
"Eikit šen, drauge pasvarstykime:
esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu
kaip sniegą.
Nors jūsų nuodėmės ir yra raudonos it
kraujas,
jos gali tapti baltos kaip vilna.
19 Jeigu jūs dėsitės į širdį ir paklusite,
valgysite krašto gėrybes,
20 bet jeigu atsisakote paklusti,
sudoros jus kalavijas". -
Juk pats VIEŠPATS kalbėjo!
21 Deja, ištikimasis miestas, kupinas
teisingumo,
tapo kekše!
Kur teisumas klestėjo,
dabar žmogžudžiai.
22 Tavo sidabras pavirto išdagomis,
tavo vynas atskiestas vandeniu.
23 Tavo vadai yra sukčiai,
vagių bičiuliai, -
kiekvienas jų mėgsta kyšius
ir vaikosi dovanų.
Jie negina našlaičio,
našlės byla jų niekuomet nepasiekia.
24 Todėl sako Valdovas, Galybių
VIEŠPATS, Izraelio Galingasai:
"Oi, aš atsiskaitysiu su priešgynomis,
nugiešiu apmaudą ant savo priešų!
25 Pakelsiu ranką prieš tave,
išlydysiu tavo išdagas žaizdre,
sunaikinsiu visą tavo šlaką.
26 Atkursiu jums teisėjus, kokie jie
buvo
senovėje,
ir patarėjus, kaip jie buvo pradžioje.
Tada tu būsi vadinama Teisumo miestu, -
ištikimuoju miestu".
27 Zionas bus išgelbėtas teismu
ir atgailautojai - teisumu.
28 O maištininkai ir nusidėjėliai bus
drauge sunaikinti - tie,
kurie palieka VIEŠPATĮ, žus.
29 Tikrai jūs gėdysitės dėl ąžuolų,
kuriuos garbinote,
ir rausite dėl giraičių, kurias buvote
pamėgę.
30 Nes būsite kaip ąžuolas,
nuvytusiais lapais,
kaip sodas be vandens.
31 Sukrauti turtai bus kaip pakulos,
o jų krovėjas - kibirkštis.
Abu sudegs kartu, nebus kam užgesinti.

2Zionas - Mesijo sostinė

1 Žodis, kurį Izaijas, Amozo sūnus, matė
Judo ir Jeruzalės regėjime.
2 Ateityje įvyks -
VIEŠPATIES Namų kalnas
stovės tvirtai iškilęs virš kalnų
ir bus už kalvas aukštesnis.
Visos tautos plūs jo linkui;
3 daug tautų ateis ir sakys:
"Ateikite, kopkime į VIEŠPATIES kalną,
į Jokūbo Dievo Namus,
kad jis pamokytų mus savo kelių,
kad mes eitume jo takais".
Nes iš Ziono ateis mokymas
ir VIEŠPATIES žodis iš Jeruzalės.
4 Taip jis išspręs ginčus tarp tautų,
nuspręs daugelio žmonių bylas;
jie perkals savo kalavijus į arklus,
o ietis - į geneklį medžiams genėti.
Viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą,
nebebus mokomasi kariauti.

5 O Jokūbo namai!
Ateikite, gyvenkime VIEŠPATIES šviesoje.
6 Palikote savo tautos kelius,
o
Jokūbo namai!
Juk jie pilni kerėtojų iš Rytų,
žynių kaip filistinų krašte, -
jie priėmė svetimšalių papročius!
7 Jų kraštas pilnas sidabro ir aukso,
nėra galo jų lobiams;
jų kraštas pilnas žirgų,
nėra skaičiaus jųjų vežimams.
8 Jų kraštas pilnas stabų, -
garbina savo rankų darbą -
tai, ką jų pačių pirštai padarė.
9 Taip marusis pažeminamas,
žmogus suniekinamas, -
neatleisk jiems!

10 Lįsk giliai tarp uolų,
užsidenk dulkėmis
nuo VIEŠPATIES siaubo
ir jo šlovės žėresio.
11 Įžūlus marusis turės nuleisti akis,
žmonių išdidumas bus nužemintas.
Tik vienas VIEŠPATS tą dieną bus
aukštinamas.
12 Nes Galybių VIEŠPATS turi parengęs savo
dieną
prieš visa, kas išdidu ir įžūlu.
Visa, kas išpuikę, bus nužeminta.
13 Taip, prieš visus Libano kedrus,
aukštus ir didingus,
ir visus Bašano ąžuolus;
14 prieš visus aukštus kalnus
ir visas didingas kalvas;
15 prieš kiekvieną tvirtą bokštą
ir kiekvieną galingą sieną;
16 prieš visus Taršišo laivus
ir visas eiklias valtis.
17 Tada bus sutramdytas mariųjų
pasipūtimas,
nužemintas žmonių išdidumas.
Tik vienas VIEŠPATS tą dieną bus
išaukštintas.

18 Stabai pranyks tarsi nebuvę.

19 Žmonės slėpsis kalnų olose
ir žemės urvuose
nuo VIEŠPATIES siaubo
ir žėresio jo šlovės,
kai pakils jis sudrebinti žemės.

20 Tą dieną žmonės numes
kurmiams ir šikšnosparniams
sidabro ir aukso stabus,
kurių buvo prisidarę garbinti.
21 Jie lįs į uolų urvus
ir skardžių plyšius
nuo VIEŠPATIES siaubo
ir žėresio jo šlovės,
kai pakils jis sudrebinti žemės.

22 O liaukitės kliautis mariuoju, -
juk jis teturi tik gyvybės alsavimą!
Kuo gi jis pagarbos nusipelnė?

3Judo karalystės ir Jeruzalės teismas

1 Valdovas, Galybių VIEŠPATS, atims
iš Jeruzalės ir Judo paramą ir paspirtį, -
visas maisto ir vandens atsargas,
2 karžygį ir karį,
teisėją ir pranašą,
žynį ir seniūną,
3 penketo dešimčių vadą ir didžiūną,
patarėją, įgudusį amatininką ir išmanų raganių.

4 Berniūkščius duosiu jiems
valdovais, -
viešpataus savivalė, užgaida.
5 Žmonės engs vieni kitus,
kiekvienas skriaus savo artimą, -
paaugliai įžūliai elgsis su senukais,
niekšai - su garbiais asmenimis.

6 Jeigu kas nors ir stvertų savo brolį
savo tėvo namuose, sakydamas:
"Tu turi drabužių! Būk mūsų valdovas,
tebūna šie griuvėsiai tavo rankoje!" -
7 Tada, tą pačią dieną, anas ginsis,
sakydamas:
"Netvarstysiu žaizdų!
Mano namuose nei duonos nėra, nei drabužių.
Nepadarysite manęs tautos valdovu".

8 Jeruzalė klumpa,
ir Judas krinta,
nes savo žodžiais ir darbais
jie užgauna VIEŠPATĮ,
nepaiso jo šlovingo Artumo.
9 Pats jų pasipūtimas juos smerkia,
savo nuodėmėmis jie didžiuojas kaip Sodoma, -
jų neslepia.
Vargas jiems!
Nelaimę jie patys sau užsitraukia.
10 Laimingi teisieji,
nes jiems bus gerai -
jie maitinsis savo darbų vaisiais.
11 Vargas nedorėliui!
Jam visiškai nesiseks, -
pagal jo rankų darbus jam bus atmokėta.
12 Mano tauta! Vaikai ją niokoja,
moterys ją valdo!
O mano tauta, tave vadai suvedžioja,
nes sunaikina takus, kuriais žengti turėtum.

13 VIEŠPATS pakyla ir užveda bylą,
stojas teisti savo tautos.
14 VIEŠPATS ateis ir apkaltins
savo tautos seniūnus ir vadus:
"Jūs tie, kurie prarijote vynuogynus,
ką pavogėte iš varguolių, tebėra jūsų namuose.
15 Kaip jūs drįstate niokoti mano tautą,
šerti vargšams per veidus?" -
klausia Valdovas, Galybių VIEŠPATS.

16 VIEŠPATS kalbėjo:
"Kadangi Ziono dukros
yra tokios išdidžios
ir vaikšto ištempusios kaklus,
akimis vylingai šaudydamos,
kojom žvangindamos apavų papuošalus
ir meilindamosi kiekvienu žingsniu..."
17 Viešpats nubers Ziono dukrų
viršugalvius šašais, -
VIEŠPATS apnuogins jų galvas.

18Tą dieną VIEŠPATS atims grožį ir kojų papuošalų, ir plaukų tinklelių, ir mėnulėlių, 19ir auskarų, ir apyrankių, ir šydų, 20ir kepuraičių, ir rankogalių, ir juostų; ir kvepalinių, ir talismanų, 21ir žiedų, ir nosies grandinėlių; 22ir išeigos drabužių, ir apsiaustų, ir skarų, ir rankinukų; 23ir skraisčių, ir lino liemenių, ir turbanų, ir skepetų.

24 Vietoj kvepalų - pelėsiai,
vietoj prijuostės - virvė,
vietoj šukuosenos - plikė,
vietoj išeigos drabužių - maišas.
Gėda vietoj grožio!
25 Tavo vyrai kris nuo kalavijo,
karžygiai kris mūšyje.
26 Aimanuos ir liūdės jos vartai,
nuniokota ji sėdės ant žemės.

4

1Septynetas moterų nusitvers vieną vyrą tą dieną, šaukdamos: "Savo pačių maistą mes valgysime, savo pačių drabužius dėvėsime, tik leisk mums vadintis tavo vardu! Tik išvaduok mus nuo gėdos!"

Mesijinė Atžala

2 Tą dieną
VIEŠPATIES atžala
bus graži iš šlovinga,
o krašto vaisius - Izraelio likučių
pažiba ir šlovė.
3 O tas, kuris išlikęs Zione,
ir tas, kuris paliktas Jeruzalėje, -
visi, kurie įrašyti gyventi Jeruzalėje,
bus vadinami šventaisiais.
4 Kada Viešpats plaus
nuo Ziono dukrų puvėsius,
skalaus ugnies ir teismo vėtra
Jeruzalės gatvių kraujo dėmes,
5 tada VIEŠPATS užleis virš viso Ziono
kalno
ir virš jo sueigų vietos
dienos metu debesį ir dūmus,
o nakčia - ugnies liepsnų žėresį.
Iš tikro jo šlovė bus pastogė ir apsauga:
paunksmė dieną nuo kepinančios kaitros,
prieglauda ir priedanga nuo audros ir lietaus.

5Giesmė apie vynuogyną

1Tebūna man leista giedoti savo mylimajam mano meilės giesmę apie jo vynuogyną:

Mano mylimasis turėjo vynuogyną
derlingos kalvos atšlaitėse.
2 Jis išpureno žemę, išrinko iš jos
akmenis
ir apsodino rinktinėmis vynuogėmis.
Viduryje pastatė bokštą sargui,
įsirengė jame net vyno spaudyklą.
Tada tikėjosi, kad jis augins vynuoges,
bet priaugino rūgštuogių.

3 Dabar tad, Jeruzalės gyventojai ir
Judo
vyrai, prašau jus
spręsti mano ir mano vynuogyno bylą.
4 Ką dar turėjau padaryti savo
vynuogynui,
ko aš jame nepadariau?
Kodėl jis priaugino rūgštuogių,
nors aš tikėjausi, kad jis ves vynuoges?

5 Dabar jums pasakysiu,
ką ketinu daryti su savo vynuogynu:
išrausiu gyvatvorę, ir jis bus nuniokotas,
nugriausiu sieną, ir jis bus ištryptas.
6 Taip! Paversiu jį dykviete:
nebus jis genimas nei purenamas,
apžels erškėčiais ir usnimis.
Debesims įsakysiu,
kad nelietų ant jo lietaus.
7 Galybių VIEŠPATIES vynuogynas
yra Izraelio namai,
o daigai, kuriais jis gėrėjosi,
yra Judo vyrai.
Jis laukė teisingumo,
ir štai kraujo liejimas!
Jis laukė teisumo,
ir štai klyksmas!

Neteisiųjų likimas

8 Vargas jums, kurie namus prie namų
statote,
kurie lauką su lauku jungiate,
kol vietos telieka tik jums vieniems
gyventi žemėje!
9 Galybių VIEŠPATS, man girdint,
prisiekė:
"Tikrai, daug namų bus palikta, -
erdvūs ir prabangūs namai liks be gyventojų.

10 Nes dešimt zemedų
vynuogyno duos tik vieną batą,
o homeras sėklų duos
tik vieną efą derliaus.

11 Vargas tiems, kurie, keldamiesi
ankstų rytą,
negali apsieiti be svaigaus gėrimo,
ir prasėdi iki išnaktų, kol įkaušta nuo vyno!
12 Lyros ir arfos,
tambūrino ir fleitos lydimi,
jie mėgaujasi pokyliuos vynu,
o apie VIEŠPATIES darbus
jie nieko nenuvokia
ir nemato jo rankų užmojo.
13 Todėl, stokodama nuovokos,
mano tauta eina į tremtį,
jos didžiūnai miršta badu,
o varguoliai alpsta nuo troškulio.
14 Todėl Šeolas plačiai atvėrė
savo
ryklę,
pražiojo savo bedugnę burną,
prasmegs joje tautos didžiūnai ir varguoliai,
jų pokyliai ir pramogos.

15 Taip! Marusis pažeminamas,
žmogus suniekinamas,
puikuoliai nuleidžia akis.

16 Bet Galybių VIEŠPATS išaukštinamas
savo teismu,
o Dievas - Šventasis reiškiasi
savo šventu teisumu.
17 Tada ėriukai rupšnos ten tarsi savo
lankose,
o riebūs ožiukai ganysis turtuolių rūmų
griuvėsiuose.

18 Vargas tiems, kurie traukia ant
savęs
kaltę
melo virvėmis,
nuodėmę - tarsi valkčio lynais!
19 Tiems, kurie sako:
"Tesiskubina,
tepagreitina VIEŠPATS savo veikimą,
jeigu nori, kad jį matytume;
teįvyksta,
teišsipildo Izraelio Šventojo užmojis,
jeigu nori, kad jį pažintume".
20 Vargas vadinantiems piktą geru, o gerą piktu,
keičiantiems tamsą į šviesą, o šviesą į
tamsą,
laikantiems karčius dalykus saldžiais,
o saldžius dalykus - karčiais!
21 Vargas tiems, kurie savo akyse yra
išmintingi,
kurie, savo pačių manymu, gudrūs!
22 Vargas tiems, kurie yra didvyriai prie vyno
ir narsūs prie svaigaus gėrimo!
23 Tiems, kurie išteisina
nedorėlį už kyšį
ir pamina nekaltojo teises!

24 Tikrai, kaip ugnies liežuviai
praryja ražienas,
kaip šienas paskęsta liepsnose,
lygiai taip jų šaknys virs puvėsiais,
o jų žiedai bus nupūsti lyg dulkės,
nes jie paniekino Galybių VIEŠPATIES mokymą
ir apšmeižė Izraelio Šventojo žodį.
25 Tikrai, pyktis kyla VIEŠPAČIUI ant
savo tautos,
jis kelia prieš ją savo ranką, kad
smogtų.
Kalnams drebant,
jų lavonai bus lyg atmatos gatvėse...
Tačiau jo pyktis dar neatlyžo
ir jo ranka dar vis pakelta.

Asirijos įsibrovimas į Judo karalystę

26 Jis iškels karo vėliavą tolimai tautai,
švilptelėjimu ją pasišauks iš žemės pakraščių.
Tikrai, ji atskubės žaibo greitumu!
27 Tarp jų nebus klupinėjančių iš
nuovargio,
snūduriuojančių ar miegančių.
Nė vienam iš jų nuo juosmens diržas nekrinta,
nė vienam nėra sutrūkę sandalų dirželiai.
28 Jų strėlės yra nusmailintos,
lankai įtempti,
žirgų kanopos atrodo lyg titnagas,
vežimų ratai - lyg viesulas.
29 Jie riaumoja lyg liūtas,
lyg liūto jaunikliai, -
jie kaukia ir stveria grobį,
neša jį, ir niekas jau jo neišgelbės.

30 Tą dieną riaumojimas virš jo aidės
lyg šėlstančios jūros šniokštimas.
Tada, jei kas mes žvilgsnį žemėn, -
ten tik klaikas, tamsa,
o šviesa - debesų aptemdyta.

2. Pranašystės apie Emanuelį

6Izaijo pašaukimas būti pranašu

1 Karaliaus Uzijo mirties metais
regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste, - Šventykla buvo kupina jo apdaro. 2Aplinkui stovėjo jam tarnauti pasiruošę serafimai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė savo veidus, dviem dengė kojas ir dviem plasnojo ore.

3 "Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!
Visa žemė pilna jo šlovės!" -

šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. 4Nuo to jų šauksmo drebėjo durų staktos ir Šventykla prisipildė dūmų. 5O aš tariau sau: "Vargas man, nes esu žuvęs! Aš - žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, o savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ". 6Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo altoriaus. 7Ja palietė mano burną. "Štai, - tarė jis, - žarija palietė tavo lūpas, tavo kaltė yra panaikinta ir tavo nuodėmė nuvalyta". 8Tada išgirdau Viešpaties balsą: "Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?" O aš atsiliepiau: "Štai aš, siųsk mane!"

9 Jis man atsakė:
"Eik ir pasakyk šitai tautai:
'Ir vėl girdėsite, ir nesuprasite,
Ir vėl regėsite, ir niekad
nepažinsit'
10 Atbukink širdį šios tautos, -
jų ausys tokios kurčios,
jų akys tokios aklos,
jog jie negali pamatyti akimis
nei išgirsti ausimis,
nei suprasti širdimi,
kad sugrįžtų ir būtų pagydyti".

11 "Kaip ilgai, Viešpatie?" - paklausiau. Jis
atsakė:
"Kol miestai netaps griuvėsiais ir
nebus ištuštėję,
namai palikti be žmonių
ir kol žemė nevirs dykviete.
12 Kol VIEŠPATS neišvarys žmonių toli
toli,
kol visas kraštas neliks tuščias ir negyvenamas.
13 Bet jei nors dešimtadalis dar
jame lieka,
jis grįš pas Dievą,
nors ir bus nuniokotas kaip liepa ar
ąžuolas,
kurių kelmas lieka net nukirtus medį".
Šventoji sėkla - jo kelmas.

7Emanuelio gimimas

1Ahazui, Jotamo sūnui, Uzijo vaikaičiui, esant Judo karaliumi, Rezinas, Aramo karalius, ir Pekahas, Remalijo sūnus, Izraelio karalius, pakilo karo žygiui prieš Jeruzalę, tačiau nepajėgė jos pulti. 2Kai pasiekė žinia Dovydo namus, kad "Aramas jau įsitaisė Efraimo valdose", - karaliaus širdis ir žmonių širdis sudrebėjo, kaip dreba miško medžiai, vėjo blaškomi. 3Bet VIEŠPATS tarė Izaijui: "Pasitikti Ahazo su savo sūnumi Šear-Jašubu nueik ant Velėtojo lauko kelio, prie Aukštutinio tvenkinio kanalo galo, 4ir pasakyk jam: "Būk tvirtas, laikykis ramiai! Nebijok! Tenedreba tavo širdis dėl tų dviejų smilkstančių nuodėgulių, dėl Rezino bei Aramo ir Remalijo sūnaus įniršio. 5Kadangi Aramas su Efraimu ir Remalijo sūnumi surengė sąmokslą prieš tave, tardami: 6'Užpulkime Judą, palaužkime jo dvasią, užkariaukime jį ir paskirsime ten karaliumi Tabeelio sūnų'",

7 taip sako Viešpats DIEVAS:
"Tai neįvyks! Taip nebus!
8 Damaskas - Aramo sostinė,
o Damasko galva yra Rezinas.
9 Samarija - Efraimo sostinė,
o Samarijos galva yra Remalijo sūnus.
Po šešiasdešimt penkerių metų
Efraimas bus sunaikintas, - liausis buvęs tauta.
Tik tvirtai tikėdami, tvirtai stovėsite!"

10VIEŠPATS vėl kalbėjo Ahazui: 11"Prašyk VIEŠPATĮ, savo Dievą, sau ženklo, - tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių". 12Ahazas atsakė: "Ne! Neprašysiu ir negundysiu VIEŠPATIES!" 13Tuomet jis atsakė:

"Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža
jums varginti žmones, kad jūs varginate ir
mano Dievą?!
14 Todėl pats Viešpats duos jums
ženklą:
Štai ta mergelė laukiasi, -
ji pagimdys sūnų
ir pavadins jį Emanuelio vardu.
15 Varške ir medumi jis maitinsis,
kai mokės atmesti, kas pikta,
ir rinktis, kas gera.
16 Nes anksčiau nei tas berniukas
išmoks atmesti, kas pikta,
ir rinktis, kas gera,
kraštas anų dviejų karalių,
kurie tau kelia siaubą, bus nuniokotas.
17 VIEŠPATS padarys, kad jus
ir jūsų tautą, ir jūsų tėvo namus
užkluptų dienos,
kokių nesate patyrę nuo tos dienos,
kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo.
{Tai reiškia Asirijos karalių.}

18 Tą dieną
VIEŠPATS švilptelės musėms
Egipto upės deltoje ir
bitėms Asirijos šalyje.
19 Jos atskris ir nutūps
tarpeklių šlaituose, uolų plyšiuose, -
ant kiekvieno erškėčių krūmo
ir visose ganyklose.

20 Tą dieną
Viešpats skus skustuvu,
pasamdytu iš anapus Upės {Eufrato} -
Asirijos karaliumi -
galvą ir plaukus nuo rietų.
Jis nuskus ir barzdą.

21 Tą dieną
žmogus augins jauną karvę ir porą avių.
22 Jis gaus tiek daug pieno,
kad maitinsis varške.
Varškė ir medus bus maistas visų,
likusiųjų krašte.

23 Tą dieną
vietos, kur būdavo tūkstančiai vynmedžių,
tūkstančio sidabrinių vertės,
užžels erškėčiais ir usnimis.
24 Žmonės eis į jas
tik medžioti strėlėmis ir lanku,
nes visas kraštas bus užžėlęs
erškėčiais ir usnimis.
25 Bijodamas erškėčių ir usnių,
nekelsi nė kojos ant kalvų atšlaičių,
kurias kadaise išdirbdavai kauptuvu.
Čia bus ganykla galvijams
ir vieta avims trypti".

8Izaijo sūnus 1VIEŠPATS man liepė: "Imk į rankas didelę rašymo lentą ir parašyk ant jos aiškiomis raidėmis: "Maher-šalal-haš-baz nuosavybė". 2Aš pasirūpinau gauti patikimų liudytojų - kunigą Uriją ir Zechariją, Jerebechijo sūnų, kad jie man paliudytų. 3Paskui suėjau su pranaše, ji pastojo ir pagimdė sūnų. O VIEŠPATS man tarė: "Duok jam Maher-šalal-haš-baz vardą, 4nes daug anksčiau, negu kūdikis išmoks tarti 'tėti' ir 'mama', Damasko turtai ir Samarijos grobiai bus Asirijos karaliaus išplėšti". 5VIEŠPATS vėl man kalbėjo ir sakė: 6"Kadangi ši tauta paniekino ramiai tekančius Šiloaho vandenis ir nutirpo iš baimės prieš Reziną ir Remalijo sūnų, 7todėl VIEŠPATS tvindo jiems Upės {Eufrato} vandenis, sraunius ir galingus, - Asirijos karalių ir visą jo galybę. Ji užtvindys visus kanalus, išsilies per visus krantus. 8Ji užlies Judą - išplaus ir nutekės, bus apsėmusi net iki kaklo...

Emanueli, jis išties savo sparnus
ant viso tavo plačiojo krašto!
9 Žinokite, tautos, ir baisėkitės!
Klausykitės, visos tolimos šalys!
Ginkluokitės, bet būsite nualintos!
Ginkluokitės, bet būsite nusiaubtos!
10 Tarkitės dėl sumanymo, bet jis nueis vėjais;
spręskite, ką daryti,
bet savo sprendimo neįvykdysite,
nes "Su-mumis-yra-Dievas!"

Izaijo mokiniai 11 Nes šitaip man kalbėjo VIEŠPATS, paėmęs mane už rankos ir įspėdamas, kad taip nesielgčiau, kaip elgiasi ši tauta: 12"Nevadinkite sąmokslu visa to, ką ši tauta vadina sąmokslu; nei bijokite to, ko ji bijo, nei nuogąstaukite. 13Tik su vienu Galybių VIEŠPAČIU darykite sąmokslą, nes jis - jūsų baimė ir nuogąstavimas. 14Vis dėlto jis bus žabangos, pažaidos akmuo ir nuopuolio priežastis abiem Izraelio namams, kilpa ir žabangos Jeruzalės gyventojams. 15Daugelis suklups ant jų, puls ir susižalos, į žabangas įsipainios ir bus pagauti".

Viešpaties laukiant16Suvyniok liudijimo raštą, užantspauduok mokymą ir laikyk tarp mano mokinių! 17Nes aš pasitikiu VIEŠPAČIU, kuris slepia savo veidą nuo Jokūbo namų. Taip, aš jo lauksiu! 18Žiūrėkite į mane ir į mano vaikus, kuriuos VIEŠPATS man davė: mes esame ženklai ir įspėjimas Izraeliui iš Galybių VIEŠPATIES, gyvenančio ant Ziono kalno. 19O dabar, kada žmonės jums sakys: "Kreipkitės į vėles ir būrėjus, kurie šnabžda ir dūsauja! Argi neturėtų tauta klausti savo dievų, tartis su mirusiaisiais dėl gyvųjų 20mokymo ir liudijimo?" Be abejo, taip kalbantieji neregės aušros! 21Jie pereis per kraštą niūrūs ir alkani. Nuo to jie taps pikti, keiks savo karalių ir savo dievus. Jie žvelgs į padanges, bet ten bus tik tamsa be jokios aušros, 22susikaupę žiūrės į žemę, bet čia bus vargas, tamsybės, nes debesys šviesos nepraleidžia.

Taikos Kunigaikštis23Tačiau patyrusieji vargą neliks tamsoje. Kaip seniau {VIEŠPATS} buvo pažeminęs Zebuluno kraštą ir Naftalio kraštą, taip ilgainiui jis išaukštins Pajūrio vieškelį, kraštą į vakarus nuo Jordano, tautų Galilėją.

9

1 Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą,
gyvenusiems nevilties šalyje
užtekėjo šviesybė.
2 Tu išaukštinai tą tautą,
suteikei jai didį džiaugsmą.
Tavo akivaizdoje jie džiūgauja
lyg pjūties džiaugsmu,
lyg dalydamiesi grobiu.
3 Nes tu sutriuškinai juos slėgusį
jungą,
jų pečius lenkusią kartį,
jų nuožmaus prievaizdo lazdą,
kaip anuomet, Midjano dieną.
4 Nes visi sandalai karių,
trypusių mūšio maišatyje,
visos jų skraistės, išvoliotos kraujyje,
bus sudeginta, pamaitins ugnį.
5 Nes kūdikis mums gimė!
Sūnus duotas mums!
Jis bus mums valdovas.
Jo vardas bus
"Nuostabusis Patarėjas,
Galingasis Dievas,
Amžinasis Tėvas,
Ramybės Kunigaikštis".
6 Jo viešpatavimas be ribų,
o taika begalinė.
Jis viešpataus Dovydo soste
ir valdys jo karalystę:
tvirtins ir palaikys ją
teismu ir teisumu
dabar ir per amžius.

Galybių VIEŠPATIES narsa tai įvykdys!

Šiaurinės karalystės galas

7 Viešpats pasiuntė žodį prieš
Jokūbą, -
jis krito ant Izraelio.
8 Visi žmonės žino, -
Efraimas ir gyvenantys Samarijoje, -
visi, kurie išdidžiai, įžūlia širdimi kalba:
9 "Plytos subiro,
bet mes statysime iš tašytų akmenų;
platanai iškirsti,
bet mes vietoj jų imsime kedrus".
10 Tačiau VIEŠPATS žadina jų priešus
eiti prieš juos,
kursto jų priešininkus imtis žygių.
11 Aramas iš rytų pusės, o
filistinai iš vakarų
ryja Izraelį godžiais nasrais.

Dėl viso to pyktis jo neatlyžo,
jo ranka vis dar pakelta!

12 O tauta negrįžo prie to, kuris ją
mokė
plakdamas,
nei ieškojo Galybių VIEŠPATIES.
13 Taip VIEŠPATS nukirto Izraeliui
galvą ir uodegą,
palmę ir nendrę
tą pačią dieną.
14 Seniūnai ir kilmingieji - tai galva,
o pranašas, kuris moko melo, - uodega.
15 Šios tautos vadai - suvedžiotojai,
o tie, kuriuos jie veda, pasuka
klystkeliais.
16 Todėl Viešpats netausos jų vyrų,
neparodys pagailos jų našlėms ir našlaičiams,
nes visi jie - bedieviai ir nedorėliai,
visų burnose nešvankūs plepalai.

Dėl viso to jo pyktis neatlyžo,
jo ranka vis dar pakelta!

17 Nedorumas liepsnoja lyg ugnis,
rydama erškėčius ir usnis;
jis įsiliepsnoja miškų tankmėse,
paversdamas jas aukštais dūmų stulpais.
18 Nuo Galybių VIEŠPATIES pykčio žemė
dreba,
žmonės virsta prakurais ugniai.
Nė vienas nesigaili savo brolio,
kiekvienas ryja savo brolį.
19 Nors ir griebtų iš dešinės,
jie liktų alkani,
nors ir rytų iš kairės,
jie dar nepasisotintų.
20 Manasas ryja Efraimą,
o Efraimas Manasą.
Abu jie ryja Judą.

Dėl viso to jo pyktis neatlyžo,
jo ranka vis dar pakelta!

10

1 Vargas neteisingų įstatų leidėjams,
tiems, kurie rašo neteisėtus potvarkius,
2 užkirsdami skurdžiams kelią į
teismą,
varžydami vargdienių teises
mano tautoje,
paversdami našles savo grobiu
ir našlaičius - savo laimikiu.
3 Ką darysite bausmės dieną,
kada pražūtis ateis iš toli?
Pas ką bėgsite ieškoti pagalbos
ir kur paliksite savo turtus?
4 Belieka tik slinkti su belaisviais
arba tysoti tarp užmuštųjų.

Dėl viso to jo pyktis neatlyžo,
jo ranka vis dar pakelta!

5 Vargas Asirijai -
mano pykčio spragilui,
mano įniršio lazdai!
6 Prieš bedievę tautą aš ją siunčiu,
prieš tautą, kuri mane pykdo, -
pavedu jai pasigrobti ir pasiplėšti,
sutrypti ją kaip gatvių purvą.
7 Bet jai ne tas galvoje,
ne apie tai ji mąsto širdimi.
Ji užsimojusi naikinti,
nušluoti nuo žemės daug tautų
8 ir sako:
"Argi mano karo vadai nėra visi
karaliai?
9 Ar nėra Kalno'as toks,
kaip
Karkemišas?
Ar Hamatas ne kaip Arpadas,
o Samarija ar ne kaip Damaskas?
10 Kaip mano ranka pasiekė
stabmeldes karalystes,
turėjusias daugiau stabų,
negu Jeruzalė ir Samarija,
11 kaip aš pasielgiau su
Samarija ir
jos stabais,
argi taip nepadarysiu su Jeruzale ir
josios
stabais?"

12 {Užbaigęs savo užmojį prieš Zioną,
Viešpats nubaus Asirijos karalių už jo širdies
puikybę ir įžūlų išdidumą.
13 Jis juk sako:}

"Savo rankų jėga aš tai padariau,
savo išmintimi, -
nes esu sumanus.
Nušlaviau sienas tarp tautų,
išplėšiau jų turtus,
ištrėmiau daug jų gyventojų.
14 Mano rankos galėjo plėšti tautų
turtus
lyg paukščių lizdą.
Kaip tas, kuris susirenka paliktus kiaušinius,
aš susirinkau visą žemę.
Nebuvo kam ginti sparnais,
niekas nepražiojo snapo, neklykė".
15 Argi kirvis pūsis prieš tą,
kuris juo kerta,
argi pjūklas didžiuosis prieš tą,
kuris juo pjauna?
Nejau lazda mosuos tuo,
kuris paima ją į ranką,
nejau pagalys pakels tą,
kas nėra medis!
16 Todėl Dievas, Galybių VIEŠPATS,
suliesins liga jo rubuilius,
po jo garbe pakurs ugnį -
gaisro ugnį.
17 Izraelio Šviesa virs ugnimi,
jo Šventasis bus liepsna.
Per vieną dieną ji sudegins ir suris
jo usnis ir erškėčius.
18 Jo puikieji miškai ir derlingieji
sodai
bus visiškai sunaikinti, -
sutirps, kaip lydinys kad sutirpsta.
19 Medžių likutis jo miške
bus toks menkas,
jog net vaikas pajėgs juos suskaityti.

20Tą dieną Izraelio likutis ir Jokūbo namų bėgliai nebesikliaus tąja tauta, kuri jų vos nesunaikino, bet sudės viltį į VIEŠPATĮ, Izraelio Šventąjį. 21Likutis sugrįš, Jokūbo likutis sugrįš prie galingojo Dievo. 22Nors tavoji tauta, Izraeli, būtų tokia gausi kaip marių smiltys, jos tik likutis sugrįš. Pražūtis nuspręsta, - atplūs ji teisumo potvyniu. 23Taip! Dievas, Galybių VIEŠPATS, naikinte sunaikins visą kraštą. 24Todėl Dievas, Galybių VIEŠPATS, ir sako:

"O mano tauta, kuri gyveni Zione,
nebijok asiro, nors muša jis tave spragilu,
kelia prieš tave lazdą,
kaip kadaise darė Egiptas.
25 Nes tik trumpą valandėlę tetruks
manasis įniršis ant tavęs,
greit juos aš sunaikinsiu savo pykčiu".

26Tada Galybių VIEŠPATS kirs jiems botagu, kaip jis kirto Midjanui ties Orebo uola, išties savo lazdą viršum jūros, kaip jis padarė Egiptui. 27 Tą dieną jo našta bus nuimta nuo tavo pečių, jo jungas nukeltas nuo tavo sprando.

Sancheribo įsiveržimas

Jis atžygiavo nuo Rimono,
28 užėmė Ajatą!
Pražygiavo pro Migroną!
Prie Michmašo paliko savo
gurguoles!
29 Peržygiavo per kalnų perėją:
"Geba bus mūsų nakties būstinė!"
Ramos gyventojai pastiro iš siaubo,
Gibeos, Sauliaus miesto, žmonės išbėgiojo.
30 Šauk visu balsu, Galimų dukra!
Įsiklausyk, Lajiša! Atsiliepk jai,
Anatote!
31 Ištuštėjo Madmena, Gebimų
gyventojai
gelbėdamies padus pasipustė.
32 Šiandien pat priešas apsistos prie
Nobo,
grūmos kumščiais Ziono kalnui,
Jeruzalės miestui!

33 Štai Valdovas, Galybių VIEŠPATS,
baisia jėga nublokš juos,
kaip nukirstas šakas nuo medžio.
Išdidžiausi ir aukščiausi
bus nukirsti ir pažeminti.
34 Miško tankynes kirvis iškirs,
ir didingieji Libano medžiai kris.

11Emanuelio - Mesijo valdymas

1 Iš Išajo kelmo išaugs atžala,
iš jo šaknies pražys pumpuras.
2 Ant jo ilsėsis VIEŠPATIES dvasia:
dvasia išminties ir įžvalgos,
dvasia patarimo ir narsumo,
dvasia pažinimo ir VIEŠPATIES baimės -
3 jo džiugesys bus VIEŠPATIES baimė.
Jisai ne pagal išorę teis,
ne pagal nuogirdas spręs.
4 Pagal teisumą teis jis vargšus,
nešališkai išspręs krašto vargdienių
bylas.
Savo burnos rykšte nuplaks žemę,
savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui.
5 Teisumas bus jo juosmens diržas,
ištikimybė - jo strėnų juosta.

6 Tada vilkas viešės pas avį,
leopardas gulsis su ožiuku.
Veršis ir liūtukas ganysis kartu, -
juos prižiūrės mažas vaikas.
7 Karvė ir lokys bus kaimynai,
kartu gulės jų jaunikliai.
Liūtas ės šiaudus kaip jautis.
8 Kūdikis žais prie angies lindynės,
mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.
9 Visame mano šventajame kalne
nebus vietos jokiai skriaudai
nei jokiai niekšybei,
nes žemė bus kupina VIEŠPATIES pažinimo,
tarsi jūros vandenų apsemta.

Efraimo ir Judo susijungimas10Tą dieną Išajo šaknies, padarytos ženklu tautoms, ieškos pagonys, nes jos buveinė bus šlovinga. 11Tą dieną Viešpats vėl išties ranką atsiimti savo tautos likučio, išlikusio nuo Asirijos ir Egipto, Patro, Kušo, Etiopijos, Elamo, Šinaro, Hamato ir jūros salų.

12 Jis duos ženklą tautoms,
surinks Izraelio tremtinius.
Judo išblaškytuosius sutelks
iš keturių pasaulio šalių.
13 Išgaruos Efraimo pavydas,
Judo priešai bus sunaikinti.
Efraimas nebepavydės Judui,
o Judas nebebus priešas Efraimui.
14 Jie petys į petį mesis ant filistinų
vakaruose,
kartu apiplėš kedemiečius.
Edomas ir Moabas bus jų valdos,
o amoniečiai - jų valdiniai.
15 VIEŠPATS nusausins Egipto jūros
liežuvį,
grūmos kumščiu virš Eufrato,
savo deginančiu vėju
padalys jį į septynias vagas.
Jį bus galima pereiti su sandalais.
16 O mano tautos likučiui,
išlikusiam nuo Asirijos,
bus vieškelis, kaip yra buvęs Izraeliui,
kai jis atėjo iš Egipto žemės.

12Padėkos giesmė

1Tą dieną tu sakysi:
"Dėkoju tau, VIEŠPATIE,
nors buvai įpykęs ant manęs,
savo įniršį nugręžei
ir mane paguodei.
2 Dievas tikrai yra mano išganymas.
Aš juo pasitikiu ir esu be baimės,
nes jis yra mano tvirtybė ir mano giesmė, -
jis buvo gelbėtojas mano!"
3 Džiaugdamiesi semsite vandenį iš
versmių išganingų.
4 Tą dieną sakysit:
"Dėkokite VIEŠPAČIUI, šaukitės jo
vardo!
Garsinkite tautoms jo darbus,
skelbkite, koks iškilus yra jo vardas!
5 Giedokite VIEŠPAČIUI šlovės giesmę,
nes jis padarė nuostabų darbą.
Težino tai visa žemė!
6 Krykštauk ir džiūgauk, Ziono
mieste,
nes iškilus tarp jūsų
yra Izraelio Šventasis!"

3. Pranašavimai pagonių tautoms

13Babilonui

1Ištarmė apie Babiloną - Amozo sūnaus Izaijo regėjimas.
2 Ant plikos kalvos iškelkite ženklą,
garsiai šaukite jiems,
mokite jiems ranka,
tegu jie eina į Didžiūnų vartus.
3 Savo pašventintiems kariams
daviau įsakymą,
savo šauniuosius gynėjus - galiūnus pašaukiau,
kad įgyvendintų mano įniršį.
4 Įsiklausykite! Dundesys kalnuose,
tarsi plauktų minios žmonių!
Įsiklausykite! Ūžesys karalystėse, -
renkasi tautos!
Galybių VIEŠPATS rikiuoja pulkus karui!
5 Jie atžygiuoja iš tolimo krašto,
iš anapus akiračio, -
VIEŠPATS ir jo pykčio įrankiai -
nuniokoti visos žemės.
6 Vaitokite, nes VIEŠPATIES diena
jau arti,
ji ateis kaip sunaikinimas iš
Visagalio.
7 Dėl to visų rankos svyra,
kiekviena širdis tirpsta
8 iš siaubo. Skausmai ir kančios juos
apims,
raitysis kaip gimdyvė.
Apstulbę vienas į kitą žvelgs,
jų veidai degs iš gėdos.
9 Tikrai! VIEŠPATIES diena ateina,
pilna įniršio ir degančio pykčio,
pavers kraštą tyrlaukiais,
sunaikins jame nusidėjėlius!
10 Nes dangaus žvaigždės ir
žvaigždynai
šviesos nebeduoda,
teka saulė užtemusi,
nebešvyti mėnulis.
11 Nubausiu pasaulį už jo blogį
ir nedorėlius už jų kaltę.
Sutramdysiu įžūliųjų didystę,
pažeminsiu tironų įžūlybę.
12 Padarysiu mariuosius retesnius nei
grynasis auksas,
žmones - retesnius negu auksas Ofyro.
13 Tada aš sudrebinsiu dangų, -
žemė bus išjudinta iš savo vietos
nuo Galybių VIEŠPATIES įniršio
tą jo degančio pykčio dieną.
14 Tada lyg gazelė, medžiotojo vejama,
kaip banda be kerdžiaus jai ganyti, -
kiekvienas atsigręš į savo tautą,
kiekvienas bėgs į savo kraštą.
15 Kas tik bus pagautas, bus
nudurtas, -
visi, kurie bus pagauti, kris nuo
kalavijo.
16 Jų kūdikiai bus sutraiškyti
jųjų
akyse,
jų namai bus išplėšti,
jų žmonos išniekintos.

17 Štai aš kurstau prieš juos medus, -
jiems sidabras neturi vertės,
auksu jie nesidžiaugia.
18 Jų lankai išguldys jaunus vyrus,
jiems kūdikių nebus gaila,
jie nepaliks gyvų vaikų.
19 Babilonas, karalysčių pažiba,
kaldėjų šlovė ir pasididžiavimas,
bus Dievo sunaikintas
kaip Sodoma ir Gomora.
20 Niekas jame nebeįsikurs,
niekas jame nebegyvens per kartų
kartas.
Ten joks arabas neskleis palapinės,
ten piemenys neguldys savo kaimenių.
21 Vien dykumų žvėrys ten gulsis,
namai bus pilni pelėdų.
Ten veisis stručiai,
ten šokinės satyrai.
22 Dykumų žvėrys stūgaus jo rūmuose,
šakalai kauks jo puošniose menėse.
Jo valanda jau čia pat,
jo dienos jau suskaitytos.

14Babilonijos karalius 1Kai VIEŠPATS pasigailės Jokūbo, - jis vėl išsirinks Izraelį ir juos apgyvendins jų pačių žemėje. Tada prie jų dėsis svetimšaliai ir glausis prie Jokūbo namų. 2Izraelis juos pasiims, parsives į savo tėviškę ir turės juos kaip vergus ir verges VIEŠPATIES žemėje, - paims į nelaisvę tuos, kurie juos laikė belaisviais, valdys savo engėjus. 3Tą dieną, kai VIEŠPATS suteiks tau atilsį nuo kančios ir baimių, nuo nuožmios vergijos, kurią kentei, 4tada tu užtrauksi patyčių iš Babilonijos karaliaus giesmę:

Tai priėjo liepto galą engėjas!
Tai jo įnirtis nutilo!
5 VIEŠPATS sutrupino nedorėlių lazdą,
tironų skeptrą,
6 kuris pliekė žmones įtūžęs
be
perstojo,
smaugė tautas žiauria priespauda.
7 Visa žemė ramiai ilsisi,
linksmai valiuoja.
8 Dėl tavo likimo džiūgauja
net kiparisai ir Libano kedrai:
"Nuo tada, kai buvai paguldytas,
nesikėsina niekas mūsų kirsti".

9 Šeolas po žeme ruošias tave
priimti, -
pabudina šešėlius visų žemės
valdovų tavęs pasveikinti
ir pakildina nuo sostų visų tautų karalius.
10 Visi prabyla ir sako tau:
"Dabar esi bejėgis, kaip ir mes!
Tu esi toks pat, kaip mes!
11 Tavo didybė ir visa tavo arfų muzika
nugramzdinta į Šeolą.
Tavo guolis yra lervos,
o tavo apklotas - kirmėlės".

12 Tai nupuolei iš dangaus,
Aušrini, aušros sūnau!
Kaip tave sukniubdė ant žemės, -
tave, kuris išguldei tautas!

13 Kadaise manei savo širdyje:
"Užlipsiu į dangų,
viršum Dievo žvaigždžių
iškelsiu savo sostą.
Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai,
pačiuose Šiaurės pakraščiuose.
14 Užlipsiu ant aukščiausių debesų, -
prilygsiu Aukščiausiajam!"

15 Bet buvai nugramzdintas žemyn
į Šeolą -
į patį Duobės dugną.
16 Visi, kai tik pamatys tave, sutriks, -
žvelgs į tave ir klaus:
"Nejaugi čia tasai žmogus,
kurs sudrebino žemę,
sunaikino karalystes?
17 Kurs pasaulį pavertė dykuma,
miestus išgriovė,
savo belaisviams niekuomet
neatvėrė kalėjimo vartų?
18 Visi tautų karaliai guli garbingai,
kiekvienas savo kape.
19 O tu neturi kapo,
tavo lavonas išmestas pūti, -
užverstas kūnais kareivių, kritusių
mūšyje,
įmestas su jais į uolėtą duobę ir sutryptas.
20 Kadangi nusiaubei savo kraštą
ir žudei savuosius žmones,
tu nebūsi palaidotas kaip kiti
karaliai!
Per amžius tenebūna minimi
nedorėlio palikuonys!
21 Ruoškitės išžudyti jo sūnus
už tėvo kaltes,
kad nebepakiltų ir neužvaldytų žemės, -
nepristatytų pasaulyje miestų!

22Pakilsiu prieš juos, - kalba Galybių VIEŠPATS, - sunaikinsiu Babilono ir vardą, ir jo likutį, - ir vaikus, ir palikuonis, - kalba VIEŠPATS! 23Paversiu jį ežių valda, pažliugusia bala, nušluosiu jį pražūties šluota, - kalba Galybių VIEŠPATS!

Asirijai

24 Galybių VIEŠPATS prisiekė,
sakydamas:
"Ką sumaniau, tas ir bus,
ką nusprendžiau, tas ir įvyks.
25 Sutriuškinsiu Asiriją savajame krašte,
sutrypsiu ją savo kalnuose.
Tada jos jungas nukris nuo jų,
našta - nuo jų pečių".
26 Tai yra užmojis, pateiktas
visai žemei,
tai yra ranka, pakelta
prieš visas tautas.
27 Ką Galybių VIEŠPATS nusprendė,
kas galės panaikinti?
Kai jo ranka pakelta,
kas galės ją atitraukti?

Filistijai

28 Tais metais, kai mirė karalius
Ahazas,
buvo pateikta ši ištarmė:
29 Filistijos gyventojai,
jus plakęs vėzdas yra sulaužytas,
bet jums nėra dėl ko džiūgauti.
Iš nugaišusio žalčio šaknies išdygs
dar piktesnė angis -
jo palikuonis skrajojantis slibinas!
30 Vargšai ras mano ganyklose
sau peną,
saugią užeigą ras vargšai,
bet tavo palikuonis išmarinsiu badu, -
badas sunaikins net patį tavo likutį.
31 Vaitokite, vartai! Šaukis pagalbos,
mieste!
Drebėk, visa Filistijos žeme!
Nes iš šiaurės atkyla dūmai, -
jo gretose nerasi atsilikusio kario.

32 O kokį atsakymą gaus tos tautos
pasiuntiniai?
"Zionas - VIEŠPATIES įkurtas,
jame randa prieglobstį jo tautos varguoliai".

15Moabui

1Ištarmė apie Moabą:
Ai, tą naktį, kai Aro miestas
buvo apiplėštas,
Moabas buvo sunaikintas;
ai, tą naktį, kai Kiro miestas buvo apiplėštas,
Moabas buvo sunaikintas.
2 Dibono gyventojai lipa verkti į
kalvos šventovę.
Moabo žmonės klykia iš širdgėlos
dėl Nebo ir Madebos likimo.
Visų galvos plikos,
visų barzdos nukirptos.
3 Žmonės gatvėse vilki ašutinę,
dejuoja ir verkia, -
ant stogų ir aikštėse
visi plūsta ašaromis.
4 Hešbonas ir Elealė šaukiasi pagalbos,
jų šauksmas girdėti net Jahaze.
Dėl to net Moabo kareiviai virto bailiais, -
jų drąsa dingo.
5 Mano širdis verkia dėl Moabo!
Jo bėgliai pasiekia net Zoarą {Eglat-Šelišiją},
vieni Luhito keliu lipa verkdami,
kiti ant kelio į Horonajimus klykia iš sielvarto.
6 Ai, Nimrimų vandenys
tyrlaukiais virto!
Pievos išdžiūvusios,
žolė nuvytusi, nebėra jokios žalumos.
7 Todėl žmonės savo labą gabena,
visą susikrautą turtą
gabena į kitą Gluosnių sausvagės pusę.
8 Ai, visame Moabo krašte
girdėti klyksmo aidai!
Lig pat Eglajimų miesto tas
verksmas,
net lig Beer-Elimų miesto tas
dejavimas.
9 Ai, krauju plūsta Dimono vandenys!
Bet aš užleisiu dar didesnį negandą ant
Dimono:
Liūtus ant bėglių iš Moabo
ir ant pasiliekančiųjų krašte!

16

1Siųskite ėriukų krašto valdovui
iš Selos dykumoje į

Ziono dukters kalną.
2 Moabo dukterys būriuojasi prie
Arnono brastų
kaip išbaidyti paukščiai,
kaip jaunikliai, išmesti iš lizdo.
3 "Duoki patarimą, užjauski:
Tebūna tavo šešėlis jiems it vėsi naktis
vidurdienio karštyje, -
suteik pastogę benamiams,
neišduoki pabėgėlių.
4 Tegyvena Moabo benamiai
pas
tave,
būk jiems prieglobstis nuo grobiko".

Kai pasibaigs siautėjimas,
liausis plėšimas
ir niokotojai pasitrauks iš krašto,
5 tada sostas bus saugus dėl
ištikimos meilės
{Dovydo palapinėje}.
Jame sėdės ištikimas teisėjas,
ieškąs teisingumo
ir stropus vykdydamas teisumą.
6 Prisiklausėme apie Moabo
išdidumą, -
kaip be saiko buvo išdidus, -
apie jo išpuikusį, pasipūtusį įžūlumą.
Tai tiktai tušti plepalai!

7 Terauda Moabo žmonės Moabo, -
terauda visas kraštas!
Kir-Hareseto razinų plokštainių
jie liūdi, širdgėlos apimti.
8 Hešbono atšlaičių vynuogynai,
Sibmos vijokliniai vynmedžiai sunaikinti,
nors jų raudonos kekės kadaise
ir nugirdė tautų viešpačius,
nors kadaise jie ir buvo nusiraizgę
iki pat Jazerio ir driekėsi per dykumą,
nors kadaise jų šakos ir plėtojos,
ir nusidriekė anapus jūros.
9 Todėl verkiu Sibmos vynmedžių,
lygiai kaip verkiu Jazerio.
Laistau tave ašaromis, Hešbone ir Elealėje,
nes tavuosius vasaros vaisius ir pjūtį
užgožė kovos šūkiai.
10 Iš sodų
prapuolė džiaugsmas ir linksmybė,
vynuogynuose
nebėra dainų ir smagaus klegesio,
vyno spaudyklose
nėra kam traiškyti kekių, -
nutilo vynuogių rinkėjų garsai.
11 Todėl dėl Moabo
mano širdis rauda tarsi lyra,
aš dejuoju dėl Kir-Hareseto.

12Kai Moabo žmonės pavargs savo kauburių šventovėse, jie eis į savo šventyklą melstis. Bet iš to nebus jiems jokios naudos.

13Šis yra žodis, kurį anksčiau yra ištaręs VIEŠPATS Moabui. 14Dabar VIEŠPATS sako: "Per trejus metus, kaip samdinys skaičiuoja laiką, Moabo didybė bus nužeminta. Nors jis ir turi daug gyventojų, liks tik likutis - menkas ir silpnas".

17Damaskui

1Ištarmė Damaskui:
Tikėk manimi, Damaskas
liausis buvęs miestas, -
jis virs griuvėsiais.
2 Aroerio miestai bus ištuštėję, -
priklausys jie kaimenėms,
ten jos ramiai gulinės,
nebus kam jų baidyti.
3 Efraimas praras savo tvirtoves,
o Damaskas - karalystę.
Aramo likutis turės tą pačią didybę,
kaip ir izraeliečiai, -
tai Galybių VIEŠPATIES žodis!
4 Tą dieną
Jokūbo didybė sunyks,
jo apkūnumas bus suliesintas.
5 Tarsi tik glėbys šiaudų pjovėjui,
kai jis ims pjūties metu dirvos derlių
ar kai bus renkamos varpos Refajimų
slėnyje.
6 Iš jo liks tik parinkos!
Panašiai kaip raškant alyvmedį,
užsilieka dvi ar trys alyvos pačioje viršūnėje,
keturios ar penkios žemiau ant šakų, -
tai žodis VIEŠPATIES, Izraelio Dievo.

7Tą dieną žmonės kreips žvilgsnį į savo Kūrėją, jų akys kryps į Izraelio Šventąjį. 8Jie nebežvelgs į aukurus, savo rankų darbus, nebesikliaus tuo, ką jų pirštai padarė šventaisiais stulpais ar smilkalų aukurais.

9Tą dieną jų galingieji miestai bus tušti, kaip miestai, kuriuos paliko amoriečiai ir hivitai, pabūgę izraeliečių. Nusiaubti bus visi!

10 Nes pamiršai Dievą, kuris tave
gelbsti,
neatsimeni Uolos, savo priebėgos.
Todėl veiski, jeigu nori, šventuosius
sodus
ir sodink juose svetimų vynuogių atžalas!
11 Nors ir užaugintum jas tą pačią
dieną,
kai sodinai,
ir padarytum, kad kitą rytą
tavo daigai pražystų,
derlius pradings baisios nelaimės ir
tikros pražūties dieną.

12 Ai, koks ūžmas nesuskaitomų
tautų,
jų šniokštimas tarsi marių mūša!
Triukšmauja, ūžia tautos kaip
galingos bangos -
toks ūžmas tautų!
13 {Nerimsta, ūžia tautos, kaip
šėlstantis potvynis},
bet VIEŠPATS pagrūmos joms, ir visos išlakstys,
išsklaidytos bus, kaip išsklaido vėjas šapus kalnuose,
kaip dulkių verpetą nuneša vėtra.
14 Koks klaikas vakare!
Nors
rytas dar neišaušo -
jo jau nėra!
Tokia dalia bus tų, kurie mus siaubia,
toks likimas tų, kurie mus plėšia.

18

1Ai, dūzgiančių vabzdžių žeme anapus Kušo
upių,
2 siunčianti pasiuntinius per jūrą,
papiruso laivais per vandenis!
Keliaukite atgal, eiklieji pasiuntiniai,
pas žmones aukštaūgius ir švelniaodžius,
pas gentį, kurios bijoma arti ir toli,
pas stiprią ir pergalingą tautą,
kurios valdas vagoja upės.
3 Visi jūs, kurie esate pasaulyje,
visi žemės gyventojai,
kai ženklas bus iškeltas ant kalno, -
žiūrėkite!
Kai sugaus ragas, -
klausykite!
4 Nes taip man kalbėjo VIEŠPATS:
"Aš stebėsiu iš savojo būsto ramus,
kaip kaitra saulės blizgesyje,
tarsi rasos garai pjūties kaitroje.
5 Dar prieš vynuogių rinkimą,
žiedams nužydėjus
ir vynuogių kekėms ėmus sirpti,
jis genekliu apgenės šakeles
ir nugenėtas metūges šalin numes.
6 Visi jie bus palikti plėšrūnams
kalnų
paukščiams
ir laukų žvėrims.
Plėšrūnai paukščiai maitinsis jais vasarą,
o žiemą - laukų žvėrys".

7Tuomet Galybių VIEŠPAČIUI tauta žmonių, aukštaūgių ir švelniaodžių, gentis, kurios bijomasi arti ir toli, stiprioji ir pergalingoji tauta, kurios kraštą vagoja upės, atneš dovanų į Ziono kalną, - vietą, kurioje būna Galybių VIEŠPATIES vardas.

19

Ištarmė Egiptui: Štai! VIEŠPATS, keliaudamas
ant greito debesies,
ateina į Egiptą.
Egipto stabai dreba prieš jį,
apmiršta širdis krūtinėje egiptiečiams.
2 Sukelsiu egiptiečius aš prieš
egiptiečius, -
jie stos į kovą viens prieš kitą:
brolis prieš brolį, kaimynas prieš kaimyną,
miestas prieš miestą, karalystė prieš karalystę.
3 Blėsta drąsa egiptiečių širdyse, -
jų planus aš paversiu niekais.
Jie kreipsis į stabus ir kerėtojus,
prišaukiančius mirusiųjų vėles
ir buriančius žmogui ateitį.
4 Egiptą atiduosiu į rankas nuožmaus
valdovo,
žiaurus karalius jiems viešpataus, -
žodis Valdovo, Galybių VIEŠPATIES.
5 Jūros vandenys nuseks, išdžius
nuslūgęs Nilas.
6 Dvoks jo kanalai, Egipto upės
nuseks ir išdžius.
Nuvys nendrės ir meldai,
7 liūnsargės Nilo pakrantėse,
pasėliai laukuose palei Nilą -
viskas nudžius, pakils su vėjais ir išnyks.
8 Dejuos ir aimanuos žvejai, -
visi, kas merkia meškerę į Nilą,
ir kas meta vandenin tinklus,
vilties netekę skųsis.
9 Ir linų apdirbėjai bus nevilties
pagauti,
linų plūkėjos ir audėjai iš liūdesio
pabals.
10 Audėjai bus sužlugdyti,
visi samdiniai prislėgti.

11 Tikri pakvaišėliai - tie Zoano
valdovai!
Išmintingiausieji faraono patarėjai
duoda kvailą patarimą.
Kaip drįstate sakyti faraonui:
"Aš - sūnus išminčių,
aš - sūnus senovės karalių"?
12 Kur jie? Kur tie tavieji išminčiai?
Tepasako jie tau, kad žinotumėte,
ką Galybių VIEŠPATS Egiptui yra lėmęs.
13 Zoano valdovai tapo pakvaišėliais,
Nofo {Memfio} valdovai patys
save prigavo.
Klanų vadai nuvedė Egiptą į klystkelius.
14 VIEŠPATS juos apkvaišino
svaigulio dvasia, -
jie padarys, kad Egiptas šlitinės
savo žygiuose,
kaip girtas šlitinėja savo vėmaluose.
15 Egipte nebus ką daryti
nei galvai, nei uodegai,
nei palmei, nei nendrei.

16Tą dieną egiptiečiai bus kaip moterys, drebės iš baimės, kai Galybių VIEŠPATS pakels ranką prieš juos. 17Ir Judo kraštas žadins egiptiečiams siaubą. Kada tik jie prisimins Judą, sudrebės iš baimės dėl užmojo, kurį Galybių VIEŠPATS bus jiems sumanęs.

18Tą dieną Egipto krašte bus penki miestai, kurie kalbės Kanaano kalba ir prisieks Galybių VIEŠPATIES vardu. Vienas jų vadinsis Saulės miestas.

19Tą dieną Egipto krašto viduryje stovės aukuras Galybių VIEŠPAČIUI, o prie krašto sienų akmens stulpas VIEŠPAČIUI. 20Tai bus ženklas ir liudijimas Galybių VIEŠPAČIUI, kai jie šauksis VIEŠPATIES prieš savo engėjus, kad atsiųstų jiems gelbėtoją ir gynėją jų išvaduoti. 21VIEŠPATS apsireikš Egipte, ir egiptiečiai pripažins VIEŠPATĮ tą dieną. Jie tarnaus {jam} kruvinosiomis aukomis bei atnašomis, duos įžadus VIEŠPAČIUI ir juos vykdys. 22Tada, nors VIEŠPATS ir bus smarkiai nuplakęs Egiptą, jį pagydys. Egiptiečiai kreipsis į VIEŠPATĮ, jis išgirs jų maldas ir juos pagydys.

23Tą dieną iš Egipto į Asiriją eis vieškelis, - asirai juo į Egiptą, o egiptiečiai į Asiriją keliaus. Tada egiptiečiai su asirais drauge garbins {VIEŠPATĮ}.

24Tą dieną Izraelis bus su Egiptu ir Asirija kaip trečioji šalis, - palaima žemėje, 25nes ją Galybių VIEŠPATS laimina, sakydamas: "Tebūna palaiminta tauta manoji - Egiptas ir manųjų rankų darbas - Asirija, ir manasis paveldas - Izraelis".

20Egipto ir Etiopijos nelaisvė 1Buvo metai, kai Tartanas atžygiavo į Ašdodą, pasiųstas Asirijos karaliaus Sargono, užpuolė Ašdodą ir jį užėmė. 2Pirma VIEŠPATS buvo kalbėjęs Izaijui, Amozo sūnui: "Eik, nusijuosk ašutinę nuo juosmens ir nusiauk sandalus nuo kojų". Taip jis ir padarė, - vaikščiojo nuogas ir basas. 3Dabar tarė VIEŠPATS: "Tai yra ženklas ir įspėjimas Egiptui ir Kušui. Kaip mano tarnas Izaijas trejus metus vaikščiojo nuogas ir basas, 4lygiai taip Asirijos karalius varys belaisvius iš Egipto ir tremtinius iš Kušo, jaunus ir senus, - nuogus, basus, plikais užpakaliais - Egipto gėdai!" 5Tada jūs patirsite išgąstį ir gėdą dėl Kušo, į kurį buvote sudėję viltis, ir dėl Egipto, kuriuo didžiavotės. 6Tą dieną šio pajūrio gyventojai sakys: "Žiūrėkite, kas atsitiko tiems, kuriais pasitikėjome ir pas kuriuos bėgome, ieškodami išgelbėjimo nuo Asirijos karaliaus! Kaip išsigelbėti dabar?"

21Babilono žlugimas

1Ištarmė tyrams prie jūros:
Kaip vėtros, šėlstančios Negebe,
taip negandos atūžia iš dykumos,
iš klaiko krašto.
2 Rūstus regėjimas buvo man duotas:
išdavikas išduoda, niokotojas niokoja.
"Pakilk, Elame!
Pirmyn, Medija! Pradėk apsiaustį!
Vaitojimams aš galą padarysiu!"
3 Dėl to man dreba strėnos,
sopuliai surėmė mane,
kaip gimdyvę skausmai suremia mane.
Esu taip sukrėstas,
kad girdėti nebegaliu,
taip pritrenktas,
kad matyti nebegaliu.
4 Mano širdis virpa, mane drebulys
krečia.
Sutemų vėsumas, kurio
troškau - man kraupus.
5 Stalas padengtas, kilimai pakloti.
Jie valgo, jie geria...
"Kelkitės, vadai! Patepkite aliejumi skydus!"

6 Šitaip kalbėjo Viešpats man:
"Eik, pastatyk sargybinį.
Tegu, ką mato, praneša".
7 Kada vežimą pamatys jis,
pakinkytą pora žirgų,
raitelius ant asilų ar raitelius ant kuprių,
nenuleidžia akių, testebi atidžiai".
8 Ir sargybinis ėmė šaukti: "Viešpatie!
Stoviu sargybos bokšte visą dieną,
sargyboje praleidžiu naktį po
nakties...
9 Štai atskuba dabar - vyras vežime,
pakinkytame pora žirgų,
Girdėti šauksmas: 'Krito, krito Babilonas!
Ant žemės guli sudaužytos statulos jų dievų!'"

10 Manoji tauta, buvai iškulta
ir išvėtyta mano kluono laite!
Ką girdėjau iš Galybių VIEŠPATIES, Izraelio
Dievo,
tą ir paskelbiau jums.

Edomas

11 Ištarmė Dumui {Edomui}:
Iš Seiro šaukia man:
"Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?
Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?"
12 Sargas atsiliepia:
"Ateina rytas, ateina ir naktis.
Jei norite paklausti, klauskite.
Ateikite vėl!"

Arabija

13 Ištarmė Arabijai:
Brūzgyne, klajoklių žemėje, nakvokite,
dedaniečių karavanai.
14 Sutikite ištroškusius su vandeniu;
su duona pasitikite bėgančius,
Temos šalies gyventojai.
15 Nuo kalavijų bėga jie, nuo
išgaląsto kalavijo;
nuo įtempto lanko, nuo karo
pavojų.

16Mat šitaip pasakė Viešpats man: "Dar metai, - metai samdinio vieneri, - ir visa Kedaro šlovė prieis liepto galą. 17Mažai beliks šauniųjų kilpininkų jo". Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas.

22Jeruzalė

1Ištarmė apie Regėjimo slėnį:
Kas gi tau atsitiko,
kad visas sulipai tu ant stogų,
2 triukšmingasis, gyvasis,
netveriąs džiaugsmu mieste?
Tavo žuvusieji ne kalavijo nukirsti,
ne kritę kovoje.
3 Tavo vadai visi būriu pasitraukė,
pabėgo toli;
Visi likusieji nelaisvėn buvo paimti, -
nepaleidę nė strėlės, paimti nelaisvėn.
4 Todėl aš sakau:
"Palikite mane, kad galėčiau raudoti, -
nebrukite man paguodos dėl žūties mano
tautos dukters".

5 Šis yra klaiko, pralaimėjimo ir
sąmyšio metas
Regėjimo slėnyje, -
jis iš Dievo, Galybių VIEŠPATIES.
Sienos mūsų miesto pralaužtos,
pagalbos šauksmai aidi tarp kalvų.
6 Elamas griebiasi strėlinių,
Aramas kinko žirgus, ir
Kiras iš įmautės skydus traukiasi.
7 Derlingieji tavo slėniai pilni
vežimų,
prieš tavo vartus išrikiuoti raiteliai, -
8 Judo gynyba pralaužta.

Tą dieną patikrinote ginklus Miško rūmų sandėlyje, 9pamatėte, kiek daug plyšių yra Dovydo miesto sienose, ir sutelkėte žemutinio tvenkinio vandenis. 10Tada jūs, apžiūrėję namus Jeruzalėje, nugriovėte kai kuriuos iš jų miesto sienoms lopyti 11ir miesto viduje vandens saugyklą įtaisėte senojo tvenkinio vandeniui telkti. Bet jūs nekreipėte dėmesio į miesto Statytoją nei paisėte to, kuris jį seniai pastatė.

12 Tą dieną Dievas, Galybių
VIEŠPATS, kreipėsi į jus,
šaukdamas verkti ir liūdėti,
galvas nusiskusti ir ašutinę vilkėti.
13 Bet štai! Linksmybė ir džiaugsmas, -
jaučius skerdžiate ir avis pjaunate,
valgote mėsą ir geriate vyną:
"Valgykim ir gerkim, nes rytoj mirsime!"
14 Paties Galybių VIEŠPATIES
apreikšta man:
"Šita kaltė lig mirties nebus jiems atleista!"
Šis yra žodis Dievo, Galybių
VIEŠPATIES.

Šebna ir Eljakimas

15 Dievas, Galybių VIEŠPATS, tarė:
"Kelkis, eik pas aną pareigūną,
pas Šebną, rūmų prievaizdą,
16 kuris iškirsdino sau kapą aukštai,
uoloje būstą išsiskobė, ir jam sakyk:
'Ką tu čia darai ir kas tu esi,
kad kapą čia sau išsikirsdinai?'
17 VIEŠPATS nusvies tave greitai
žemyn,
marusis žmogau!
Jis suspaus tave į gniužulą,
18 į gniūžtę suvynios tave
ir tarsi kamuolį nusvies į platų kraštą,
kad ten pražūtum, -
tu ir vežimai, kuriais didžiuojiesi,
tavo valdovo namų gėdai!
19 Išvarysiu tave iš užimamos vietos,
atleisiu tave iš tarnybos.
20 Tą dieną pasišauksiu savo tarną
Eljakimą, Hilkijo sūnų,
21 apvilksiu jį tavo drabužiais,
apjuosiu tavąja juosta,
į jo rankas perduosiu tavo valdžią,
idant jis būtų
lyg tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo
namams.
22 Jam ant peties uždėsiu Dovydo namų
raktą:
kai jis atrakins - niekas negalės uždaryti,
kai jis užrakins - niekas negalės atidaryti.
23 Tvirton vieton įkalsiu jį lyg stulpą,
kad būtų garbės krėslas visai savo šeimai.
24 Ant jo pakibs visa jo šeimos garbė,
pakibs ant jo palikuonys ir
giminės, -
karos jie, kaip ant stulpo kad karo visokie
indai -
mažučiai, puošnios taurės ir prasti ąsočiai.
25 Tą dieną, - sako Galybių
VIEŠPATS, - į tvirtą vietą
įkaltasis stulpas neišlaikys. Jis pasvirs ir
pargrius, - subyrės visa ant jo karojusi našta.
VIEŠPATS taip pasakė!

23Tyras ir Sidonas

1Ištarmė Tyrui:
Taršišo laivai, vaitokite,
nes jūsų uostas sugriautas!
Tą žinią gavo jie iš Kitimų krašto grįždami.
2 Nutilkite, pajūrio gyventojai,
jūs - Sidono pirkliai,
kurių įgaliotiniai perplaukė jūrą
3 ir skrodė vandenis plačius.
Jums pajamas davė Nilo pjūties derlius -
Šihoro grūdai, -
pardavinėjote juos tautoms.
4 Susigėsk, Sidone, tvirtove jūroje,
nes jūra sako: "Aš nesiraičiau iš skausmo, -
negimdžiau, sūnų neauginau, dukrų
neauklėjau".
5 Net egiptiečiai, išgirdę apie
Tyro likimą,
bus baimės pritrenkti.
6 Vaitokite iš širdgėlos, pajūrio
gyventojai!
Kelkitės į Taršišą!
7 Ar tai jūsų puikusis miestas,
senų senovėje įkurtas?
Ar tai tas,
kurio kojos vedė jį į tolimas šalis
įkurti savo nausėdijų?
8 Kas šitaip lėmė Tyrui, dalintojui
karūnų,
kurio pirkliai yra kaip valdovai,
o verteivos - kaip žemės didžiūnai?
9 Galybių VIEŠPATS lėmė,
kad būtų sugėdintas visas jo išpuikimas,
nužemintas visų žemės didžiūnų išdidumas.
10 Plauk į savąjį kraštą, Taršišo laive, -
tau uosto nebėra.
11 Savo ranką VIEŠPATS ištiesė
virš marių,
išgąsdino karalystes ir paliepė,
kad būtų sugriautos Kanaano
tvirtovės.
12 Ir jis tarė: "Nebedžiūgausi daugiau,
mergele, Sidono dukra, esi patekusi
priespaudon.
Nors pakiltum ir nukeliautum į Kitimų kraštą,
ir ten tu neturėsi ramybės.
13 {Kaldėja - ne Asirija buvo ta tauta,
kuri užsimojo
Sidoną paversti dykumos žvėrių buveine. Kaldėjai
statydinosi apsiausties bokštus, nugriovė Tyro
rūmus ir miestą pavertė griuvėsiais.}

14 Taršišo laivai, vaitokite,
nes jūsų uostas yra sunaikintas!

15Nuo tos dienos Tyras bus užmirštas septyniasdešimt metų, - kiek karaliaus amžius tveria. Pasibaigus septyniasdešimčiai metų, su Tyru bus, kaip giesmėje giedama apie patvirkėlę:

16 Imk arfą, valkiokis po miestą,
kekše užmiršta!
Gražiai skambink, išdainuok
visas savo dainas,
kad jie tave galėtų prisiminti.

17Ateityje, po septyniasdešimties metų, VIEŠPATS aplankys Tyrą. Šis vėlei imsis kekšės amato ir su visomis žemės karalystėmis ištvirkaus. 18Bet jo prekės ir kekšės uždarbis priklausys VIEŠPAČIUI kaip šventos atnašos. Jos nebus kraunamos į sandėlius ar taupomos, bet bus duodamos tiems, kurie gyvena VIEŠPATIES artumoje, kad jie turėtų sočiai pavalgyti ir puošniai apsirengti.

4. Izaijo apokalipsė

24Pasaulio nuniokojimas: likutis išlieka

1 Štai VIEŠPATS niokoja žemę ir daro
ją dyką,
apverčia aukštyn kojomis,
išblaško jos gyventojus.
2 Ir bus kaip prastuoliui, taip ir

kunigui,
kaip tarnui, taip ir šeimininkui,
kaip pirkėjui, taip ir pardavėjui,
tarnaitei, kaip ir jos šeimininkei,
kaip paskolos davėjui, taip ir jos ėmėjui,
kaip skolintojui, taip ir skolininkui.
3 Žemė bus siaubte nusiaubta ir
niokote nuniokota,
nes taip VIEŠPATS yra ištaręs.
4 Kraštas liūdi ir vysta,
pasaulis nuleido galvą ir nyksta, -
rinktiniai tautos žmonės krenta prapultin.
5 Žemė suteršta jos gyventojų,
nes jie nesilaikė įstatymų,
pažeidė įstatus,
sulaužė amžinąją Sandorą.
6 Dėl to ryja žemę prakeiksmas,
jos gyventojai kenčia bausmę už savo kaltes.
Dėl to jie bąla iš baimės, -
gyvų žmonių liks tik nedaugelis.
7 Vynmedžiai vysta, jauno vyno
trūksta,
kam džiūgavo širdis, dabar dūsauja.
8 Paliovė būgnų dundesys smagus,
nusčiuvo lėbautojų triukšmas,
neskamba žavioji arfa.
9 Nutilo dainos linksmosios prie vyno;
girtuokliai bjaurisi svaigiuoju gėrimu.
10 Sąmyšio miestas - griuvėsiai,
namų durys visur užsklęstos,
kad į vidų kas neįeitų.
11 Rėkaujama gatvėse,
kad
nebėra vyno;
džiaugsmas dingo, linksmumas kraštą paliko.
12 Iš miesto liko vien krūva griuvėsių;
jo vartai išgriauti ir apleisti.
13 Visur žemėje ir tarp tautų yra taip,
kaip su alyvmedžiu alyvų derlių nukrėtus,

kaip su parinkomis vynuogių
derlių nuėmus.

14 Šitie pakelia balsą,
džiugiai skelbia VIEŠPATIES didybę.
15 Iš vakarų jie krykštauja,
rytuose jie džiūgauja,
pamariuose jie šlovina vardą
VIEŠPATIES, Izraelio Dievo.
16 Nuo žemės pakraščių mes girdime
juos giedant:
"Tebūna šlovė Teisiajam!"
Bet aš tariau: "Galas man! Galas man!
Ai, vargas man!
Išdavikai nesiliauja išdavinėti.
Klasta išdavikai išdavė!
17 Klaikas, duobė, pinklės laukia jūsų,
žemės gyventojai!
18 Kas nuo siaubo bėgs, duobėn įpuls;
kas iš duobės išlips, į pinkles įsipainios,
nes dangaus langai aukštai bus atidaryti,
ir žemės pamatai sudrebės.
19 Žemė aižės ir suskils,
žemė plyš ir šokinės,
žemė siūbuote siūbuos.
20 Žemė kaip girta svyruos,
sverdės kaip sargo pašiūrė.
Jos nuodėmės ją slegia,
parpuls po jų našta
ir nepajėgs atsikelti".
21 Tą dieną VIEŠPATS nubaus galybes
dangaus skliaute,
o žemėje - žemės karalius.
22 Jie bus į krūvą suvaryti,
tarsi belaisviai duobėje.
Kalėjiman jie bus uždaryti,
po ilgo laiko bausmę gaus.
23 Tada mėnulis paraus, saulė susigės,
nes Galybių VIEŠPATS
ant Ziono kalno ir Jeruzalėje
viešpataus
šlovingas tarp savo seniūnų.

25

1VIEŠPATIE, tu - mano Dievas,
garbinsiu tave, šlovinsiu tavo vardą,
nes tu įvykdei nuostabius užmojus, -
visokeriopai ir ištikimai įvykdei tai,
ką prieš amžius nutarei.
2 Miestus pavertei akmenų krūvomis,
jų tvirtoves - griuvėsiais.
Nedorėlių rūmai jau ne miestas,
niekuomet jie nebus atstatyti.
3 Šlovins tave dėl to galingos
tautos žmonės,
prieš tave drebės miestai
žiauriųjų tautų.
4 Silpnieji ir bejėgiai bėgo
prie
tavęs, -
prieglauda vargšams varge tu
buvai, -
pastogė nuo lietaus, paunksmė nuo kaitros.
Nors žiauriųjų siautulys yra kaip žiemos liūtis,
5 tu, kaip kaitra sausros metu,
nutildai nedorėlių triukšmą;
kaip debesies šešėlis kaitrą švelnina,
taip tu nutildai žiauriųjų pergalės
šauksmus.
6 Galybių VIEŠPATS surengs šiame
kalne visoms tautoms
puotą su skaniausiais valgiais,
puotą su rinktiniais vynais, -
pokylį su gardumynais
ir grynais, geriausiais vynais.
7 Šiame kalne jis nukels tą šydą,
kuris dengia visas gimines,
tą nuometą, kuris gobia visas tautas.
8 Jis visiems laikams sunaikins mirtį.
Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų
veidų.
Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje.
Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo VIEŠPATS!
9 Tą dieną bus sakoma:
"Štai šis yra mūsų Dievas!
Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo!
Šis yra VIEŠPATS, juo mes pasitikėjome!
Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus
išganė!"
10 VIEŠPATIES ranka ant šio kalno
ilsėsis,
bet Moabas bus vietoje sumintas
kaip šiaudai į liūną.
11 Išskės jis savo rankas Moabe,
kaip plaukikas skečia rankas
plaukti, ir
kiekvienu savo rankų mostu jo puikybę mažins.
12 Tvirtovę su aukštais mūrais jis
nugriaus,
su žeme sulygins, dulkėmis pavers.

26

1Tą dieną Judo šalyje ši giesmė bus giedama:
"Tvirtas mūsų miestas!
Mūsų apsaugai pastatė jis mūrus ir pylimą!
2 Atverkite vartus, teįeina tauta
teisioji, -
ta, kuri yra ištikima.
3 Nesvyruojantiems duodi ramybę,
teiki jiems gerovę,
nes jie tavim pasitiki".

4 Pasitikėkite VIEŠPAČIU amžiais,
nes VIEŠPATS - amžiais tverianti Uola!
5 Jis nuverčia galiūnus iš aukštybių,
sugriauna saugų miestą, -
sulygina su žeme, paverčia dulkėmis.
6 Trypia jį kojos, -
kojos beturčių, kojos varguolių.
7 Takas teisiojo be duobių,
teisiajam tu padarai lygų kelią.
8 Taip! Tavo teismų takuose,
VIEŠPATIE,
mes tavęs laukiame.
Tavo vardą minėti ir tavo mokymo laikytis -
vienatinis mūsų troškimas.
9 Ilgiuosi tavęs naktimis,
net rytą mano dvasia dėl tavęs budi,
nes kai tavo teismai žemėje vyksta,
pasaulio gyventojai teisumą pažįsta.
10 Nors ir elgiamasi gailestingai su
nedorėliu,
tačiau teisumo jis neišmoksta,
dorumo šalyje daro jis darbus nedorus,
VIEŠPATIES didybės nemato.
11 VIEŠPATIE, ranka tavoji pakelta,
bet jie to nemato.
Tesusigėsta, kai mato tavo uolumą savo tautos
labui, -
ugnis, tavo priešams paruošta, juos tepraryja.
12 VIEŠPATIE, tu skiri mums gerovę, -
nes juk tu atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus!
13 VIEŠPATIE, mūsų Dieve,
kiti valdovai, be tavęs, yra mus valdę,
bet mes vien tavo vardą atsimename.
14 Jie - mirę, niekuomet neatgis,
jie - šešėliai, niekuomet neprisikels,
nes nubaudei juos, -
sunaikinai ir bet kokį jų atminimą
išdildei.
15 Padidinai tu savo tautą, VIEŠPATIE,
pagausinai tautą savo paties šlovei,
į visas puses krašto ribas praplatinai.
16 VIEŠPATIE, savo nelaimėje ieškojo
jie tavęs,
iš skausmo šaukė, kai buvo
baudžiami.
17 Kaip moteris nėščia, artėjant
gimdymui,
iš skausmo raitosi ir šaukia,
tokie, VIEŠPATIE, mes buvom prieš tave.
18 Mes buvome nėšti, raitėmės
skausmuos,
tačiau pagimdėm vėją, -
išgelbėjimo žemei neatnešėm,
nė vienas negimsta gyventi
pasaulyje.
19 Tavo mirusieji gyvens, kūnai jų
prisikels,
nes tavo rasa - rasa švytinti šviesa,
todėl ir šešėlių šalis mirusiuosius atiduos.
Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo visi,
kurie gulite dulkėse!

20 Kelkis, tauta manoji, eiki į savo
kambarius
ir užsklęsk paskui save duris.
Valandėlę patūnok, kol pyktis praeis.
21 Žiūrėk, VIEŠPATS ateina iš savo
būsto
bausti žemės gyventojų už jų kaltes.
Žemė atidengs kraują,
kuris buvo ant jos išlietas,
ir savo užmuštųjų nebeslėps.

27

1Tą dieną VIEŠPATS savo kietu, galingu ir aštriu kalaviju nubaus Leviataną, tą pirmykštį slibiną, Leviataną, tą suktą slibiną. Jis sunaikins slibiną, kuris yra jūroje.

2 Tą dieną giedokite giesmę apie
šaunų vynuogyną!
3 Aš, VIEŠPATS, jį prižiūriu ir
nuolatos palaistau,
kad jam kas žalos nepadarytų,
saugau jį naktį ir dieną.
4 Pykčio mano širdy nebėra.
Bet jei pasirodytų jame erškėčių ir dagių,
aš pakilčiau prieš juos, sudeginčiau juos kartu.
5 O jei užuovėjos jis pas mane
ieškos?
Tedaro taiką su manimi!
Taip! Taiką tedaro su manimi!
6 Ateityje Jokūbas vėl įleis šaknis,
Izraelis pražys ir suklestės,
vaisių visą pasaulį pripildys.

7 Ar jis buvo muštas taip,
kaip buvo muštas jo mušėjas?
Ar jis patyrė tokias pat žudynes,
kaip jo žudytojai?
8 Išvarymu ir tremtimi turėčiau
kovoti su juo,
išblokšdamas jį savo nuožmiu vėju audros
dieną.

9 Todėl šitaip Jokūbo kaltė bus
išpirkta,
šis bus brandus atvadavimo iš nuodėmės
vaisius, -
kai jis visus aukurų akmenis sutrupins,
kaip kalkės sutrupa, ir nepaliks stovėti
šventųjų stulpų ar aukurų smilkalams.

10 Įtvirtintasis miestas liks be
žmonių,
lyg apleista ganykla, tuščia kaip dykuma.
Galvijai ten ganysis ir gulės.

Jo šakelės žus,
11 šakos nudžius ir bus nulaužtos,
ateis moterys ir pasikurs ugnį jomis,
nes ši tauta - tauta be išmanymo.
Todėl jos Kūrėjas nepasigailės jos, -
tas, kurs ją sukūrė, nebus jai
maloningas.

12 Tą dieną VIEŠPATS kuls javus
nuo Eufrato lig Egipto upės,
o jūs, izraeliečiai, būsite surinkti vienas po kito.
13 Tą dieną nuaidės didysis ragas,
ir dingusieji Asirijos šalyje,
ir išblaškytieji Egipto krašte
rinksis ir garbins VIEŠPATĮ
ant šventojo kalno Jeruzalėje.

5. Tik Viešpats gali išganyti Izraelį ir Judą

28Samarijos likimas

1Vargas Efraimo girtuoklių
išpuikos vainikui,
jo didingo grožio vystančiai gėlei,
žydėjusiai ant kalvos derlingame slėnyje!
Vargas vyno įveiktiesiems!
2 Štai Viešpats siunčia drąsų
galiūną, -
kaip audra su kruša, kaip
nusiaubianti vėtra,
kaip potvynio vandenys, išsilieję per krantus,
jis viską su žeme sulygina.
3 Kojomis sutryps jisai Efraimo
girtuoklių išpuikos vainiką,
4 o jo didingo grožio vystančiajai
gėlei
ant derlingojo slėnio kalvos
bus taip pat, kaip tai per anksti
prisirpusiai figai:
kas ją pastebės, tasai ją suris,
vos spėjęs paimti į ranką.
5 Tą dieną Galybių VIEŠPATS savosios
tautos likučiui
bus šlovingas vainikas ir puiki diadema,
6 o teismo krėsle sėdinčiam duos
teisingumo dvasios
ir miesto vartus ginantiems nuo priešų -
narsumo.

Judo karalystei

7 Bet ir šitie svirduliuoja perimti
vyno,
klupinėja įkaušę nuo svaigaus
gėrimo.
Kunigas ir pranašas nuo stipraus gėrimo
šlitinėja,
gerai įsikaušę nuo vyno.
Šlitinėdami nuo stipraus gėrimo,
jie klysta ką regėdami, suklumpa bylą spręsdami.
8 Taip, visur stalai šlykščiai apvemti, -
švarios vietos nėra.
9 {Jie skundžiasi dėl manęs.
Sako jie:}
"Ką nori jis pamokyti?
Kam savo apreiškimą nori
paaiškinti?
Mažyliams, ką tik nujunkytiems,
vos tik nuo krūties atitrauktiems?
10 Veblena vis jisai: 'Įsakymas po
įsakymo,
taisyklė po taisyklės,
čionai truputį, tenai truputį!'"
11 Taip veblendamas ir svetima kalba
kalbės jis šitai tautai,
12 kuriai buvo sakęs:
"Tai yra atilsis, leiskite atsikvėpti nuvargusiems!
Tai yra atgaiva!"
Bet nenorėjo jie girdėti.
13 Taigi jiems VIEŠPATIES žodis bus:
"Įsakymas po įsakymo, taisyklė
po taisyklės,
čionai truputį, tenai truputį!" -
kad eitų ir griūtų aukštielninki, -
būtų sugniuždyti,
įvilioti į spąstus ir pagauti.
14 Todėl išgirskite žodį VIEŠPATIES,
jūs pašaipūnai,
kurie valdote šitą tautą, esančią Jeruzalėje.
15 Kadangi sakote:
"Sandorą sudarėme su mirtimi,
sutartį padarėme su Šeolu,
kai nuožmusis tvanas atšniokš,
jis mūsų nepasieks,
nes mele radome prieglaudą,
apgaulėje - mūsų slėptuvė..."
16 Dėl to Viešpats DIEVAS
šitaip sako:
"Štai ant Ziono dedu aš akmenį,
išmėgintą akmenį, brangų
kertinį akmenį,
kaip tvirtą pamatą:
'Kas pasitiki juo, nedreba iš baimės'.
17 Teisingumas - mano matavimo virvė,
teisumas - man svambalas.
Nušluos ledų kruša melo prieglaudą,
išplaus vandenys slėptuvę".
18 Jūsų sandora su mirtimi bus
panaikinta,
o jūsų sutartis su Šeolu
nebeturės galios.
Kai nuožmusis tvanas atšniokš,
jis jus nuniokos.
19 Kai tik jis atšniokš,
kas kartą jus pastvers, -
atšniokš jis kas labą rytą,
atšniokš dienos metu ir naktį.
Suvokus, ką tai reiškia, apims klaikas.
20 Per trumpas bus guolis,
kad
išsitiesti galėtum,
per siauras apklotas, kad juo
užsiklotum.
21 VIEŠPATS pakils, kaip pakilo ant
Perazimų kalno,
rūstaus, kaip rūstavo Gibeono slėny,
kad įvykdytų tai, ką turi įvykdyti, -
savo nepaprastą užmojį, -
kad užbaigtų savo darbą, -
sau neįprastą darbą!
22 Dabar jau liaukitės šaipęsi,
kad nesuveržtų jūsų pančiai dar stipriau,
nes išgirdau iš Viešpaties, paties Galybių
DIEVO,
jog visam kraštui lemta būti
sunaikintam.
23 Atidžiai klausykitės ir išgirskite
mano
balsą,
atkreipkite dėmesį ir klausykitės mano žodžių:
24 Ar visą laiką artojas aria sėjai,
ar visą laiką jis purena ir
akėja savo dirvą?
25 Juk kai dirva jau supurenta,
ar neberia krapo jis ir kmyno,
ar nesėja kviečių ir miežių biržės,
o pakraščiais - kitų javų?
26 Jis išmoko atlikti savo darbą,
nes Dievas jį pamokė!
27 Ir krapų nekulia dantytais volais,
ant kmynų nevolioja kuliamojo veleno,
nes krapai išbloškiami vytimi,
o kmynai nudaužomi lazda.
28 Argi javai sutrupinami kuliant? Ne!
Niekas nekulia per ilgai, -
neleidžia velenui riedėti
nei arkliams trypti, kol grūdai sutrupės.
29 Ir tai ateina iš Galybių
VIEŠPATIES, -
jis nuostabus patarimais,
didingas išmintimi!

29Jeruzalės likimas

1Ai, Arieli, Arieli,
mieste, kurį apsupęs buvo Dovydas!
Metus leiskite po metų,
vieną po kitos šventes švęskite.
2 Aš suvarginsiu Arielį,
bus jame dejonių ir raudų, -
Jeruzalė bus man lyg Arielis.
3 Apsupsiu ją kaip Dovydas,
apstatysiu ją saugų bokštais,
apjuosiu apgulos pylimu.
4 Parblokšta ant žemės kalbėsi,
iš dulkių aidės tavieji žodžiai.
Tarytum iš po žemės bylotų vėlė -
toks girdėsis tavo balsas,
o tavo žodžiai bus tarsi šnabždesys iš
dulkių.
5 Vis dėlto tavo priešų pulkai
bus kaip smulkios dulkės,
o gausieji engėjai - it vėjo blaškomi pelai.
Kai netikėtai - vienu akimoju -
6 Galybių VIEŠPATS aplankys tave
perkūnija, žemės drebėjimu, galingu
ūžesiu,
viesulu, audra ir liepsna rajos ugnies,
7 tada kaip sapnas, kaip nakties
regėjimas
bus minia visų tautų,
kovojančių su Arieliu,
su visais jų apgulos įtvirtinimais.
8 Kaip alkanas sapnuoja, kad valgo,
tačiau nubunda toks pat alkanas,
arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria,
tačiau nubunda pavargęs ir troškulio
kamuojamas, -
taip bus ir tautų miniai,
kovojančiai su Ziono kalnu.

Aklumas ir užsispyrimas

9 Būkite neryžtingi, pečiais
gūžčiokite,
apakinkite save ir būkite akli!
Būkite girti, bet ne nuo vyno,
svyruokite, bet ne nuo svaigaus gėrimo!
10 Gilaus snaudulio dvasią
VIEŠPATS išliejo ant jūsų.
Jisai aptemdė jūsų akis - pranašus
ir jūsų galvas - regėtojus.

11Viso šito regėjimas jums yra tarsi užantspauduotos knygos žodžiai. Kai ją paduoda mokančiam skaityti ir sako: "Paskaityk ją!" - jisai atsako: "Negaliu, nes ji užantspauduota!" 12O kai ją paduoda skaityti nemokančiam ir sako: "Paskaityk ją!" - tas atsako: "Nemoku skaityti!"

13 Viešpats ištarė: "Kadangi ši tauta
tik
liežuviu
tesiartina prie manęs, vien tik lūpomis
tegarbina mane, -
jos širdis yra nutolusi nuo manęs, -
tik žmonių išmoktu įstatymu tesiremia mano
garbinimas,
14 todėl aš vėl nustebinsiu šią tautą
taip
nepaprastai,
kad jos išminčių išmintis nueis niekais
ir protingųjų įžvalgumas pradings".

15 Vargas tiems, kurie nuo VIEŠPATIES
slepia giliai savo planus!
Patamsy daro savo darbus, tardami:
"Kas mus mato? Kas mus pažįsta?"
16 Jūs dalykus aukštyn kojomis
verčiate!
Argi puodžius yra lygus moliui?
Tarsi dirbinys sakytų apie
savo dirbėją:
"Jis manęs nepadarė!"
Arba kūrinys tartų apie savo kūrėją:
"Nieko jis neišmano!"

Išpirkimas

17 Ar ne tiesa, kad netrukus
pavirs Libanas vešliais laukais,
o vešlieji laukai bus sodu laikomi?
18 Tą dieną kurčiai išgirs knygos
žodžius,
iš savo niūrios tamsybės aklieji praregės.
19 Kuklieji vėl džiaugsis VIEŠPAČIU,
vargšai džiūgaus dėl Izraelio
Šventojo.
20 Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls,
sunaikinti bus piktanoriai, -
21 tie, kurie žodžiu padaro žmogų
nusikaltėliu,
spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui,
palikdami teisųjį tuščiomis rankomis.

22Tikrai, šitaip kalba VIEŠPATS, Jokūbo namų Dievas, kuris išpirko Abraomą:

"Dabar Jokūbui gėdytis nebereikės,
jo veidas iš baimės nebebals.
23 Kai matys jis - jo vaikai,
ką mano rankos jiems padarė,
šlovins mano vardą, garbins Jokūbo
Šventąjį,
pagarbiai pripažins galybę Izraelio Dievo.
24 Tuomet klaidžiojantiems dvasia
grįš išmanymas,
murmantieji leisis pamokomi".

30Sąjunga su Egiptu - bevertė

1"Vargas maištingiems vaikams, -
sako VIEŠPATS, -
kurie vykdo užmojį, tačiau ne mano,
ir daro sąjungas, tačiau ne mano dvasios,
kraudami nuodėmę ant nuodėmės.
2 Jie leidžiasi keliauti į Egiptą,
tačiau manęs nepasiklausia.
Jie pasitiki faraono apsauga,
ieško prieglaudos Egipto šešėlyje.
3 Faraono apsauga gėdą jiems
užtrauks,
dangstymasis Egipto šešėliu juos pažemins.
4 Nors jo didikai yra Zoane
ir jo pasiuntiniai pasiekia Chanesą,
5 visi gėdisi tautos,
kuri jiems nenaudinga, -
jokios pagalbos, jokios naudos,
vien tik gėda ir priekaištai."

6 {Ištarmė apie Negebo gyvūnus}

Per kraštą, pavojingą ir neramų,
ten, kur liūtė ir riaumojantis liūtas,
kur angis ir skraidančioji gyvatė,
jie gabena savo turtą ant asilų nugarų
ir lobius savus ant kuprių keterų tautai,
iš kurios jiems nėra naudos, -
7 į Egiptą, kurio pagalba bevertė
ir tuščia -
užtat ir vadinu jį "numalšintu Rahabu".
8 O dabar eik ir užrašyk tai jųjų akyse
lentoje,
pažymėk tvirtai knygoje,
kad būtų liudijimas ateities laikams,
visad ir per amžius.
9 Tai maištinga tauta, melagiai
vaikai, - vaikai,
kurie atsisako paklusti
VIEŠPATIES įstatymui.
10 Regėtojams jie sako: "Neturėkite
jokių
regėjimų!"
O pranašams: "Nepranašaukite mums tiesos,
bet kalbėkite apie tai, kas mums malonu,
pranašaukite apie dausas!
11 Krypkite iš kelio, sukite į šoną
nuo tako!
Šalin mums iš akių su Izraelio Šventuoju!"
12 Todėl taip sako Izraelio Šventasis:
"Kadangi šitą žodį atmetate,
kliaunatės ir viliatės jėga ir apgaule,
13 užtat ši jūsų kaltė bus jums
kaip pralaužtas plyšys aukštame mūre.
Platėdamas nuo viršaus iki jo pamatų,
sugniuždo plyšys mūrą staiga -
akimoju.
14 Subyra it ąsotis,
kurį puodžius taip be gailesčio sudaužo,
kad tarp trupinių nerasi net šukės
žarijoms pasižerti iš židinio
ar vandeniui pasisemti iš tvenkinio.
15 Viešpats DIEVAS, Izraelio
Šventasis, šitaip pasakė:
"Grįžimu ir atsidavimu būsite išgelbėti,
ramybė ir pasitikėjimas yra jūsų jėga".
Bet nenorėjote jūs to!
16 "Ne! - jūs tarėte. - Mes ant žirgų
pabėgsime!"
Puiku, bėkite!
"Ristūnais mes nuskriesime!"
Jūsų persekiotojų žirgai bus eiklesni!
17 Tūkstantis drebės, kai vienas
pagrasys.
Kai grasys penki, visi šoksite bėgti ir
bėgsite tol,
kol jūsų likutis bus kaip
vėliavakotis ant
kalno,
kaip ženklas ant kalvos.
18 O vis dėlto VIEŠPATS delsia,
kad parodytų jums malonę,
o vis dėlto jis pakils,
kad jums atleistų,
nes VIEŠPATS yra teisingumo Dievas.
Palaiminti visi, kurie pasitikėdami jo laukia!

19O, Ziono tauta, tau, gyvenančiai Jeruzalėje, nebereikės daugiau verkti! Jis bus maloningas tau, kai pagalbos jo šauksies, jis atsilieps, kai tik išgirs tave. 20 VIEŠPATS duos jums duonos, kurios jums reikia, ir vandens, kurio trokštate. Daugiau nebesislėps tavasis Mokytojas, - akimis regėsi savo Mokytoją. 21Jeigu nuklystum nuo kelio į dešinę ar į kairę, jo balsą iš už nugaros girdėsi tau sakantį: "Štai tikrasis kelias! Juo eikite!" 22Laikysite netyrais savo sidabruotus stabus ir savo auksu dengtas statulas, - meskite juos šalin it nešvarius skudurus, tardami: "Lauk iš čia!"

Būsima Ziono gerovė23Tuomet jis duos lietaus pasėliams, kada tik pasėsi sėklą dirvoje. Kviečiai, pribrendę dirvoje, bus maistingi ir gausūs. Plačiose ganyklose tą dieną ganysis tavo galvijai. 24Jaučiai ir asilai, padedą įdirbti laukus, gaus ėsti pašaro sūdyto, jiems pažerto bertuve ir šake. 25Visur - ant aukštų kalnų, ant didelių kalvų sruvės vandens pilni upeliai. Didžiųjų žudynių dieną, kai bokštai grius, 26mėnulio šviesa bus tokia šviesi kaip saulės, o saulės šviesa bus septyniskart šviesesnė, - kaip šviesa septynių dienų. Tą dieną VIEŠPATS aptvarstys žaizdą savo tautos, jis išgydys mėlynes, padarytas jo smūgių.

Dievas nubaus Asiriją

27 Žiūrėk! Vardas VIEŠPATIES
ateina iš toli,
degdamas rūstybe,
ant žemę gaubiančių debesų!
Jo lūpos pilnos pykčio,
o jo liežuvis - it viską ryjanti ugnis.
28 Jo alsavimas kaip potvynis kalnų
upelio,
staiga apsėmęs iki kaklo,
vėtys tautas pražūtingu rėčiu
ir pažabos tautų nasrus
apgaulingais žąslais,
vedančiais iš teisingo kelio.

29O jūs giesmes giedosite, kaip naktį tą, kai šventė švenčiama, džiaugsitės iš širdies it maldininkai, kai, fleitos garsų lydimi, į VIEŠPATIES kalną - į Izraelio Uolą žengia. 30Pakels didingą savo balsą VIEŠPATS, parodys rankos savosios triuškinantį smūgį šėlstančiu įniršiu, ryjančia ugnies liepsna, liūtimi, audra ir kruša. 31Asirai siaubo bus apimti, girdėdami VIEŠPATIES balsą ir lazda mušami. 32Kas kartą, kai jiems kirs bausmės rykštė, kuria juos VIEŠPATS plaks, - būgnai dundės ir lyros skambės. Grakščiu šokio judesiu jis kovoja su asirais! 33Seniai jau sukrautas laužas, jis karaliui skirtas, aukštas tas laužas ir platus. Ugnies daug ir malkų krūva, VIEŠPATIES alsavimas kaip sieros upė jį padega.

31Prieš sąjungą su Egiptu

1Vargas tiems, kurie leidžiasi
į Egiptą
sau pagalbos ieškoti,
kliaujasi žirgais,
kurie pasitiki vežimais, nes jų daug,
ir raiteliais, nes jų pulkai stiprūs,
tačiau į Izraelio Šventąjį nekelia akių
nei tariasi su VIEŠPAČIU!
2 Bet juk ir jis yra išmintingas!
Jis sukėlė nelaimę,
savo žodžių neatsiėmė!
Jis pakils prieš nedorėlių namus
ir prieš tuos, kas padeda piktadariams.
3 Egiptiečiai - žmonės, o ne Dievas,
jų žirgai - kūnas, ne dvasia.
Kai VIEŠPATS savo ranką tik išties,
gynėjas parpuls, drauge su juo kris jo ginamasis,
-
juodu abu kartu pražus.

4 VIEŠPATS man kalbėjo taip:
"Kaip liūtas ar liūtukas urzgia dėl savo grobio
ir, susitelkus prieš jį būriui piemenų,
nei išsigąsta jų šauksmų,
nei dreba dėl jų daromo triukšmo,
toks bus Galybių VIEŠPATS, kai
nužengs kovoti
ant Ziono kalno ir jo kalvos.
5 Kaip sparnus išskėtę paukščiai gina
jauniklius,
taip Galybių VIEŠPATS gins Jeruzalę,
saugos ir vaduos, globos ir gelbės ją.

6Sugrįžkite pas jį, Izraelio vaikai, pas tąjį, kurį taip baisiai įžeidėte. 7Tą dieną kiekvienas iš jūsų atmes su panieka savo sidabrinius ir auksinius stabus, kurių savo nuodėmingomis rankomis prisidarėte.

Asirijos žlugimas

8 Asiras kris nuo kalavijo,
kuris
bus ne žmogaus, -
ne žmogaus kalavijas jį paguldys.
Jis bėgs nuo kalavijo,
o jo jauni kariai eis į lažą.
9 Jo uola iš baimės pasitrauks,
o jo didžiūnai paklaikę vėliavas paliks.
Tai žodis VIEŠPATIES, kurio liepsna
Zione,
žaizdras Jeruzalėje!

32Teisingumo karalystė

1Štai karalius, kuris pagal
teisumą viešpataus,
ir didžiūnai, kurie valdys pagal teisingumą.
2 Kiekvienas jų bus pastogė
nuo
vėjo,
prieglobstis nuo audros.
Jie bus lyg vandens srovės dykumoje,
kaip milžinės uolos šešėlis saulės
tviskinamoje šalyje.
3 Tuomet akys tų, kurie mato, nebus
užmerktos,
ausys tų, kurie girdi, bus klusios.
4 Silpnadvasių širdis išmoks suprasti,
švepluojančiųjų liežuvis kalbės be vargo ir
aiškiai.
5 Paikasis nebebus laikomas
pagarbos vertu,
sukčiaus garbingu niekas nebevadins.
6 Paikasis kalba vien kvailystes,
jo širdis piktų sumanymų pilna:
elgtis nedorai, kalbėti prieš VIEŠPATĮ
klaidingai,
alkano nepapenėti, ištroškusiam vandens
nepaduoti.
7 Sukčiaus suktybės - blogos,
jisai galvoja vis, ką pikta padaryti,
kaip melu vargšus prapultin įstumti,
neleisti beturčiams teisybės ieškoti.
8 Bet kilnusis visados gero ieško, -
dėl gerų siekių galvą deda.

Jeruzalės moterys

9 Kelkitės, nerūpestingos moterys,
ir išgirskite mano balsą,
dukterys, pasitikinčios savimi,
atidžiai klausykitės mano žodžio!
10 Nors nūn jūs patenkintos savimi,
bet ateinančiais metais drebėsite.
Vynuogių rinkimo nebus, - pjūtis be
derliaus!
11 Drebėkite, nerūpestingosios!
Baisėkitės, tikros dėl savęs!
Nusirenkite nuogai,
tik strėnas prisidenkite juosta,
12 muškitės sau į krūtinę dėl
gražiųjų laukų,
dėl derlingų vynmedžių,
13 dėl manosios tautos žemės, -
apžels ji erškėčiais ir usnimis, -
dėl visų namų, nesitveriančių džiaugsmu
išdidžiai besilinksminančiame mieste.
14 Rūmai ištuštėję liks,
o ūžmo miestas bus tuščias.
Tvirtovės kalnas
ir sargybos bokštas amžiams pavirs
dykviete, -
smagia vieta laukiniams asilams,
ganykla kaimenėms.
15 Bet kai tik iš aukštybių Dvasia
bus
išlieta ant mūsų,
tada dykuma pavirs sodais,
o sodai suvešės kaip miškas.
16 Tada dykumoje apsigyvens
teisingumas,
o teisumas soduose įsikurs.
17 Teisumo poveikis bus taika,
o teisumo vaisius - ramybė ir apsauga,
amžiais tverianti.
18 Mano tauta taikos buveinėje
gyvens,
saugiuose namuose, ramiose
gyvenvietėse.
19 {Miškas nugrims į pražūtį,
kai miestas bus niokojamas.}
20 Laimingi jūs, kai galite sėti prie
kiekvienos upės,
savo asilams ir jaučiams leisti laisvai
bėgioti!

33Asirijos galas

1Vargas tau, niokotojau,
kad pats nebuvai nuniokotas!
Tau, klastingasis išdavike,
kad pats nebuvai klastos auka!
Kai užbaigsi niokoti, būsi pats nuniokotas,
kai pailsi klastauti, pats tapsi
klastos auka.

2 VIEŠPATIE, būk maloningas mums,
nes tavimi viliamės!
Būk mus kas rytą gelbstinti ranka,
mūsų išgelbėjimas atėjus pavojui!
3 Nuo sąmyšio ūžesio gentys bėga,
kai tu pakyli, tautos sklaidosi
į visas puses.
4 Žmonės grobį šluoja, kaip
šluojami skėriai, -
tarsi žiogai jie šoka grobio imti.
5 VIEŠPATS prakilnus, gyvena jis
aukštybėse,
Zioną pripildo teisingumo ir teisumo.
6 Tai, kas jo laikams patvarumą
duoda,
lobiai, kurie išgelbsti,
yra išmintis ir žinojimas.
Baimė VIEŠPATIES yra jo turtas!
7 Štai Arielio žmonės vaitoja gatvėse,
Šalemo pasiuntiniai graudžiai verkia.
8 Vieškeliai visur tušti,
nebėra, kas jais keliautų,
Sandoros sulaužytos, liudytojai paniekinti,
tačiau dėl to niekas nesisieloja.
9 Džiūsta iš liūdesio šalis,
Libanas vysta iš gėdos,
Šaronas yra lyg dykuma,
Bašanas ir Karmelis numetė lapus.

10 "Dabar aš atsistosiu, - sako
VIEŠPATS, -
dabar aš išaukštinsiu save,
dabar aš aukštai pakilsiu.
11 Jūs esate nėšti šienu, pagimdysite
šiaudus,
mano dvasia praris jus kaip ugnis.
12 Tautos bus išdegintos lyg kalkinėje,
tarsi erškėčiai iškirsti, kad sudegtų
ugnyje.
13 Išgirskite, kas esate toli, apie

mano darbus,
o kas arti - išpažinkite mano galybę!"

14 Nusidėjėliai dreba Zione,
šiurpulys krečia bedievius:
"Iš mūsų kas valios ištverti ugnį
pleškančią,
iš mūsų kas atlaikys amžinas liepsnas?"
15 Tas, kuris gyvena pagal teisumą
ir
tiesą sako,
kas per skriaudą sau pelno išspausti
nenori,
kas papirkas priimti atsisako,
kas užsikemša ausis,
kad negirdėtų kalbant apie žudymą,
ir kas užmerkia savo akis,
kad neregėtų pikta.
16 Toks žmogus gyvens aukštybėse,
neprieinamų uolų tvirtovė bus jo pilis,
jam duona bus tiekiama, jam netrūks vandens.

Ziono atstatymas

17 Tavo akys regės puošnųjį karalių,
matys aplinkui kraštą platų.
18 Tavo širdis mąstys apie klaiko metą:
"Kur tas, kuris galėjo skaičiuoti?
Kur tas, kuris galėjo sverti?
Kur tas, kuris galėjo suskaityti visus tuos
bokštus?"
19 Nebematysi jau išdidžiosios tautos,
svetimkalbės tautos, kurios nesuprasi,
mikčiojančios liežuviu, kurio nesupaisai.
20 Pažvelki į Zioną, mūsų švenčių
miestą!
Temato tavo akys Jeruzalę kaip saugią buveinę,
nejudamą palapinę,
kurios nei kuolai niekad nebus išrauti,
nei nė viena iš jos virvių nenutrūks.
21 Tikrai ten VIEŠPATS mūsų
buvimui, - Galingasai!
Tarsi sritis upių ir plačių srovių,
jomis joks irklinis laivas nesiiria
nei didingi laivai neskleidžia burių.
23a Jų laivavirvės išsivijusios neišlaiko
stiebo,
todėl negali burių pakelti.
22 Taip! VIEŠPATS yra mūsų teisėjas
ir mūsų įstatymų davėjas,
VIEŠPATS yra mūsų karalius, -
jisai yra tas, kuris mus išvaduos.
23b Tuomet dalysis turtingą laimikį
net
aklieji,
net šlubiai grobio pasiplėš.
24 Nebus ten žmogaus, kurs sakytų:
"Aš
ligotas!"
Žmonėms, kurie gyvena ten, kaltė bus
atleista.

6. Teismas Edomui

34

1Ateikite, tautos, ir išgirskite, klausykitės atidžiai, gentys!
Teišgirsta žemė ir tai, ko ji pilna,
pasaulis ir visi jo kūriniai.
2 VIEŠPATS yra įpykęs ant visų tautų
ir įšėlęs ant visų jų galybių.
Paliko prapulčiai jas,
atidavė sunaikinti kaip atnašą.
3 Jų užmuštieji bus metami į gatves -
jų lavonai maitos tvaiku dvoks,
kalnai permirks jų krauju,
4 visos kalvos bus juo paplūdę.
Kaip knyga užsiskleis dangus,
kris jo visos galybės,
kaip krinta lapai nuo vynmedžio
ar nuo figos medžio.
5 Kai mano kalavijas bus iškeltas
danguje,
staiga jis kris ant Edomo, ant tautos,
kurią aš palikau prapulčiai, teismui.
6 Laiko VIEŠPATS rankoje kalaviją,
kruviną visą,
aptekusį riebalais,
ėriukų ir ožių krauju, avinų inkstų
taukais,
nes VIEŠPAČIUI kruvina auka Bozroje,
didelis kraujo liejimas
Edomo krašte.
7 Buivolai kris kartu su jais,
jautukai - kartu su jaučiais.
Nuo kraujo jų kraštas bus girtas,
jų žemė persunkta atnašų taukais.
8 VIEŠPAČIUI priklauso diena keršto,
atpildo metai už Zioną.
9 Edomo upėse vanduo pasrus
degutu,
dulkės jame virs siera,
jo kraštas taps liepsnojančios
dervos žeme.
10 Neužges nei naktį, nei dieną,
be paliovos kils dūmų debesys.
Žemė per kartų kartas bus tuščia,
per amžių amžius niekas per ją neis.
11 Kuosa ir ežys ją užvaldys,
apsigyvens apuokas ir varnas.
VIEŠPATS matuos ją sąmyšio mastu
ir dykynės svambalu, -
satyrai ten jausis kaip namie.
12 Edomo kilmingųjų daugiau nebeliks,
nebebus ką skelbti karaliumi, -
didžiūnų jau nebėra.
13 Užžels jų rūmai brūzgynais,
usnimis ir šilojais - jų pilys.
Kraštas virs šakalų valdomis,
taps stručių lindyne.
14 Laukinės katės susitiks su hienomis,
satyrai vienas kitam šūkaus.
Netgi Lilita ilsėsis ten, -
ji ras sau poilsiui vietą.
15 Šokli angis ten sau lizdą kraus,
dės kiaušinius, išperės vaikus ir
augins savo paunksmėje.
Būriuosis ten netgi pesliai,
kiekvienas jų su savo patele.

16 Suraskite knygoje VIEŠPATIES ir
paskaitykite,
ką ji sako: "Nė vienas tų gyvūnų atsirasti
nedels,
nes taip paliepė lūpos VIEŠPATIES ir
jo dvasia visus ten surinks.
17 Jis pats jiems likimą paskyrė ir
rankos savosios mastu jų dalį žemėje atidalijo".
Amžinai ji priklausys jiems,
gyvens jie ten per kartų kartas.

35

1Pradžiugs dykuma ir tyrlaukiai, krykštaus pražysdama dykvietė.
Kaip lelija
2 jinai žydėte sužydės
ir džiūgaute džiūgaus laiminga.
Jai suteikta bus Libano šlovė,
Karmelio ir Šarono didingumas.
Jie VIEŠPATIES šlovę matys, didingumą
mūsų Dievo.
3 Duokite jėgų pavargusioms
rankoms,
paremkite drebančius kelius,
4 sakykite tiems, kurių širdis
baiminasi:
"Būkite stiprūs! Nebijokite!
Štai jūsų Dievas, - kerštas ateina!
Su baisiu atlyginimu jis ateina jūsų
išgelbėti".
5 Tada atmerktos bus akliesiems akys,
atvertos kurtiesiems ausys.
6 Tada raišasis šokinės tarytum
elnias,
dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis.

Dykumoje ištrykš vandens srovės,
tyrlaukiuose tekės upės.
7 Išdeginti smėlynai ežeru pavirs,
ištroškusi žemė taps šaltiniais vandens.
Kur šakalų guoliai, ten dygs žolė,
žaliuos nendrės, žels meldai.
8 Ir vieškelis ten eis.
Jis bus vadinamas šventuoju Keliu.
Kas netyras, negalės juo eiti,
ištvirkėliai nesuklaidins tų, kurie juo
žengia.
9 Nebus ten jokio liūto,
joks plėšrus žvėris juo nesibastys, -
nė vieno jų ten neužtiksi.
Juo keliaus tik atpirktieji.
10 Kuriuos VIEŠPATS išlaisvino,
tie sugrįš
ir įžengs į Zioną su giesme,
amžinu džiaugsmu vainikuoti.
Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks,
pasibaigs vargas ir liūdesys.

7. Istorinis intarpas

36Sancheribo žygis į Jeruzalę 1Keturioliktais karaliaus Hezekijo metais Asirijos karalius Sancheribas užpuolė visus įtvirtintuosius Judo miestus ir juos paėmė. 2Asirijos karalius pasiuntė iš Lachišo į Jeruzalę prieš karalių Hezekiją Rab-Šakę su stipriomis pajėgomis. Kai jis išsirikiavo mūšiui ties aukštutinio tvenkinio vandentiekiu ant kelio į Velėtojo lauką, 3išėjo pas jį rūmų prievaizdas Eljakimas, Hilkijo sūnus, karalystės raštvedys Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joahas.

4Rab-Šakė kreipėsi į juos: "Praneškite Hezekijui: Taip sako didysis karalius, karalius Asirijos: 'Kuo pasitiki tu, kad jautiesi toks tikras? 5Nejau manai, kad tušti žodžiai atstoja karybą ir jėgą kare? Tad kuo gi tu pasitiki, kad sukilai prieš mane? 6Tas Egiptas - lazda, kuria tu pasitiki, - yra iš tikrųjų palūžusi nendrė, perverianti ranką kiekvienam, kuris ja remiasi. Toks yra faraonas, karalius Egipto, visiems, kurie juo pasitiki. 7O jeigu jūs man sakysite: 'VIEŠPAČIU, savo Dievu, mes pasitikime', - ar jis nėra tas, kurio alkus kalnuose ir aukurus išgriovė Hezekijas, įsakydamas Judo karalystei ir Jeruzalei garbinti tik prie šito aukuro?

8O dabar eikš lažybų su mano valdovu, Asirijos karaliumi: 'Aš duosiu tau du tūkstančius žirgų, jei susirasi jiems šitiek raitelių'. 9Kaipgi tu gali priversti pasitraukti šį vieną iš mažiausių mano valdovo tarnų? Atseit tu pasitikėjai, kad vežimų ir raitelių duos Egiptas! 10Pagaliau argi be VIEŠPATIES valios atžygiavau aš nusiaubti šio krašto? Pats VIEŠPATS man įsakė: 'Žygiuok prieš tą kraštą ir nusiaubk jį!'"

11Tuomet Eljakimas, Šebna ir Joahas kreipėsi į Rab-Šakę: "Prašom kalbėti su savo tarnais aramėjiškai. Mes suprantame. Nekalbėki mums hebrajiškai, kai žmonės štai klausosi ant mūrų". 12Bet Rab- Šakė jiems atsakė: "Nejaugi manai, jog mano valdovas siuntė mane, kad pasakyčiau šiuos dalykus vien tavo valdovui ar tau? Priešingai, argi nesiuntė manęs tam, kad tai pasakyčiau ir žmonėms, sėdintiems ant mūrų, kurie turės kartu su jumis valgyti savo pačių išmatas ir gerti savo šlapimą?" 13Paskui Rab-Šakė žengė priekin ir sušuko garsiu balsu hebrajiškai: "Klausykite didžiojo karaliaus, karaliaus Asirijos, žodžių! 14Taip sako karalius: 'Nesiduokite mulkinami Hezekijo, nes jis išgelbėti jūsų negali! 15Neleiskite Hezekijui, kad jus suvedžiotų, liepdamas pasitikėti VIEŠPAČIU ir sakyti: 'VIEŠPATS tikrai išgelbės mus! Šitas miestas nebus atiduotas į Asirijos karaliaus rankas!' 16Neklausykite Hezekijo, nes Asirijos karalius sako: 'Sudarykite sutartį su manimi ir pasiduokite! Tada galės kiekvienas jūsų valgyti nuo savo paties vynmedžio ir nuo savo paties figos, gerti vandenį iš savo paties talpyklos, 17kol aš ateisiu ir perkelsiu jus į kraštą, panašų į jūsiškį, - į grūdų ir gero vyno kraštą, į duonos ir vynuogynų kraštą. 18Tenesuvedžioja jūsų Hezekijas, sakąs: "VIEŠPATS išgelbės mus!" Ar bent vienas iš tautų dievų išgelbėjo savąjį kraštą nuo Asirijos karaliaus rankos? 19Kur Hamato ir Arpado dievai? Kur dievai Sefarvajimų? Kur yra Samarijos dievai? Ar išgelbėjo jie Samariją nuo manęs? 20Kuris gi iš visų šių kraštų dievų yra išgelbėjęs kada nors savąjį kraštą? Ar gali išgelbėti VIEŠPATS nuo manęs Jeruzalę?'"

21Bet jie tylėjo ir atsakymo jam nedavė, nes karalius buvo jiems įsakęs: "Neatsakykite jam nė žodžio". 22Paskui rūmų prievaizdas Eljakimas, Hilkijo sūnus, karalystės raštvedys Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joahas perplėšė savo drabužius, nuėjo pas Hezekiją ir jam pranešė, ką Rab-Šakė buvo pasakęs.

37

1Tai išgirdęs, karalius Hezekijas persiplėšė drabužius, apsivilko ašutine ir nuėjo į VIEŠPATIES Namus. 2O prievaizdą Eljakimą, karalystės raštvedį Šebną ir kunigijos seniūnus, apsivilkusius ašutine, pasiuntė pas pranašą Izaiją, Amozo sūnų. 3Jie kreipėsi į pranašą: "Taip kalba Hezekijas: 'Ši diena yra nelaimės, bausmės ir gėdos diena. Kūdikiams atėjo metas gimti, bet nėra jėgų juos pagimdyti! 4Teišgirsta VIEŠPATS, tavo Dievas, žodžius Rab-Šakės, kurį jo valdovas, Asirijos karalius, atsiuntė, kad įžeistų gyvąjį Dievą! Tenubaudžia jį VIEŠPATS, tavo Dievas, už žodžius, kuriuos girdėjo! Sukalbėk maldą už likutį, kuris yra čia...'"

5Karaliaus Hezekijo tarnai atėjo pas Izaiją. 6Izaijas jiems atsakė: "Valdovui savo pasakykite: 'Taip kalba VIEŠPATS. Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai tyčiojosi iš manęs. 7Štai įkvėpsiu aš jam dvasią tokią, kad, išgirdęs žinią, jisai grįš į savo kraštą. Ten aš padarysiu, kad jis žus nuo kalavijo'".

8Rab-Šakė sugrįžo ir rado Asirijos karalių kariaujantį su Libna. Jis sužinojo, kad karalius buvo palikęs Lachišą. 9Tuo tarpu Asirijos karalius gavo žinią apie Tirhaką, Etiopijos karalių: "Jis pakilo karo žygiui prieš tave!" Išgirdęs apie tai, jis vėl siuntė pasiuntinius pas Hezekiją, kad pasakytų: 10"Taip sakysite Hezekijui, Judo karaliui: 'Nesiduok savo Dievo, kuriuo pasitiki, apgaunamas, esą Jeruzalė Asirijos karaliaus rankose neatsidurs. 11Juk tu pats esi girdėjęs, ką Asirijos karaliai yra padarę su kitais kraštais, sunaikindami juos visiškai! O tu būsi išgelbėtas? 12Argi tautas, kurias sunaikino mano protėviai, vadavo jų dievai - Gozaną, Haraną, Rezefą ir edeniečius Telesare? 13Kur nūnai karalius Hamato, karalius Arpado ar karalius Sefarvajimų miesto, karalius Henos ar karalius Ivos?'"

14Hezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių rankų ir jį perskaitė. Tuomet palipo į VIEŠPATIES Namus ir, išskleisdamas jį, 15kreipėsi malda į VIEŠPATĮ: 16"Galybių VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, virš kerubų soste sėdintis! Tu vienas esi Dievas virš visų žemės karalysčių. Tu sukūrei dangus ir žemę. 17Palenk man savo ausį, VIEŠPATIE, ir išklausyk! Savo akis atverki, VIEŠPATIE, ir pamatyk! Išgirsk visus žodžius laiško, kurį atsiuntė Sancheribas, kad pasityčiotų iš gyvojo Dievo. 18Iš tikrųjų, VIEŠPATIE, Asirijos karaliai nusiaubė visas tautas ir jų kraštus, 19o jų dievus į ugnį sumetė, - jie sunaikino juos, nes jie nebuvo dievai, bet tik žmogaus rankų padarai, medis ir akmuo. 20Nūnai, VIEŠPATIE, mūsų Dieve, gelbėk mus iš jo rankų, kad žinotų visos karalystės žemėje, jog tu, VIEŠPATIE, vienas teesi Dievas!"

Sancheribo nubaudimas21Tada Izaijas, sūnus Amozo, pasiuntė Hezekijui šitokį žodį: "Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, atsakydamas į tavo maldą dėl pagalbos prieš Sancheribą, Asirijos karalių. Tai žodis, kurį VIEŠPATS ištarė jam:

22 "Niekina tave, tyčiojasi iš tavęs
mergelė, Ziono dukra;
kraipo galvą tau už nugaros
dukra Jeruzalė.
23 Ką tu įžeidei ir kam piktžodžiavai,
prieš ką pakėlei savo balsą,
įžūliomis akimis žvelgei? -
Prieš Izraelio Šventąjį!

24 Per savo tarnus tu įžeidei Viešpatį.
Sakei: "Su aibe savųjų vežimų
kalnų viršūnes pasiekiau,
pačias Libano kalnų atšlaites;
iškirtau aukštuosius jo kedrus,
puošniuosius kiparisus;
pasiekiau aukščiausią viršūnę,
jos miško patį tankumyną.
25 Kasiau šulinius
ir gėriau vandenį svetimuose kraštuose;
savo kojų padais išdžiovinau visas upes
Egipto".
26 "Argi tu negirdėjai,
kad tai esu patvarkęs nuo senų laikų?
Tai, ką esu nulėmęs nuo senų senovės,
tai dabar įvykdžiau!
Dėl to miestus tvirčiausius tu sugriauti galėjai,
krūvomis griuvėsių juos pavertei.
27 Bejėgiai buvo jų gyventojai,
išgąsčio ir gėdos apimti,
tarsi žolės laukuose,
kaip gležna žaluma,
kaip žolė ant stogų pučiant rytų vėjui.
28 Ar ilsies tu,
ar ateini, ar išeini,
ar esi įniršęs ant manęs -
viską aš žinau!
29 Todėl, kad niršai tu ant manęs
ir tavo įtūžimas pasiekė mano ausis,
įversiu savo kablį tau į šnerves,
pažabosiu savo žąslais tau nasrus.
Tuo pačiu keliu, kuriuo čion atėjai,
tave atgal aš parvarysiu".

30 "{Hezekijau,} šis tau bus ženklas:
šiais metais valgysi, ką duos atolas,
o kitais - kas užaugs nesėta,
o trečiaisiais metais vėlei sėsite ir pjausite,
veisite vynuogynus ir gardžiuositės jų vaisiais!
31 Judo namų likučiai įleis vėlei
žemėn šaknis,
vėlei neš vaisius aukštai šakose.
32 Iš Jeruzalės sklis likutis,
nuo Ziono kalno išlikusieji.
Uolumas Galybių VIEŠPATIES tai padarys!"

33Todėl apie Asirijos karalių VIEŠPATS sako: "Jis neįsiverš į šitą miestą, nei vienos strėlės prieš jį nepaleis, nei dengdamasis skydu jo nepuls, nei apgulos pylimo aplink jį nesupils. 34Keliu, kuriuo atėjo, išsinešdins, neįsiveržęs į šitą miestą. Tai yra VIEŠPATIES žodis! 35Aš apginsiu jį dėlei savęs ir dėl savo tarno Dovydo".

36VIEŠPATIES angelas atėjo į asirų stovyklą ir užmušė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Išaušus rytui, visur gulėjo lavonai. 37Sancheribas, Asirijos karalius, pasitraukė ir grįžo į Ninevę. 38 Vieną dieną, jam meldžiantis savo dievo Nisrocho šventovėje, nužudė jį kalaviju du jo sūnūs - Adramelechas ir Šarezeris. Abu pabėgo į Ararato kraštą. Karaliumi vietoj jo tapo jo sūnus Esarhadonas.

38Hezekijo liga ir išgijimas

1Tomis dienomis Hezekijas sunkiai susirgo ir buvo prie mirties. Pranašas Izaijas, Amozo sūnus, pas jį atėjo ir jam tarė: "Šitaip kalba VIEŠPATS: 'Sutvarkyk savo reikalus, nes mirsi tu tuojau, nebeišgysi'". 2Hezekijas nusigręžė veidu į sieną ir meldėsi VIEŠPAČIUI:

3"Atsimink, meldžiu, VIEŠPATIE, kaip ištikimai ir nuoširdžiai elgiausi tavo akivaizdoje, darydamas tai, kas tau patinka!" Ir ėmė Hezekijas graudžiai verkti.

4Tada Izaijas išgirdo VIEŠPATIES žodį: 5"Eik pas Hezekiją ir jam pasakyk: 'Taip kalba VIEŠPATS, tavo tėvo Dovydo Dievas: girdėjau tavo maldą ir tavo ašaras mačiau. Pagydysiu tave: po trejeto dienų tu jau pajėgsi nueiti į VIEŠPATIES šventyklą, - penkiolika štai metų aš pridėsiu prie tavųjų dienų! 6Be to, tave ir šitą miestą nuo Asirijos karaliaus išgelbėsiu. Aš būsiu skydas šitam miestui!'"

7{Izaijas kalbėjo:} "Ženklas iš VIEŠPATIES, kad VIEŠPATS padarys tai, ką tau pažadėjo, bus šitoks: 8žiūrėk! Šešėliui, jau nusileidusiam dešimčia pakopų ant laiptų į Ahazo prieangį, leisiu vėl grįžti dešimčia pakopų". Ir saulė grįžo dešimčia pakopų, kuriomis ji buvo nusileidusi.

Hezekijo padėkos giesmė9Giesmė, kurią Judo karalius Hezekijas sudėjo pasveikęs iš savo ligos.

10 Aš pagalvojau:
"Patį savo dienų vidurdienį
turiu iškeliauti!
Vartai Šeolo atims man likusius metus".
11 Aš tariau:
"Nebematysiu VIEŠPATIES niekad daugiau
gyvųjų šalyje,
nebežvelgsiu niekad daugiau į jokį žemėje
gyvenantį žmogų".
12 Pastogė manoji lyg piemenų
palapinė nugriauta
ir numesta šalin nuo manęs.
Mano gyvenimą tu austi pabaigei kaip audėjas,
nukirpai mane it paskutinį siūlą nuo šeivos. Dieną ir naktį tu vedi mane
į pabaigą, -
13 lig aušros šaukiuosi pagalbos.
Tarsi liūtas jis visus mano
kaulus triuškina, -
{dieną ir naktį tu vedi mane
į pabaigą}.
14 Čiršku tarsi parskridusi kre