SIRACIDO KNYGA

PRAKALBA

A 1Daug svarbių tiesų buvo mums perduota per Įstatymą, Pranašus ir vėlesnius autorius; dėl jų Izraelio auklėjimas ir išmintis yra verti gyriaus. 2Nūn žmonės, kurie yra susipažinę su tomis tiesomis, turi ne tik patys jas suprasti, bet, būdami išminties mylėtojai, turi būti pajėgūs padėti žodžiu bei raštu ir tiems, kurie jas mažiau pažįsta. 3Užtat mano senelis Jėzus, kuris ilgą laiką atsidėjęs lukšteno Įstatymą, Pranašų ir kitų mūsų protėvių raštus bei iš pagrindų juos pažino, ir pats jų paskatintas parašė šį tą apie auklėjimą ir išmintį. 4Jis tai darė norėdamas, kad mylintys išmintį, susipažinę su jo knyga, darytų didesnę pažangą, mokydamiesi gyventi pagal Įstatymą.

5Nūn tad esate kviečiami skaityti ją su dėmesiu, gera valia bei atlaidumu dėl bet kokio pastebėto trūkumo, nepaisant mūsų kruopščių pastangų atsiradusį verčiant kai kuriuos posakius. 6Juk kas iš pradžių buvo pasakyta hebrajiškai, nebeturi lygiai tos pačios prasmės, kai tampa išversta į kitą kalbą. 7Ne tik ši knyga, bet netgi pats Įstatymas, Pranašai ir kitos knygos nemaža skiriasi, kai yra skaitomi pirmine kalba.

8Kai trisdešimt aštuntaisiais karaliaus Euergeto viešpatavimo metais atvykau į Egiptą, tai čia būdamas užtikau raštus, iš kurių galima daug ko pasimokyti. 9Užtat laikiau pareiga skirti šiek tiek kruopštumo ir triūso šiai knygai išversti. Nuo to tad laiko naudojausi savo įgūdžiais dieną ir naktį, stengdamasis atlikti darbą ir parengti knygą svetur gyvenantiems, kurie nori įgyti išminties ir yra pasiryžę gyventi pagal Įstatymą.

A. IŠMINTIES KILMĖ

1

1Visa išmintis ateina iš VIEŠPATIES,
ir jame ji pasilieka amžinai.
2 Pajūrio smiltis, lietaus lašus,
amžinybės dienas - kas gali juos
suskaičiuoti?
3 Dangaus aukštį, žemės plotį,
bedugnės gelmes - kas gali
juos
ištirti?
4 Anksčiau už visa kita išmintis buvo
sukurta;
nuo amžių jos išmani įžvalga.
{ 5 Išminties šaltinis - aukštybių Dievo
žodis,
ir jos upeliukai - amžini įsakymai.}
6 Išminties šaknis - kam buvo
apreikšta?
Kas žino jos išmaningumą?
7 Tėra tik vienas, išmintingas,
šiurpą keliantis,
savo soste sėdintis
8 VIEŠPATS. Jis sukūrė ją,
apžiūrėjo ją ir apsvarstė.
9 Jis paskleidė ją ant visų
savo
darbų -
ant kiekvieno gyvo kūrinio pagal
savo
dosnumą,
apliejo ja jį mylinčius.

Pagarbi Dievo baimė

10 Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra garbė
ir pasididžiavimas,
laimė ir šventės džiugesio vainikas.
11 Pagarbi VIEŠPATIES baimė
sušildo širdį,
duodama ir linksmumo, ir
džiaugsmo, ir ilgą gyvenimą.
12 Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, tam
viskas gerai baigsis;
mirties dieną jis bus laimingas.
{13 Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra
VIEŠPATIES dovana;
meilei jis padaro tvirtus takus.}
14 Pagarbiai bijoti VIEŠPATIES yra
pradžia išminties, -
sukuriama ji ištikimiesiems
dar jų motinos įsčiose.
15 Ji yra žmonijos amžini pamatai
ir jų palikuonims ji liks ištikima.
16 Išminties pilnatvė yra pagarbi
VIEŠPATIES baimė;
mirtinguosius savo vaisiais ji
apsvaigina.
17 Visus savo namus ji pripildo
rinktinių valgių
ir svirnus - savo pjūties derliaus.
18 Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra
išminties vainikas:
ji leidžia klestėti ramybei ir
sveikatai.
19 Ji apipila žinojimu ir ir
įžvalgiu
supratimu
didžiai pagerbia tuos, kurie jos
laikosi.
20 Išminties šaknis - pagarbiai
bijoti VIEŠPATIES,
o jos šakos - ilgas gyvenimas.
{21 Pagarbi VIEŠPATIES baimė toli nuveja
nuodėmę;
būdama su žmogumi, ji
nugręžia
{Dievo} pyktį.}

Kantrumas ir savitvarda

22 Neteisingas pyktis negali būti
pateisintas,
nes pyktis stumia žmogų į pražūtį.
23 Kantrus žmogus palaukia ramiai
valandėlę,
ir tuomet jam sugrįžta rimtis.
24 Valandėlę jis susilaiko netaręs
žodžio,
o paskui daugelio lūpos skelbia jo
sveiką nuovoką.

Išmintis ir dorumas

25 Išminties aruoduose yra
išmintingų patarlių,
bet nusidėjėlis bjaurisi pagarbia
VIEŠPATIES baime.
26 Jei trokšti išminties, laikykis

įsakymų,
ir VIEŠPATS jos tau dosniai suteiks.
27 Juk pagarbi VIEŠPATIES baimė yra
išmintis ir drausmė,
o patiklus nusižeminimas
jį
džiugina.
28 Nebūk neklusnus pagarbiai
Dievo
baimei
ir nesiartink prie jo dviveidiška
širdimi.
29 Nesielk veidmainiškai su žmonėmis
ir saugok savo lūpas.
30 Neaukštink savęs, kad nenupultum
ir neužsitrauktum gėdos.
VIEŠPATS apreikš tavo paslaptis
ir parblokš tave bendruomenės
sueigoje,
nes tu neatėjai su pagarbia
VIEŠPATIES baime
ir tavo širdis buvo pilna vyliaus.

2Pasitikėjimas Dievu

1 Mano vaike, jei nori tarnauti
VIEŠPAČIUI,
būk pasiruošęs bandymui.
2 Būk nuoširdus ir tvirtas,
nesikarščiuok nelaimės ištiktas.
3 Lik jam ištikimas ir nesigręžk nuo
jo;
tuomet tavo ateitis bus puiki.
4 Priimk visa, kas tau nutiks,
būk kantrus didelėje nelaimėje.
5 Juk auksas išbandomas ugnyje,
o žmonės, kuriuos Dievas laiko
vertais,
pažeminimo krosnyje.
6 Pasitikėk Dievu, ir jis tau padės;
ištiesink savo kelius ir turėk
jame vilties.

7 Jūs, pagarbiai bijantys VIEŠPATIES,
pasitikėkite jo gailestingumu
ir nenutolkite, kad nenupultumėte.
8 Jūs, pagarbiai bijantys VIEŠPATIES,
pasitikėkite juo, neprarasite atlygio.
9 Jūs, pagarbiai bijantys VIEŠPATIES,
laukite jo gerų dovanų -
ilgai tveriančio džiaugsmo ir
gailestingumo.
10 Pažiūrėkite į praėjusias kartas
ir
pasvarstykite:
ar kas nors, pasitikėjęs VIEŠPAČIU,
buvo apviltas?
Ar kas, buvęs ištikimas, pagarbiai
jo bijodamas,
buvo paliktas?
Ar kas nors, šaukęsis jo pagalbos,
buvo atstumtas?
11 Užjaučiąs ir gailestingas yra
VIEŠPATS;
jis atleidžia nuodėmes,
jis
padeda nelaimėje.

12 Vargas bailioms širdims ir
nuleistoms rankoms,
ir nusidėjėliui, einančiam dviem
takais!
13 Vargas bailiai širdžiai,
kuri
nepasitiki,
nes dėl to neras pastogės!
14 Vargas jums, praradusiems viltį!
Ką darysite, kai reikės duoti
VIEŠPAČIUI ataskaitą?

15 Pagarbiai bijantys VIEŠPATIES
neniekina jo žodžių,
jį mylintys laikosi jo kelių.
16 Pagarbiai bijantys VIEŠPATIES
stengiasi jam patikti,
jį mylintys sotinasi jo įstatymu.
17 Pagarbiai bijantys VIEŠPATIES
paruošia savo širdis ir prieš jį
nusižemina.

18 Pulkime į rankas VIEŠPAČIUI,
bet ne mirtingiesiems,
nes tolygus jo didybei yra jo
gailestingumas
ir tolygūs jo vardui - jo darbai.

3Vaikų pareigos tėvams

1 Vaikai, gerbkite tėvo teises;
taip elkitės, kad gyventumėte.
2 Juk VIEŠPATS pagerbia tėvą
per jo vaikus
ir patvirtina motinos teises
į jos
sūnus.
3 Kas gerbia savo tėvą, atsilygina
už
nuodėmes;
4 kas gerbia savo motiną,
kraunasi lobį.
5 Kas gerbia savo tėvą,
džiaugsis
savo vaikais,
ir kai melsis, jis bus išklausytas.
6 Kas gerbia tėvą, ilgai gyvens;
paklūsta VIEŠPAČIUI, kas neša
paguodą savo motinai.
7 Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES,
gerbia savo tėvą
ir tarnauja tėvams kaip
šeimininkams.
8 Gerbk savo tėvą žodžiu ir darbu,
kad ateitų tau jo palaiminimas;
9 nes tėvo palaiminimas stiprina vaikų
namus,
o motinos prakeikimas
išgriauna jų pamatus.
10 Neieškok sau garbės, nuplėšdamas
garbę savo tėvui,
nes tėvo gėda nėra tau jokia garbė!
11 Juk žmogui garbė, kai gerbia savo
tėvą,
ir gėda vaikams negerbti
savo
motinos.

12 Mano vaike, rūpinkis savo
tėvu
jo senatvėje,
neužduok jam širdies per visą
gyvenimą.
13 Net jeigu jam ir protas susilpnėtų,
būk jam kantrus;
nepaniekink jo būdamas
pilnas jėgų.
14 Juk gerumas tėvui nebus
užmirštas, -
jis tarnaus tau kaip atnaša už
nuodėmę -
įleis išliekančią šaknį.
15 Tavo nelaimės dieną jis bus
prisimintas tavo naudai, -
ištirps tarsi šalna šiltame ore
tavo nuodėmės.
16 Piktžodžiauja, kas savo tėvu
nesirūpina,
VIEŠPATĮ pykdo, kas savo
motinai širdį užgauna.

Nusižeminimas

17 Mano vaike, būk kuklus
atlikdamas užduotis,
ir būsi mylimas labiau negu
dovanų davėjas.
18 Kuo esi didesnis, tuo labiau
nusižemink,
ir rasi malonės pas VIEŠPATĮ.
19 Daug yra didžių ir kilmingų
žmonių,
bet savo užmojį jis apreiškia
nusižeminusiems.
20 Juk didi yra VIEŠPATIES galybė,
bet nusižeminusieji jį garbina.
21 Nei ieškok, kas tau per sunku,
nei tyrinėk, kas viršija tavo jėgas.
22 Rūpinkis tuo, kas tau įsakyta,
nes tai, kas paslėpta, tau nesvarbu.
23 Nesikišk į dalykus,
kurie
tave viršija,
nes daugiau tau parodyta,
nei
gali tu suprasti.
24 Juk žmonių pasipūtimas daugelį
nuvedė į klystkelius,
ir klaidingas galvojimas
iškraipė jų sprendimą.
25 Be akies lėliukės nėra šviesos,
be žinojimo nėra išminties.

Imlumas

26 Užsispyrusi širdis ilgainiui
prieis
liepto galą,
o kas mėgsta pavojų, nuo
pavojaus ir žus.
27 Užsispyrusi širdis patirs daug
skausmo,
o nusidėjėlis krauna nuodėmę ant
nuodėmės.
28 Žmogaus išdidumo ligai nėra vaisto,
nes jame piktas augalas
įsišaknijęs.
29 Išmintingo žmogaus širdis
brangina patarles;
atidi ausis yra išmintingo
žmogaus džiaugsmas.

Išmalda vargšams

30 Kaip vanduo užgesina ugnies
liepsnas,
taip išmalda atlygina už nuodėmes.
31 Kas atsilygina už gera,
numato ateitį, -
nelaimės metu jis ras ramstį.

4

1Mano vaike, neatsakyk vargšui išteklių pragyventi:
neversk beturčio akims
veltui
laukti!
2 Nenuvilk alkano žmogaus,
neužgauk žmogaus,
nelaimės užklupto!
3 Nedidink bevilčio žmogaus vargo,
nedelsk duoti išmaldos suvargusiam.
4 Neatmesk elgetos prašymo,
nenugręžk žvilgsnio nuo vargšo.
5 Nenukreipk akių nuo žmogaus,
kenčiančio skurdą,
neduok niekam progos tave keikti,
6 nes jei iš savo kartėlio skausmo
jis
tave keiktų,
jo Kūrėjas išgirs jo skundo maldą.

Visuomeninis elgesys

7 Elkis taip, kad taptumei mylimas
bendrijoje;
nulenk žemai galvą prieš didžiūnus.
8 Išklausyk vargšų,
draugiškai atsakyk į jų sveikinimą.
9 Gelbėk engiamą žmogų iš
engėjo rankos;
teisingas nuosprendis tenebūna tau
nemalonus.
10 Būk tėvas našlaičiams,
o jų motinai - atstok jos vyrą.
Tuomet būsi tarsi Aukščiausiojo
sūnus, -
ir jis tave mylės labiau,
negu tave myli tavo motina.

B. IŠMINTIES
ATLYGIS IR ĮSPĖJIMAI

Mokytoja Išmintis

11 Išmintis moko savo vaikus
ir rūpinasi tais, kurie jos ieško.
12 Kas ją myli, tas myli gyvenimą,
o tie, kurie nuo ankstyvo ryto jos
ieško,
bus kupini džiaugsmo.
13 Kas jos laikosi, paveldi garbę;
kad ir kur jis būtų,
Savo palaiminimą suteikia VIEŠPATS.
14 Kas jai tarnauja, tarnauja
Šventajam;
kurie ją myli, tuos VIEŠPATS myli.
15 Kas jai paklūsta, valdys tautas;
o kas jos klausosi, gyvens saugiai.
16 Kas jai save patiki, ją turės;
ir jo palikuonys ją paveldės.
17 Juk iš pradžių ji veda žmogų
vingiuotais takais,
neša jam baimę ir baikštumą,
vargina jį savo drausme
ir jį bando savo įsakais,
kad jo širdis būtų visiškai su ja.
18 Tada ji užveda jį vėl ant tiesaus
tako,
atneša jam laimę
ir apreiškia jam savo paslaptis.
19 Bet jei jis nueina klaidingu keliu,
jinai palieka jį, atiduoda pražūčiai.

Apie bailumą

20 Mano vaike, kreipk dėmesį į
laiko aplinkybes,
bijok to, kas negera,
ir nesigėdyk būti tas, kas esi.
21 Juk yra gėdos jausmas,
vedantis į nuodėmę,
ir gėda, nusipelnanti garbę
ir
pagarbą.
22 Nebūk per griežtas pats sau,
neleisk gėdai vesti tave į pražūtį.
23 Nesusilaikyk nuo kalbėjimo,
kai reikia kalbėti,
ir neslėpk savo išminties.
24 Juk išmintis reiškiasi per kalbą,
o išsilavinimas per liežuvį.
25 Tiesai niekad neprieštarauk,
verčiau parausk dėl savo kvailumo.
26 Nesigėdyk išpažinti savo kaltės,
nebandyk sustabdyti tekančios upės.
27 Nešliaužiok prieš kvailį,
nerodyk šališkumo didžiūnui.
28 Už tiesą kovok net lig mirties,
ir VIEŠPATS Dievas už tave kovos.

29 Nebūk pagyrūnas savo žodžiais
nei tingus ar lėtas savo darbais.
30 Nebūk kaip liūtas savo namuose
nei suktas ar įtarus su savo tarnais.
31 Tenebūna tavo ranka ištiesta imti
ir sugniaužta, atėjus laikui duoti.

5Apie perdėtą pasitikėjimą savimi

1 Nepasitikėk savo turtais
ir nesakyk: "Turiu, ko man reikia!"
2 Nepasikliauk savimi ir savo
jėgomis,
kai stengiesi patenkinti širdies
troškimus.
3 Nesakyk: "Kas gali mane nugalėti?" -
nes VIEŠPATS tikrai tave nubaus.

4 Nesakyk: "Nusidėjau, ir man
nieko neatsitiko", -
nes VIEŠPATS pyksta iš lėto.
5 Nebūk per daug tikras, kad
bus atleista,
kai krauni nuodėmę ant nuodėmės.
6 Nesakyk: "Jo gailestingumas
yra didelis.
Visas mano nuodėmes jis
man
atleis", -
nes didelis ir jo gailestingumas,
ir
pyktis, -
jo pyktis kris ant nusidėjėlių.

7 Negaišuok grįžti pas VIEŠPATĮ,
neatidėliok diena po dienos,
nes staiga užklups tave VIEŠPATIES
pyktis
ir bausmės metu pražūsi.
8 Nepasitikėk neteisingai
įgytais turtais,
nes jie neduos naudos pykčio
dieną.

Kalbos nuoširdumas

9 Nevėtyk kiekviename vėjyje
ir neik visais takais.
10 Būk tvirtų įsitikinimų
bei nuoseklus savo žodžiais.
11 Būk greitas klausytis,
bet lėtas atsakyti.
12 Jeigu žinai, ką sakyti,
atsakyk savo artimui,
bet jeigu nežinai,
ranka užčiaupk savo burną.

13 Per kalbėjimą ateina garbė,
per jį
ir negarbė!
Žmogaus liežuvis - jo prapultis.
14 Nebūk vadinamas dviveidžiu;
nepaleisk liežuvio apkalbai,
nes vagiui gėda buvo sukurta,
o dviveidžio laukia griežtas
pasmerkimas.
15 Nieko žalingo netark
svarbiu ar mažu reikalu

6

1ir netapk priešu, užuot buvęs draugu,
nes blogas vardas užtraukia
gėdą ir panieką.
"Taip atsitinka dviveidžiui
nusidėjėliui!" -
sakys žmonės apie asmenį,
kurio melagingas liežuvis
užtraukė jam gėdą.

Maištingos aistros

2 Nepulk į aistros glėbį,
kad ji kaip ugnis nesudegintų tavo
jėgų.
3 Tavo lapus ji rys,
tavo vaisius naikins, -
tartum sausas medis būsi paliktas.
4 Juk nedora aistra sunaikina
savo
savininką,
padarydama jį pramoga jo
priešams.

Draugystė

5 Švelni kalba gausina draugus,
mandagios lūpos skatina
draugišką pasveikinimą.
6 Tebūna daug pažįstamų, kurie
tave sveikina,
bet vienas iš tūkstančio tavo
artimas draugas.
7 Jei nori turėti draugą,
išbandyk jį
suartėdamas
ir neskubėk juo pasitikėti.
8 Juk kai kas yra draugas, kai jam
patogu būti draugu,
bet su tavimi jis nebus
tavo
nelaimės metu.
9 Kitas yra draugas,
kuris
tampa priešu
ir tavo gėdai iškelia aikštėn
turėtą ginčą.

10 Kitas yra draugas, kuris sėdi
prie tavo stalo,
bet su tavimi jis nebus
tavo
nelaimės metu.
11 Kai tau sekasi, jis tampa tavo
antrasis "aš"
ir elgiasi kaip šeimininkas su tavo
tarnais.
12 Bet jeigu užklumpa tave nelaimė,
jis atšoksta nuo tavęs ir
vengia tave sutikti.

13 Laikykis atokiai nuo savo priešų
ir būk atsargus su savo draugais.
14 Ištikimas draugas yra tvirta
priebėga, -
kas tokį randa, suranda lobį.
15 Ištikimas draugas - neįkainojamas, -
jokia suma neatsveria jo vertės.
16 Ištikimas draugas - gyvenimo
balzamas, -
kas pagarbiai VIEŠPATIES bijo, jį
randa.
17 Juk kas pagarbiai VIEŠPATIES bijo,
palaiko tvirtą draugystę,
nes koks jis pats, toks bus ir
jo draugas.

C. PADRĄSINIMAS IEŠKOTI IŠMINTIES

Išminties dovanos

18 Mano vaike, nuo pat jaunystės
mokykis drausmės;
per ją dar rasi išminties
net
pražilęs.
19 Artinkis prie jos tartum artojas
bei
sėjėjas
ir lauk geros jos pjūties.
Juk ją puoselėdamas,
visai mažai
triūso teįdėsi
ir veikiai ragausi jos derliaus.

20 Ji atrodo labai sunki
nedrausmingam, -
kvailys nuo jos traukiasi.
21 Jam išbandyti ji bus tarsi
sunkus akmuo,
ir jis nedels pastumti į šalį.
22 Juk išmintis yra kaip ir jos vardas, -
daugeliui neprieinama.

23 Klausykis, mano vaike,
priimk mano išmintį,
neatmesk mano patarimo.
24 Leiskis jos supančiojamas
ir ant kaklo uždedamas antkaklį.
25 Palenk pečius ir nešk ją,
nesibodėk jos saitų.
26 Artinkis prie jos visa siela,
visiškai pasiduok jai.
27 Ieškok jos, atrask ją;
ieškok ir surasi;
o kai surasi, nepaleisk.
28 Taip galop tu rasi joje ramybę,
ir ji taps tavo džiaugsmu.
29 Jos pančiai pavirs tau didybės sostu,
jos antkaklis - auksinių gijų
apdaru.
30 Jos jungas yra auksinis papuošalas
ir jos saitai - purpurinė virvė.
31 Vilkėsi ją tarsi savo garbės apdarą,
užsidėsi ją kaip nuostabų vainiką.

32 Jeigu nori, mano sūnau,
tu
gali būti mokytas,
jei tam atsidėsi, būsi gudrus.
33 Jeigu mėgsti klausytis,
daug
sužinosi,
jei domėsiesi, būsi išmintingas.
34 Mielai dalyvauk seniūnų sueigoje;
kas tik išmintingas, dėkis prie jo!
35 Noriai klausykis kiekvienos
rimtos kalbos;
teneprasprūsta pro ausis
joks
išmintingas posakis.
36 Jeigu pamatai protingą žmogų,
stenkis jį pažinti;
tenudilina tavo kojos jo durų
slenkstį!
37 Apgalvok VIEŠPATIES įsakus
ir visad mąstyk apie jo įsakymus.
Tuomet jis duos įžvalgos tavo
protui,
ir išmintis, kurios trokšti,
bus
tau suteikta.

7Elgesys viešajame gyvenime

1Nedaryk pikta,
ir pikta tavęs niekad neužklups.
2 Venk nedorumo,
ir jis nuo tavęs tolinsis.
3 Mano vaike, nesėk į vagas

neteisingumo,
kad nereikėtų nuimti
septyneriopo derliaus.
4 Neprašyk iš VIEŠPATIES aukštų
pareigų
ar garbingo krėslo iš karaliaus.
5 Nesipuikauk savo dorumu prieš
VIEŠPATĮ
ir nerodyk savo išminties
prieš
karalių.
6 Nesistenk tapti teisėju,
jeigu neturi jėgų neteisingumą rauti,
idant neliktumei šališkas
didžiūnams
ir tuo nesuterštumei savo dorumo.
7 Nenusikalsk miesto bendruomenei
nei neužsitrauk sueigoje gėdos.

8 Nepadaryk nuodėmės dukart;
juk net už vieną neliksi
nenubaustas.
9 Nesakyk: "Jis brangins mano
dovanų gausybę;
Aukščiausiasis priims mano
atnašas".
10 Nebūk nusiminęs, kai meldiesi;
nebūk nerangus, kai duodi išmaldą.
11 Nesijuok iš apkartusios
širdies žmogaus;
pagalvok apie Tą, kuris pažemina
ir išaukština.
12 Nesumanyk skriausti savo brolio
nei savo draugo ar bendro.
13 Nelaikyk malonumu žerti melą po
melo,
nes tai niekad gerai nesibaigia.
14 Nepostringauk seniūnų sueigoje
ir nekartok žodžių, kai meldiesi.

15 Nevenk sunkių darbų ar
žemdirbio triūso,
kuris buvo Aukščiausiojo sukurtas.
16 Nelaikyk savęs geresniu už savo
bendrus;
atsimink, jo pyktis nedels.
17 Vis labiau nusižemink,
nes ugnis ir kirmėlės laukia
mirtingųjų.

Pareigos šeimai, religijai ir labdarai

18 Nemainyk draugo į pinigus
ar tikro brolio į auksą Ofyro.
19 Nesiskirk nuo išmintingos ir geros
žmonos,
nes jos malonus artumas
vertesnis už auksą.
20 Nesielk blogai su sąžiningai
dirbančiu vergu
ar savo užduočiai atsidavusiu
samdiniu.
21 Mylėk protingą vergą - kaip
save patį;
neatsisakyk jam duoti laisvės.

22 Turi galvijų? Rūpinkis jais;
jeigu jie tau naudingi, laikyk juos.
23 Turi sūnų? Drausmink juos,
sprandus lenk jiems nuo mažens.
24 Turi dukterų? Laikyk jas skaisčias,
nebūk joms nuolaidus.
25 Išleisk dukterį už vyro, ir
užbaigsi didelį darbą;
bet išleisk ją už protingo vyro.
26 Turi žmoną, kuri tau patinka?
Nesiskirk nuo jos;
žmonai, kurios nemėgsti, savęs
nepatikėk.

27 Visa širdimi gerbk savo tėvą,
neužmiršk savo motinos
gimdymo skausmų.
28 Atsimink, kad iš šių tėvų esi gimęs;
ką gali jiems duoti už visa,
ką jie
tau yra davę?

29 Visa siela pagarbiai bijok
VIEŠPATIES
ir gerbk jo kunigus.
30 Visomis jėgomis mylėk savo
Kūrėją
ir rūpinkis jo tarnais.
31 Pagarbiai bijok VIEŠPATIES ir gerbk
kunigą;
atiduok jam jo dalį, kaip tau yra
įsakyta:
pirmienas, atnašas už nuodėmę,
peties dovaną,
pašventinimo auką ir pirmienas
šventųjų atnašų.

32 Ir vargšui ištiesk ranką,
kad tavo paties palaima būtų sklidina.
33 Dosnus būk kiekvienam gyvajam,
neatsisakyk būti geras net
mirusiesiems.
34 Nesišalink nuo verkiančių,
bet liūdėk su liūdinčiais.
35 Nedelsk aplankyti ligonį,
nes už tokius darbus būsi mylimas.
36 Ką tiktai darytum,
visad atsimink savo gyvenimo galą,
ir tu niekad nenusidėsi.

8Taktas ir sveika nuovoka

1 Nesigalynėk su didžiūnu,
kad kartais nepakliūtum jam į
rankas.
2 Nesileisk į ginčą su turtuoliu,
kad kartais jis neužmokėtų už tavo
pražudymą.
Juk auksas daugelį yra apakinęs
ir karaliams protą sumaišęs.

3 Nesibark su patauška,
nekrauk malkų ant jo ugnies.
4 Nejuokauk su neišauklėtu
žmogumi,
kad kartais jis neįžeistų tavo
protėvių.
5 Neužgauliok atgailaujančio;
atsimink, kad visi mes esame kalti.
6 Nežiūrėk iš aukšto į seną žmogų,
nes juk ir mes kai kurie
pasensime.
7 Nesidžiauk kito žmogaus mirtimi;
atsimink, kad visi mes turime mirti.

8 Neniekink išminčių kalbų,
bet susipažink su jų patarlėmis,
nes iš jų išmoksi drausmės
ir meno tarnauti didžiūnams.
9 Neatmesk to, ką seniūnai sako,
nes jie buvo savo tėvų mokomi,
iš jų išmoksi, kaip galvoti,
ir, kai prireiks, mokėsi atsakyti.

10 Nekurstyk nusidėjėlio žarijų,
kad pats jo ugnies liepsnoje
nesudegtum.
11 Nesileisk įžūlaus žmogaus
įbauginamas;
kitaip jis ims tavęs iš pasalų tykoti.
12 Neskolink žmogui,
galingesniam už save;
jeigu ką nors skolini, laikyk tai
nuostoliu.
13 Nelaiduok daugiau, negu tavo
ištekliai leidžia;
jeigu laiduoji, būk pasiruošęs
sumokėti.
14 Nesikreipk į teismą prieš teisėją,
nes dėl jo padėties nuosprendis
bus
jam palankus.
15 Nesileisk į kelionę su nuotykių
ieškotoju,
kad jis kartais neužtrauktų
tau
nelaimės.
Juk jis elgsis, kaip jam patinka,
o tu per jo kvailystę kartu pražūsi.
16 Nesiginčyk su karšto būdo
žmogumi
nei nekeliauk su juo per tyrus,
nes kraują išlieti jam vieni niekai
ir, nesant arti pagalbos, jis
tave nudobs.
17 Neieškok patarimo iš neišmanėlio,
nes jis negali išlaikyti paslapties.
18 Prie svetimo žmogaus nedaryk
nieko,
kas turėtų būti laikoma slapta,
nes nežinai, kaip tai vėliau atsilieps.
19 Neatverk savo širdies kiekvienam;
nenuvyk nuo savęs laimės.

9Patarimas apie moteris

1 Nebūk pavydulingas
savo mylimai žmonai,
kad neišmokytum jos tau
pikta
daryti.
2 Neatsiduok moteriai
ir neleisk jai trypti savo orumo.
3 Nesilankyk pas palaidūnę,
kad neįpultum į jos pinkles.
4 Nebendrauk su dainuojančia šokėja,
kad nebūtumei jos vylių apkerėtas.
5 Nesvajok apie mergelę,
kad netektų mokėti jai už žalą.
6 Neatiduok širdies kekšėms,
kad neprarastumei savo paveldo.
7 Nesidairyk miesto gatvėse
ir neklaidžiok po jo tuščius
užkampius.
8 Gręžk akis nuo patrauklios moters;
nespoksok į grožį, kuris tau
nepriklauso.
Dėl moters grožio daugelis
pametė galvą,
nes jis uždega aistrą tartum ugnį.
9 Su ištekėjusia moterimi
nesėsk prie stalo
nei mėgaukis su ja prie vyno,
kad tavo širdis į ją nepalinktų
ir tu nenulinktum kraujyje į kapą.

10 Neatmesk seno draugo,
nes naujas negali jam prilygti.
Naujas draugas yra kaip jaunas
vynas, -
tik kai jis pasensta, geri su
malonumu.

11 Nepavydėk nusidėjėliui jo garso,
nes nežinai, kokia nelaimė jo
laukia.
12 Nesižavėk tuo, kas nedorėliams
patinka;
atsimink, jie Hado nepasieks
nenubausti.

13 Laikykis toli nuo žmogaus,
kuris turi galią užmušti,
ir tau nesivaidens mirties baimė.
Bet jeigu pas jį eini, jo neužgauk,
kad neatimtų iš tavęs gyvybės.
Žinok, kad žengi tarp pinklių
ir žingsniuoji dantyta miesto siena.

14 Kiek tik tau įmanoma,
stenkis suprasti savo kaimynus
ir bendrauk su išmintingaisiais.
15 Pasikeisk mintimis su
protingais
žmonėmis,
o visas tavo pokalbis
tebūna apie Aukščiausiojo Įstatymą.
16 Teisieji tebūna tavo stalo bendrai,
o tavo garbė - pagarbi Dievo
baimė.

Apie valdovus

17 Įgudę amatininkai yra gerbiami už jų
sumanumą,
o savo tautos valdovas yra įgudęs
išminčius.
18 Patauškos bijomasi
mieste,
o kalbančio neapgalvotai -
nekenčiama.

10

1Išmintingas valdovas auklėja savo tautą,
ir protingo žmogaus valdymas yra
gerai sutvarkytas.
2 Koks tautos valdovas,
tokie ir jo
pareigūnai;
koks miesto valdytojas,
tokie
ir visi jo gyventojai.
3 Neišauklėtas karalius žudo savo
tautą,
o didžiūnų sumanumu
miestas auga.
4 Žemės valdymas yra VIEŠPATIES
rankoje, -
jis pažadina jai kiekvienu laiku
tinkamą valdovą.
5 Žmogaus laimė yra VIEŠPATIES
rankoje,
jis suteikia savo didybę įstatymų
leidėjui.

6 Kad ir kokią patirtum skriaudą,
nedaryk artimui žalos, neik
įžūlumo taku.
7 Įžūlumas yra šlykštus
VIEŠPAČIUI ir žmonėms,
smurto nusikaltimu abu bjaurisi.
8 Valdžia perkeliama iš tautos į tautą
dėl neteisingumo, įžūlumo ir turtų.
9 Kaip gali dulkės ir pelenai
būti
išdidūs?
Net gyvam esant žmogaus
kūnas irsta.
10 Menka liga - gydytojas juokauja;
šiandien karalius, o rytoj negyvas.
11 Žmogus miręs paveldi puvimą:
puvėsius, gniūsus, kirmėles.

12 Žmogaus puikybės pradžia yra
nusisukimas nuo VIEŠPATIES
ir širdies nugręžimas nuo savo
Kūrėjo.
13 Juk puikybės jūra yra nuodėmė,
kas jos laikosi, skleidžia bjaurias
ydas.
Užtat VIEŠPATS siunčia jiems
negirdėtas nelaimes
ir juos visiškai sunaikina.
14 VIEŠPATS sugriauna valdovų sostus,
jų vietoje nusižeminusius sodina
į
sostą.
15 VIEŠPATS išrauna tautas iš šaknų
ir jų vietoje pasodina kukliuosius.
16 VIEŠPATS tyrais paverčia tautų žemę
ir sunaikina jas iš pačių pamatų.
17 Kai kurias sunaikinti jis perkelia
kitur, -
jis išdildo jų prisiminimą žemėje.
18 Mirtingųjų puikybė nebuvo sukurta
nei gimusių iš moterų - nuožmus
pyktis.

Tikroji garbė

19 Kieno palikuonys yra verti pagarbos?
Žmonių palikuonys.
Kurie palikuonys yra verti
pagarbos?
Tie, kurie pagarbiai VIEŠPATIES bijo.
Kieno palikuonys nėra verti
pagarbos?
Žmonių palikuonys.
Kurie palikuonys nėra verti
pagarbos?
Tie, kurie laužo įsakymus.
20 Šeimos nariams jų galva yra
vertas pagarbos,
o pagarbiai VIEŠPATIES bijantys -
verti pagarbos jo akyse.
{ 21 Pagarbiai bijok VIEŠPATIES,
būsi priimtas;
būk užsispyręs ir išpuikęs,
būsi
atmestas.}
22 Ar tai būtų įnamis, ar pakeleivis,
svetimšalis ar vargšas, -
jų garbė yra pagarbi VIEŠPATIES
baimė.
23 Neteisinga niekinti žmogų,
kuris yra išmintingas, bet vargšas,
nei tinka gerbti žmogų,
kuris
yra nusidėjėlis.
24 Didžiūnas, teisėjas ir valdovas
yra
gerbiami,
bet nė vienas jų nėra didesnis už
žmogų,
kuris pagarbiai VIEŠPATIES bijo.
25 Kai laisvi žmonės patarnaus
protingam vergui,
protingas žmogus dėl to nesiskųs.

26 Nevaidink išmintingo,
darydamas kas užeina,
nesigirk, įpuolęs į vargą.
27 Geriau darbštus žmogus,
kuris
visko apsčiai turi,
negu pagyrūnas, kuriam
trūksta duonos.

28 Mano vaike, gerbk save nuolankiai,
vertink save, kaip užsitarnauji.
29 Kas teisins žmogų,
kuris
save pasmerkia?
Kas gerbs žmogų, kuris save teršia?
30 Vargšas yra gerbiamas už
savo išmintį,
kaip turtuolis yra gerbiamas
dėl savo turtų.

31 Gerbiamas vargšas,
o dar labiau turtais pertekęs žmogus!
Niekinamas turtais pertekęs
žmogus,

dar labiau vargšas!

11

1Neturtingo žmogaus išmintis jam pakelia galvą
ir pasodina jį tarp didžiūnų.
2 Negirk žmogaus už jo gražią
išvaizdą
ir neniekink jo vien dėl jo išorės.
3 Bitė yra mažutė tarp sparnuočių,
bet ji surenka visų saldžiausią derlių.
4 Neišjuok skarmalus vilkinčio,
nesišaipyk iš skurstančio
žmogaus,
nes neįprasti yra VIEŠPATIES darbai,
nuo mirtingųjų paslėpti jo
veiksmai.
5 Daug karalių buvo pasodinti ant
žemės,
o tas, apie kurį niekas nepamanė,
nešiojo vainiką.
6 Daug įtakingų žmonių dažnai
patenka į visišką nemalonę,
ir įžymūs žmonės atiduodami
priešams į rankas.

Apvaizda ir pasitikėjimas Dievu

7 Neištyręs reikalo nesikabinėk;
pirma apsvarstyk, tik tada pasmerk.
8 Neišklausęs neduok atsakymo,
nenutrauk kito pusiau žodžio.
9 Nesileisk į ginčą apie dalyką, kuris
tavęs neliečia,
ir nesikišk į įžūliųjų kivirčą.

10 Mano vaike, nebūk užsiėmęs
daugeliu dalykų, -
apsivertęs reikalais,
neišliksi be kaltės.
Net jeigu vysies, niekad nepasivysi,
o nuo jų bėgdamas, neištrūksi.
11 Vienas žmogus ir triūsia,
ir
grumiasi, ir skuba,
bet vis vien labiau ir labiau
nusivilia.
12 O kitas eina savo keliu sugniužęs -
bejėgis ir neturto slegiamas, -
tačiau į jį VIEŠPATIES akys
maloniai žiūri.
Jis ištraukia jį iš bjaurios

klampynės,
13 pakelia jo galvą ir išaukština jį
daugelio nustebimui.

14 Geri dalykai ir blogi,
gyvybė ir
mirtis,
neturtas ir turtai ateina iš
VIEŠPATIES.
{ 15 Išmintis, supratimas ir Įstatymo
pažinimas,
meilė ir dori takai ateina iš
VIEŠPATIES.
16 Klaida ir tamsybė buvo sukurtos
kartu
su nusidėjėliais;
blogis pasensta kartu su
besididžiuojančiais piktu.}
17 VIEŠPATIES dovana pasilieka su
teisiaisiais;
jo malonė neša tvirtą sėkmę.
18 Žmogus gali pralobti būdamas
baisus šykštuolis,
ir toks yra jam skirtas atlyginimas:
19 kai jis sako: "Galiu pailsėti,
nūn puotausiu, nes visko turiu", -
nežino, kaip ilgai truks,
kol paliks viską kitiems ir numirs.

20 Mano vaike, atlik savo pareigas,
atsidėk joms,
pasenk atlikdamas savo užduotį.
21 Nesižavėk nusidėjėlio laimėjimais,
bet pasitikėk VIEŠPAČIU ir
lauk
iš jo šviesos,
nes lengva VIEŠPAČIUI
vargšą padaryti turtingą staiga,
vienu
akimirksniu.
22 VIEŠPATIES palaiminimas yra
teisiajam atlyginimas,
ir laikui atėjus jo viltis duos vaisių.
23 Nesakyk: "Ko man reikia?
Ko man betrūksta?"
24 Nesakyk: "Esu nepriklausomas!
Kokia bėda gali mane beužgulti?"
25 Gerovės dieną žmogus užmiršta
nelaimes,
nelaimės dieną žmogus gerovės
nebeatsimena.
26 Lengva VIEŠPAČIUI mirties dieną
atlyginti žmogui pagal jo elgesį.
27 Trumpa kančia užgožia praėjusius
malonumus,
o gyvenimo gale atskleidžiami
žmogaus darbai.
28 Nevadink nė vieno laimingu prieš
jo mirtį,
nes žmogus pažįstamas tik
gyvenimo gale.

Atsargumas renkantis draugus

29 Nekviesk kiekvieno į savo namus,
nes apgaulus žmogus turi daug veidų.
30 Kaip medžioklinis sakalas narve
yra
niekšo širdis,
ar kaip šnipas jis ieško tavo
silpnų vietų.
31 Juk jis budriai tykoja,
paverčia
gera į pikta
ir pagyrimo vertas tavo elgesys
jam
atrodo ydingas.
32 Židinys prisipildo žarijų iš
vienos kibirkšties,
o piktadarys tykoja iš pasalų
kraują išlieti.
33 Saugokis nedoro žmogaus,
kuris
sumano pikta,
kad nepražudytų amžinai tavo gero
vardo.
34 Priglausk svetimą žmogų savo
namuose,
ir tavo gyvenimo būdą jis
sutrikdys,
o tave svetimą jis padarys tavo
šeimai.

12Taisyklės darant gera

1 Jei darai gera, žinok,
kam tai darai,
ir bus tau dėkojama už tavo
gerus darbus.
2 Daryk gera teisiajam ir gausi
atlyginimą -
jei ne iš jo paties, tai tikrai iš
VIEŠPATIES.
3 Be padėkos lieka žmogus,
kuris
remia nedorėlius,
ir žmogus, kuris neduoda išmaldos.
4 Duok pamaldžiam žmogui,
bet nepadėk nusidėjėliui.
5 Daryk gera niekinamam žmogui,
bet neduok nieko įžūliam.
Sulaikyk jam ginklus,
neapginkluok jo mūšiui,
nes jais tave jis pavergtų.
Tuomet gautumei dvigubai
pikto
už visa gera,
kurį jam darai.
6 Juk ir Aukščiausiasis nekenčia
nusidėjėlių
ir bausme ištiks nedorėlius.
7 Duok geram žmogui,
bet nepadėk nusidėjėliui.
8 Gerovėje draugų negalima pažinti,
nelaimės dieną priešas neišliks
pasislėpęs.
9 Žmogaus priešai yra draugiški, kai
jam sekasi,
bet nelaimės dieną žmogaus
draugas dingsta.
10 Niekad nepasitikėk savo priešu,
nes jo nedorumas yra kaip
rūdys
ant bronzos.
11 Net jeigu jis ir nusižemina bei
ateina nusilenkęs,
būk su juo santūrus ir atsargus.
Elkis su juo, tarsi šveistum
bronzinį veidrodį,
kad rūdys jo visai neaptrauktų.
12 Neleisk jam šalia savęs stovėti,
kad jis tavęs nenustumtų ir
tavo
vietos neužimtų.
Neleisk jam sėstis savo dešinėje,
kad jis kartais neužsigeistų
tavo
kėdės,
o tu pagaliau mano žodžių
tiesą
suvoktum
dejuodamas, kad įspėjimo nepaisei.

13 Kas gailisi gyvatės įgelto kerėtojo
ar prie laukinių žvėrių lendančių
žmonių?
14 Taip yra ir su žmogumi,
kuris bendrauja su nusidėjėliu
ir įsivelia į jo nuodėmes.
15 Kurį laiką tave jis paremia,
bet jei tu paslystum,
prie tavęs
neliks.
16 Lūpomis priešas maloniai kalba,
bet širdyje jis rengiasi tave
įstumti į duobę.
Nors priešas rodo pilnas ašarų akis,
bet, progai pasitaikius,
jam tavo kraujo niekad nebus gana.
17 Jei nelaimė tave ištinka,
po
ranka jį rasi,
bet, apsimesdamas norįs padėti,
jis
tau koją pakiš.
18 Tada jis galvą kraipys,
rankomis plos,
pakartotinai švilptelės ir
savo
tikrą veidą parodys.

13Turtuoliai ir vargšai

1 Kas paliečia dervą, susitepa;
kas bendrauja su įžūliu žmogumi,
išmoksta jo kelių.
2 Kam gi imtis naštos,
kuri tau
per sunki;
kam gi bendrauti su žmogumi,
kuris yra už tave galingesnis ir
turtingesnis?
Kaipgi gali molinis puodas
bendrauti su geležiniu katilu?
Kai jiedu vienas į kitą atsimuš,
iš
puodo liks šukės.
3 Turtuolis pasielgia nedorai ir giriasi,
vargšas patiria skriaudą ir turi
atsiprašyti.
4 Kol būsi turtuoliui naudingas, jis
tavimi pasinaudos,
bet kai tu būsi pervargęs,
jis
tave pamirš.
5 Kol tu šį tą turi, jis maloniai
kalbėsis su tavimi
ir šypsniu laimės tavo
pasitikėjimą.
6 Kai tu būsi jam reikalingas,
jis
tave apgaus,
tau šypsosis ir tave drąsins,
tau mandagiai kalbės ir klaus: "Ko
tau reikia?"
7 Jis paikins tave savo skanėstais,
kol paliks tave be nieko
du ar
tris kartus,
o galop jis pasijuoks iš tavęs.
Jei paskui jam pasitaikys tave sutikti,
jis praeis pro šalį ir kraipys galvą:
kas tu toks.

8 Saugokis, kad nebūtumei apgautas
ir pažemintas per savo kvailumą.
9 Kai esi didiko kviečiamas,
būk
santūrus,
ir tave jis kvies primygtiniau.
10 Nebūk su juo per įkyrus,
kad
nenusibostumei;
nebūk nei per daug atokus,
kad
neliktumei užmirštas.
11 Nebandyk elgtis su juo kaip
su sau lygiu
ir nepasitikėk jo ilgom šnekom,
nes jis tave bandys,
traukdamas iš tavęs žodį,
ir, nors šypsodamas, jis tave tirs.
12 Negailestingas žmogus,
neišlaikantis tavo paslapčių,
jis nepagailės tau nei žalos,
nei
kalėjimo.
13 Būk atsargus ir rūpinkis,
nes bendrauji su savo pražūtimi.
{ 14 Jei miegodamas girdi šiuos dalykus,
atsibusk!
Visa gyvastimi mylėk VIEŠPATĮ
ir šaukis jo, kad išsigelbėtumei.}

15 Kiekvienas gyvūnas myli į save
panašų
ir kiekvienas žmogus - žmogų kaip
save patį.
16 Visi gyvūnai bendrauja su
panašiais į save,
ir žmonės laikosi išvien su
panašiais į save.
17 Ką bendra turi su ėriuku?
Ne daugiau bendra turi
nusidėjėlis su teisiuoju.
18 Argi gali būti santaika tarp
hienos ir šuns?
Ir kokia bičiulystė tarp turtingo
ir
vargšo?
19 Laukiniai asilai dykumoje yra liūto
grobis;
panašiai vargšai yra ganykla
turtingiesiems.
20 Išdidus žmogus bjaurisi
nusižeminimu;
panašiai turtuolis bjaurisi vargšais.
21 Kai turtuolis suklumpa,
jį
pakelia draugai,
o kai vargšas parpuola,
jį net
draugai atstumia.
22 Kai turtuolis kalba,
daugelis jam pritaria,
nors ir nesąmones paistytų,
jis
yra giriamas.
Kai vargšas kalba, iš jo juokiamasi,
nors jis protingai šneka,
nekreipiama į jį dėmesio.
23 Turtuolis kalba, visi tyli,
jo išmintį jie kelia į padanges.
Vargšas kalba, klausiama:
"Kas
jis per vienas?"
Jei jis sukluptų, jį dar pastums.
24 Turtai yra geri, jeigu jie
nėra
nuodėmingi;
neturtas yra blogis pagal
išpuikėlių matą.

25 Žmogaus širdis atmaino jo veidą
arba į gera, arba į pikta.
26 Laimingos širdies ženklas
yra
linksmas veidas;
kurti patarles -
varginanti
užduotis.

14

1Laimingas žmogus, kuris nenusikalsta lūpomis,
kuriam nereikia jausti širdgėlos
dėl
nuodėmių.
2 Laimingas žmogus,
kurio
sąžinė nesmerkia,
kuris nėra praradęs vilties.

Pavydas ir gobšumas

3 Turtai neneša nieko gero
siauraširdžiam žmogui;
kokia nauda iš aukso šykštuoliui?
4 Ko pats atsisako, jis kitiems krauna, -
jo gėrybėmis svetimi prabangiai
ūžaus.
5 Kam bus dosnus tas žmogus, kuris
yra šykštus sau
ir nesinaudoja savo paties turtais?
6 Nėra šykštesnio žmogaus
už
šykštų sau pačiam, -
jį nubaudžia jojo šykštumas.
7 Jei kada jis būna dosnus,
tai
įvyksta per klaidą, -
galų gale jis parodo savo gobšumą.
8 Šykštuolis yra nedoras žmogus:
nusigręžia nuo artimo ir
nesirūpina savimi.
9 Šykštuolio akys nėra patenkintos
jo dalimi,
gobšus neteisingumas sustingdo jam
širdį.
10 Nors šykštuolio akys godžiai
žiūri į duoną,
bet ant savo stalo jis deda
supelėjusią.

11 Mano vaike, jeigu turi iš ko,
vaišinkis
ir aukok vertingas atnašas
VIEŠPAČIUI.
12 Atsimink, kad mirtis nelūkuriuoja, -
tau nebuvo parodyta Hado sutartis.
13 Daryk gera draugams, kol dar gyvas,
ištiesk ranką ir dalykis dosniai tuo,
ką turi.
14 Neatsakyk sau šios dienos gėrybių;
neleisk praeiti pro šalį savo
rinktinei daliai.
15 Argi nepaliksi turtų kitiems
ir savo triūso vaisių padalyti
kaulelių metimu?
16 Duok, imk ir būk sau vaišingas,
nes Hade žmogus negali
džiaugsmo ieškoti.
17 Visi gyvūnai sensta kaip drabužis,
nes saisto amžinas įsakas:
visi
turi mirti.
18 Kaip lapai, sprogstantys ant
žalio
medžio, -
vienam nukrintant, kitas išsprogsta, -
taip kūno ir kraujo kartos, -
vienai išmirštant, kita užgimsta.
19 Visi žmogaus darbai sudūlėja,
ir tas, kuris juos padarė, su jais
nebūtin nueina.

D. IŠMINTIES IEŠKOJIMAS IR PALAIMA

Išminčiaus laimė

20 Laimingas žmogus, kuris mąsto apie
Išmintį
ir protingai samprotauja:
21 kuris svarsto jos kelius savo širdyje
ir gilinasi į jos paslaptis,
22 vydamasis ją kaip žvalgas
ir tykodamas jos prie jos tarpdurių;
23 kuris žiūri į ją pro jos langus
ir klausosi prie jos durų;
24 kuris apsigyvena arti jos namų
ir įkala savo palapinės kuolelį
jos
pasieny;
25 kuris statosi palapinę šalia jos
ir gyvena kaip jos mielas kaimynas;
26 kuris pasidaro lizdą jos lapijoje
ir nakvoja jos šakose;
27 kuris randa pastogę nuo kaitros
jos
ūksmėje
ir jos garbėje randa sau namus.

15

1Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, tai darys,
ir kas laikosi Įstatymo,
ateis
pas Išmintį.
2 Ji išeis kaip motina jo pasitikti
ir tartum jauna nuotaka jį priims.
3 Penės jį supratimo duona
ir girdys jį išminties vandeniu.
4 Ja jis remsis ir neparpuls,
ja pasitikės ir nebus sugėdintas.
5 Jinai išaukštins jį virš jo bendrų,
atvers jam burną sueigoje.
6 Džiaugsmo ir džiugesio vainiką jis ras
ir amžiną vardą jis paveldės.
7 Neverti žmonės jos neįsigis
nei nusidėjėliai jos nematys.
8 Toli nuo nedorėlių ji laikosi,
melagiai niekad apie ją neprisimins.
9 Prastai skamba šlovės giesmė
nusidėjėlio lūpose,
nes ji nebuvo jam VIEŠPATIES
suteikta.
10 Juk išmintingųjų liežuviu šlovės
giesmė
turi būti tariama,
ir pats VIEŠPATS ją įkvepia.

Laisva valia ir atsakomybė

11 Nesakyk: "VIEŠPATS kaltas,
kad aš nusidėjau", -
nes jis nedaro, ko nekenčia.
12 Nesakyk: "Jis mane paklaidino", -
nes jam nusidėjėlių nereikia.
13 Visko, kas nedora, VIEŠPATS
nekenčia;
nė vienas to nenori,
kas
pagarbiai bijo Dievo.
14 Kai Dievas pradžioje žmogų
sukūrė,
jis davė jam galią laisvai pasirinkti.
15 Jei pasirenki, tu pajėgi laikytis
įsakymų
ir ištikimai vykdyti jo valią.
16 Jis padėjo prieš tave ugnį ir
vandenį;
tiesk ranką į tą, kurį tu pasirenki.
17 Prieš kiekvieną žmogų yra
gyvenimas ir mirtis,
ką žmogus pasirenka, tai
bus jam
duota.
18 Juk didi yra VIEŠPATIES išmintis;
jis galingas darbais ir regi visa.
19 Dievo akys regi visa, ką
jis yra
sukūręs,
jis supranta kiekvieną žmogaus
veiksmą.
20 Nė vienam jis nėra įsakęs
nedorai elgtis,
niekam jis nėra leidęs nusidėti.

16

1Netrokšk turėti daug niekam tikusių vaikų
ir nesidžiauk nedorais
palikuonimis.
2 Nors ir daug jų būtų,
nesidžiauk
jais,
jeigu jie neturi pagarbios
VIEŠPATIES baimės.
3 Nepasitikėk jų ilgu gyvenimu,
nedėk vilčių į jų ateitį,
nes vienas gali būti geriau
už
tūkstantį
ir verčiau mirti bevaikiui,
negu turėti nedorų vaikų!
4 Juk per vieną protingą žmogų
miestas gali būti apgyvendintas,
bet per maištininkų klaną
jis
tampa tyrais.
5 Daug tokių dalykų mano akis yra
regėjusi,
ir dar daugiau mano ausis yra
girdėjusi.
6 Nusidėjėlių sueigoje užkuriama ugnis,
ir neklusnioje tautoje įsiliepsnoja
pyktis.
7 Jis neatleido senovės milžinams,
sukilusiems savo galybėje;
8 jis nepasigailėjo Loto kaimynų,
kurių įžūlumu jis bjaurėjosi;
9 jis neparodė gailestingumo
pasmerktai tautai,
išrautai iš šaknų už jų nuodėmes,
10 nei šešiems šimtams tūkstančių
pėstininkų,
žuvusių dėl jų širdies įžūlumo.

11 Net jei tebūtų buvęs tik vienas
kietasprandis,
nuostabu būtų, jei jis būtų
likęs
nenubaustas.
Juk gailestingumas ir pyktis
vienodai priklauso VIEŠPAČIUI, -
jis nebaudžia ir atleidžia,
bet ir
pyktį išlieja.
12 Didelis yra jo gailestingumas,
kaip ir jo bausmės rykštė, -
jis teisia žmogų, kiekvieną
pagal
jo darbus.
13 Nusidėjėlis neišsigelbsti pagrobtu
turtu,
o teisiojo vilties Dievas nepalieka
neišsipildžiusios.
14 Kas daro gera, turi savo atlygį,
kurį kiekvienas gauna pagal
savo darbus.
{15 VIEŠPATS taip sukietino faraono širdį,
kad jis nepažino jo,
idant VIEŠPATIES darbai būtų
pažinti po dangumi.
16 Jo gailestingumas yra akivaizdus visai
kūrinijai.
o jo šviesa ir jo tamsa buvo
paskirstyta žmonijai.}

17 Nesakyk: "Pasislėpsiu nuo
VIEŠPATIES.
Kas danguje apie mane pagalvos?
Tarp tokios daugybės žmonių
nebūsiu pastebėtas,
nes kas aš tarp beribės kūrinijos?
18 Štai dangus ir dangaus aukštybės,
bedugnė ir žemė dreba jam
apsilankius.
19 Patys kalnai ir žemės pamatai,
vos jam pažvelgus, virpa ir dreba.
20 Apie mane jis nepagalvos;
kas rūpinsis manimi?
21 Jei nusidedu, jokia akis
manęs nemato;
jei visiškai slaptai esu neištikimas,
kas apie tai sužinos?
22 Kas jam pasako apie teisius darbus
ir ko aš galiu už juos tikėtis,

kai laikausi įsakymo?"
23 Tokios yra neišmanėlio
žmogaus mintys;
neprotingas ir suklydęs žmogus
kvailai galvoja.

Dieviškosios išminties atspindys kūrinijoje

24 Klausykis, mano vaike, ir
mokykis išminties,
brangink visa širdimi mano
žodžius.
25 Tiksliai paaiškinsiu auklėjimo
drausmę
ir rūpestingai perteiksiu žinojimą.

26 Kai pradžioje VIEŠPATS sukūrė savo
kūrinius
ir, juos sukurdamas, paskyrė
jiems užduotis,
27 visam laikui jis nustatė
jų valdas ir jų veiklą.
Jie nei išalksta, nei pavargsta,
jie niekad nenukrypsta nuo
savo
užduočių.
28 Niekad vieni su kitais nesistumdo
ir visad laikosi jo žodžio.
29 Tada VIEŠPATS pažvelgė į žemę
ir pripildė ją savo gėrybių.
30 Jos paviršių jis pripildė visokių
rūšių
gyvūnų,
ir jie turi į ją vėl sugrįžti.

17

1VIEŠPATS žmogų sukūrė iš žemės,
ir jį vėl į žemę sugrąžina.
2 Jis davė jiems ribotą dienų skaičių,
bet suteikė galią valdyti viską
žemėje.
3 Jis apvilko juos jėga, panašia į savo, -
padarė juos pagal savo paveikslą.
4 Jis įdiegė jų baimę visiems
gyvūnams
ir leido jiems viešpatauti žvėrims
ir paukščiams.
{ 5 VIEŠPATS davė jiems naudotis
penkiomis galiomis,
dalytis supratimu jiems buvo duota
kaip šeštoji
ir septintoji protas - jų galių
aiškintojas.}
6 Nuožiūrą ir liežuvį, ir akis,
ausis ir suprantančią širdį
davė
jiems.
7 Išminties ir žinojimo juos pripildė,
gera ir pikta jiems nurodė.
8 Kad parodytų savo darbų didybę,
į jų širdis jis įdiegė pagarbią

VIEŠPATIES baimę.
{ 9 Jis davė jiems teisę
jo nuostabiais darbais amžinai
didžiuotis.}
10 Kad skelbtų jo nuostabius darbus
ir šlovintų jo šventąjį vardą.
11 Jis paklojo jiems žinojimą,
gyvenimo įstatymą kaip paveldą.
12 Jis sudarė su jais amžiną sandorą
ir apreiškė jiems savo įsakymus.
13 Jo didingą šlovę matė jų akys,
ir jo garbingą balsą girdėjo jų
ausys.
14 Jiems tarė: "Venkite viso,
kas
pikta!" -
ir davė kiekvienam jų įsakymus apie
artimą.
15 Jų keliai visad jam žinomi;
nuo jo akių jie negali būti paslėpti.
{ 16 Jų keliai nuo pat jaunystės
veda
į pikta,
ir savo akmeninės širdies jie
nepajėgia
permainyti į jautrią širdį.}
17 Jis paskyrė valdovą kiekvienai
tautai,
bet Izraelis yra jo paties dalis.
{ 18 Izraelį, kaip savo pirmagimį,
jis auklėja rykšte ir,
skirdamas jam savo meilės šviesą,
jo nepalieka.}
19 Visi jų darbai yra jam aiškūs
kaip saulė,
ir jo akys nuolat stebi jų kelius.
20 Jų nedorieji darbai nėra nuo jo
paslėpti,
ir visos jų nuodėmės įžeidžia
VIEŠPATĮ.
{ 21 Bet VIEŠPATS yra geras ir pažįsta
savo kūrinius,
jų nesunaikina ir neapleidžia,
o verčiau jų pasigaili.}
22 Žmogaus išmalda yra jam
tartum antspaudo žiedas,
jis brangina žmogaus gerumą kaip
akies vyzdį.
23 Vieną dieną jis pakils ir jiems
atlygins, -
atmokės kiekvienam jų, kaip yra
užsitarnavę.
24 Tiems, kurie daro atgailą,
jis
leidžia grįžti
ir drąsina tuos, kurie yra netekę
vilties.

Raginimas grįžti - daryti atgailą

25 Grįžk pas VIEŠPATĮ,
palik
savo nuodėmes,
melskis jo Artume ir mažink savo
kaltes.
26 Gręžkis vėl į Aukščiausiąjį
ir
šalinkis nuodėmės,
nuoširdžiai nekęsk to, kuo
jis bjaurisi.
27 Kas giedos šlovės giesmes
Aukščiausiajam Hade,
jeigu jo negarbiname gyvi būdami?
28 Mirusių pasaulyje,
kaip
ir niekad nebuvusių,
nutyla šlovės giesmė, tik tie,
kurie yra gyvi ir sveiki,
šlovina VIEŠPATĮ.
29 Koks didelis yra VIEŠPATIES
gailestingumas -
jo atlaidumas pas jį grįžtantiems!
30 Nieko panašaus nerandama
tarp
žmonių,
nes joks žmogus nėra nemirtingas.
31 Argi yra kas už saulę šviesesnio?
Betgi ir ji gali užtemti.
Kokios tamsios tad kūno ir
kraujo mintys!
32 Dievui yra atsakingos dangaus
aukštybių galybės,
o mirtingieji - visi dulkės
ir
pelenai.

18Dievo galybė ir gailestingumas

1 Amžinasis sukūrė visą pasaulį;
2 vien VIEŠPATS yra teisus,
{nėra kito, išskyrus jį.
3 Mažuoju savo rankos pirštu
jis valdo pasaulį,
visa jam paklūsta,
nes savo galybe jis yra karalius visų,
atskiriantis, kas šventa,
nuo
nešventa.}
4 Ką jis yra leidęs apsakyti jo
darbus,
ir kas gali ištirti jo didžius
veiksmus?
5 Kas gali išmatuoti jo didingą galybę
ar nupasakoti jo gailestingumo
darbus?
6 Neįmanoma žmogui nei juos
sumažinti, nei padidinti,
VIEŠPATIES stebuklų neįmanoma
permanyti.
7 Žmogus baigdamas vos tik pradeda
ir sustodamas vis dar yra suglumęs.

8 Kas yra žmogus ir ko jis vertas?
Gera ir pikta jis apima, kas tai?
9 Žmogaus gyvenimo dienų skaičius
yra didžiulis,
jei jis šimtą metų pasiekia.
10 Kaip jūros vandens lašas,
kaip smėlio grūdelis,
tokie yra tie keleri metai prieš
amžinybės dienas.
11 Užtat VIEŠPATS yra kantrus su
žmonėmis
ir apipila juos savo gailestingumu.
12 Jis mato ir žino, kad jų mirtis
skausminga,
užtat juo labiau jiems ir atleidžia.
13 Žmogus gali būti gailestingas savo
artimui,
bet VIEŠPATIES gailestingumas -
visiems žmonėms.
Juos pabara, auklėja, pamoko ir
susigrąžina,
kaip piemuo savo kaimenę.
14 Gailestingas tiems, kurie
nusilenkia jo drausmei
ir uoliai vykdo jo įsakus.

Reikia protingai elgtis

15 Mano vaike, neatmiešk savo gerų
darbų priekaištu
ir negadink savo dovanos piktais
žodžiais.
16 Argi nesumažina rasa deginančios
kaitros?
Taip ir žodis geriau už dovaną.
17 Argi iš tikrųjų žodis pranoksta dovaną?
Geras žmogus ir viena, ir
kita duoda.
18 Tik kvailas žmogus priekaištauja
prieš
duodamas;
šykštaus davėjo dovana nuliūdina
laukiančias akis.

19 Prieš kalbėdamas pasimokyk;
prieš ligą rūpinkis sveikata.
20 Ištirk save anksčiau,
negu
būsi teisiamas,
ir aplankymo metu rasi atleidimą.
21 Nusižemink anksčiau, negu susergi,
o kai esi nusidėjęs, daryk atgailą.
22 Tenekliudo tau niekas nedelsiant
vykdyti įžadą,
nelauk iki mirties,
kad
būtum nuo jo atleistas.
23 Prieš darydamas įžadą, pergalvok jį;
nebūk žmogumi, kuris
bando VIEŠPATĮ.
24 Pagalvok apie jo pyktį mirties
valandą
ir atlygio metą, kai jis nugręš
savo
veidą.
25 Kai visko apstu, atsimink
alkio
metą,
o turtingą dieną pagalvok
apie
neturtą ir skurdą.
26 Nuo ryto iki vakaro oras keičiasi;
visa greitai praskuba pro VIEŠPATĮ.

27 Išmintingas žmogus yra
visados atsargus;
kai visur pilna nuodėmės,
jis
vengia pikta.
28 Mokytas žmogus turėtų
mokyti išminties;
kas jos įgyja, turėtų skelbti
jos
šlovę.
29 Galį protingai kalbėti
turi parodyti savo išmintį,
rūpestingai skleisdami tinkamas
patarles.

Savitvarda

30 Nesek paskui savo geismus,
tvardyk savo geidulius.
31 Jeigu leidi sau patenkinti užgaidas,
jos padarys tave pajuoka tavo
priešams.
32 Neūžauk tenkindamas
akimirkos geismą,
nes dvigubai sunkus bus neturtas.
33 Netapk elgeta, puotaudamas
svetimais pinigais,
kai neturi nieko piniginėje.

19

1Kas taip elgiasi, nebus turtingas; kas niekais laiko mažus dalykus,
palengva pražus.
2 Vynas ir moterys išveda iš kelio
protingus vyrus,
o žmogus, bendraujantis su
kekšėmis,
praras gėdos jausmą.
3 Puvimas ir kirmėlės jį apims,
ir praradęs gėdos jausmą žmogus
neteks gyvasties.

4 Kas kitais per greitai pasitiki,
tas
yra nerimtas,
o kas nusideda, sau pačiam
pakenkia.
5 Kam nedoras darbas teikia
malonumo, bus pasmerktas,
{bet kas atsispiria malonumams,
apvainikuoja savo gyvenimą.
6 Kas suvaldo liežuvį, gyvens be
barnių},
bet kas nekenčia paskalų,
patirs
mažiau pikta.
7 Niekados nekartok,
kas
tau buvo pasakyta,
ir iš to neturėsi jokio nuostolio.
8 Nei draugui, nei priešui
apie
tai nekalbėk;
niekam nepasakyk, nebent tai
nuslėpti būtų nuodėminga.
9 Juk kas tai išgirs, tavimi
nebepasitikės
ir ilgainiui ims tavęs nekęsti.
10 Ką nors girdėjai? Temiršta
tai su
tavimi.
Būk tikras, tavęs tai nesusprogdins!
11 Ką nors sužinojęs, kvailys kenčia
gimdymo skausmus
tartum kūdikį gimdanti moteris.
12 Kaip strėlė, įstrigusi žmogaus
šlaunyje,
taip smygso paskala kvailio
krūtinėje.

13 Įspėk savo draugą - galbūt jis to
dar
nėra padaręs;
o jei padarė, kad daugiau to
nedarytų.
14 Įspėk savo kaimyną - galbūt jis
to
dar nėra pasakęs;
o jei pasakė, kad daugiau to
nekartotų.
15 Įspėk savo draugą - dažnai tai gali
būti šmeižtas;
tikėti kiekvienu pasakojimu
neturėtumei.
16 Žmogus gali suklupti netyčiomis.
Kas nėra nusidėjęs liežuviu?
17 Paklausk savo kaimyną prieš jį
sudrausdamas, -
taip tu skaitysies su Aukščiausiojo
Įstatymu.

Kaip pažinti tikrą išmintį

{ 18 Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra kelias
į jo gerumą,
o išmintis laimi jo meilę.
19 VIEŠPATIES įsakymų žinojimas -
gyvastį teikiantis mokymas,
darantieji tai, kas jam patinka,
valgys vaisius nuo medžio
nemirtingumo.}
20 Visa išmintis yra pagarbi
VIEŠPATIES baimė;
visapusiška išmintis yra Įstatymo
vykdymas
{ir jo visagalybės supratimas.
21 Kai vergas savo šeimininkui sako:
"Nedarysiu to, ko tu nori", -
nors jei vėliau tai ir darytų,
jis pykdytų tą, kuris jį išlaiko}.
22 Mokėti daryti pikta nėra išmintis,
ir nusidėjėlių patarimas nėra
protingas.
23 Esama apsukrumo, kuris yra
bjaurus,
yra ir kvailių, kurie nieko pikta
nedaro.
24 Geriau dievobaimingas žmogus maža
žinantis,
negu labai protingas, bet
laužantis Įstatymą.
25 Esama apsukrumo reiklaus,
bet
nesąžiningo, -
yra žmonių, išnaudojančių gerumą,
kad pasiektų savo.
26 Pasitaiko nedoras žmogus,
kuris dedasi širdgėlos prislėgtas,
bet jo vidus yra pilnas apgaulės.
27 Nuleidžia akis ir dedasi kurčias,
bet jei jo kaukės niekas nenuplėš,
jis tave išnaudos.
28 Nors jėgų stoka jį sulaiko nuo
nuodėmės,
jis, nepaisydamas to, radęs progą
padarys žalos.
29 Žmogus pažįstamas iš išvaizdos,
o protingas žmogus - veidu į veidą
susitikus.
30 Žmogaus apdaras, jo nuoširdus
juokas ir jo eisena
tau parodo, kas jis yra.

20Protingo ir kvailo žmogaus elgesys

1 Įspėjimas kartais gali būti ne laiku,
ir tyla kartais gali apreikšti
protingą žmogų.
2 Kaip daug geriau įspėti,
negu erzintis iš pykčio!
3 Kas prisiima savo kaltę,
bus apsaugotas nuo nesėkmės.
4 Kaip eunuchas, mėginantis
išniekinti mergaitę,
toks yra žmogus, prievarta
verčiamas
daryti, kas teisinga.
5 Vienas žmogus tyli ir yra laikomas
išmintingu,
o kitas, būdamas plepus,
yra
nemėgstamas.
6 Vienas žmogus tyli,
nes
neturi nieko pasakyti,
o kitas tyli, laukdamas tinkamos
progos kalbėti.
7 Išmintingas žmogus tyli,
kol
ateina tinkamas laikas,
o kvailas pagyrūnas tinkamo laiko
nepastebi.
8 Kas per daug kalba,
sukelia koktumą,
o kas nori kitą nukalbėti,
bus
nekenčiamas.

9 Nelaimėje gali žmogui
glūdėti laimė,
ir nuostolis gali atnešti nelauktą
sėkmę.
10 Būna dovana, kuri tau neneša jokios
naudos,
būna ir dovana, kuri tau dvigubai
atlygina.
11 Būna nuostolių dėlei garbės,
esti žmonių, pakėlusių galvas iš
sunkių bėdų.
12 Būna, kad žmogus daug perka už mažą
kainą,
bet užmoka už tai septyneriopai.
13 Išmintingas žmogus keliais
žodžiais įgyja palankumą,
bet kvailieji savo meilikavimą veltui
švaisto.
14 Sukto žmogaus dovana nebus tau
naudinga,
nes jis laukia, kad atsilygintum
septyneriopai.

15 Jis mažai duoda, bet daug barasi,
pračiaupia burną, kaip miesto
šauklys.
Šiandien jis paskolina,
o
rytoj reikalauja grąžinti, -
iš tikrųjų toks žmogus yra šlykštus.
16 Kvailys sako: "Draugų neturiu.
Už mano gerus darbus niekas
nedėkoja".
17 Visi, kurie valgo jo duoną,
turi
piktą liežuvį.
Kaip kiekvienas iš jo tyčiojasi,
ir
kaip dažnai!

18 Geriau ant grindinio paslysti negu
ant liežuvio;
užtat greitai ateina nedorėlių žūtis.
19 Kaip beskonis skanėstas yra
pasakojimas ne vietoje,
nuolat neišmanėlių kartojamas.
20 Patarlė iš kvailio lūpų negerbiama,
nes jis nepasako jos tinkama proga.

21 Būna, kad skurdas sulaiko
žmogų nuo nuodėmės;
užtat kai ilsisi, jis nejaučia
sąžinės graužimo.
22 Būna, kad žmogus iš gėdos
nusižudo
ar stumia save į pražūtį,
žiūrėdamas, ką kiti apie jį pamanys.
23 Būna, kad žmogus pažada draugui,
žiūrėdamas, ką jis apie jį pamanys,
ir be reikalo pasidaro sau priešą.

24 Melas yra bjauri, gėdą žmogui
daranti dėmė,
tačiau jis yra nuolat ant
neišmanėlių lūpų.
25 Geriau vagis negu nepataisomas
melagis,
tačiau abiejų likimas yra žūtis.
26 Melagio kelias veda į negarbę,
jo gėda nuolat jį lydi.

27 Išmintingas žmogus pranoksta kitus
savo žodžiais,
o protingas patinka didžiūnams.
28 Kas dirba žemę,
kaupia
savo pjūties derlių,
o kas patinka didžiūnams,
gali
atsilyginti už kaltę.
29 Paslaugos ir dovanos apakina
išmintingųjų akis;
kaip apynasris ant burnos,
jos
nutildo priekaištus.
30 Paslėpta išmintis ir nematomas lobis
-
kokia iš vieno ir kito nauda?
31 Geriau žmogus, slepiantis
savo
kvailumą,
negu tas, kuris slepia savo išmintį.

21Reikia vengti nuodėmės

1 Mano vaike, nusidėjai?
Daugiau to nebedaryk,
bet prašyk atleidimo už savo
praeities nuodėmes.
2 Bėk nuo nuodėmės kaip nuo
gyvatės,
nes jeigu prisiartinsi prie
nuodėmės, ji tau įkąs.
Jos dantys - liūto dantys,
ji gali sunaikinti žmogaus gyvastį.
3 Kiekviena kaltė yra dviašmenis
kalavijas;
jos žaizda nepagydoma.

4 Smurtas ir įžūlumas išsekina
turtus;
taip bus nualinti išdidžiųjų namai.

5 Malda iš vargšo lūpų eina
tiesiai į Dievo ausį, -
jo nuosprendis nelūkuriuoja.
6 Kas nekenčia įspėjimo, eina
nusidėjėlio taku,
bet kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES,
gailisi savo širdyje.
7 Sklandus kalbėtojas yra
plačiai žinomas,
bet protingas žmogus pastebi, kai
jis paslysta.

8 Kas stato namus kitų žmonių
pinigais,
tas panašus į žmogų,
renkantį akmenis savo kapo
kauburiui.
9 Nusikaltėlių gauja yra kaip
pakulų ryšulys;
jie gaus galą ugnies liepsnose.
10 Lygiais akmenimis grįstas
nusidėjėlių kelias,
bet jo gale yra Hado duobė.

11 Kas laikosi Įstatymo,
apvaldys
savo potraukius;
pagarbi VIEŠPATIES baimė yra
tobula išmintis.
12 Kas nėra sumanus,
negali būti išmokytas,
bet esti ir sumanumo,
kuris įneša
kartėlio.
13 Išminčiaus žinojimas yra
kaip
tvinstanti upė,
o jo patarimas kaip gyvybės
šaltinis.
14 Kvailio protas yra kaip
sukultas ąsotis, -
nebegali talpinti jokio mokslo.

15 Kai protingas žmogus girdi
prasmingą posakį,
jam pritaria ir prie jo kitą prideda;
kai lengvapėdis tai girdi,
jis pasijuokia iš jo ir atsuka jam
nugarą.
16 Kvailio plepėjimas yra kaip
našta
kelionėje,
bet protingo žmogaus kalbos
malonu klausytis.
17 Sueigoje ieškoma protingo
žmogaus nuomonės, -
į širdį imami jo žodžiai.

18 Kvailiui išmintis yra tarsi
namų
griuvėsiai,
bukapročiui mokslas yra padriki
tauškalai.
19 Neprotingam žmogui auklėjimas
yra pančiai ant kojų
ir kaip antrankiai ant jo dešinės.
20 Kvailys juokiasi visu balsu,
o išmintingas žmogus
kukliai
šypsosi.
21 Protingam žmogui auklėjimas
yra kaip auksinis papuošalas,
kaip apyrankė jam ant dešinės.

22 Kvailys skuba kelti koją į namus,
o gerai išauklėtas žmogus
kukliai laukia.
23 Neišauklėtas žmogus dirsčioja pro
tarpdurį į vidų,
o išauklėtas žmogus laukia lauke.
24 Nemandagu žmogui klausytis prie
durų;
išauklėtą žmogų apimtų gėda.

25 Plepių lūpos kartoja kitų žodžius,
bet išmintingųjų žodžiai
rūpestingai pasveriami.
26 Kvailių protas yra jų burnoje,
o išmintingųjų burna yra jų prote.
27 Kai nedoras žmogus keikia
savo
priešą,
iš tikrųjų jis keikia save patį.
28 Šmeižikas save patį juodina
ir yra kaimynų nekenčiamas.

22Apie tingumą ir kvailumą

1Tinginys yra panašus į
purviną akmenį;
tyčiodamiesi iš jo gėdos,
visi
švilpteli.
2 Tinginys yra kaip mėšlo luitas;
kas jį pakelia, nusiplauna rankas.

3 Nevykėlis sūnus yra tėvo gėda,
o {nevykusi} duktė užtraukia
nešlovę.
4 Protinga duktė praturtins
savo
vyrą,
o begėdė yra tėvo širdgėla.
5 Įžūli mergina yra gėda savo
tėvui ir vyrui;
abudu jos išsižada.

6 Daina gedulo metu yra
netinkamas poelgis,
bet {rykštės} pyla ir drausmė visad
yra išmintis.
{7 Vaikai, kurių auklėjimas veda į
sveiką gyvenimą,
paslepia kuklią savo tėvų kilmę.
8 Vaikai, pasipūtę ir šiurkščiai
išdidūs,
suteršia savo šeimos kilmingumą.}
9 Mokyti kvailį - tai kaip
klijuoti sudužusį puodą,
ar drumsti saldžiai miegančio
žmogaus ramybę.
10 Kas kalbasi su kvailiu,
kalbasi su snaudaliumi,
nes pokalbio gale šis paklaus: "Kas
tad atsitiko?"
11 Verk mirusiojo, nes užgeso
jo
šviesa;
verk kvailio, nes jį paliko protas.
Mirusiojo verk mažiau, nes
jis ilsisi ramybėje;
blogesnis už mirtį yra kvailio
gyvenimas.
12 Gedulas mirusio tęsiasi septynias
dienas,
o kvailių ar nedorėlių - visą jų
gyvenimą.

13 Su kvailu žmogumi daug nekalbėk,
su šiurkščiu žmogumi
nesibičiuliauk.
Saugokis jo, kad nepatektum į bėdą
ir nebūtum apdrabstytas,
kai
jis ims purtytis.
Šalinkis jo ir turėsi ramybę,
niekad nereikės kęsti apmaudo per jo
beprotystę.
14 Kas yra sunkesnis už šviną? -
Kas gi kitas, jeigu ne tas,
kurio
vardas - "Kvailys"?
15 Smėlio, druskos ir geležies luitas
yra mažesnė našta,
negu
kvailas žmogus.

16 Kaip medinės sijos,
tvirtai įręstos į pastatą,
neišjudina žemės drebėjimas;
taip širdis, apsisprendusi po
rimtų svarstymų,
pervartos metu nebus palaužta
baimės.
17 Širdis, kuri remiasi protingu
samprotavimu,
yra tarsi sieną išlyginantis tinkas.
18 Tvoros atviroje aukštumoje
nebus atsparios vėjui;
baili širdis su kvailio ryžtu
nebus atspari baimei.

Draugystė

19 Užgauk akį, išspausi ašarų,
užgauk širdį, apreikši jos jausmus.
20 Kas meta akmenį į paukščius, juos
nuveja,
kas įžeidžia draugą, sunaikina
draugystę.
21 Net jeigu pakeltum kalaviją
prieš
draugą,
nenustok vilties, nes yra kelias
atgal.
22 Jeigu atvertum burną prieš
savo
draugą,
nesirūpink, gali susitaikyti.
Betgi nuo įžeidimo, nuo įžūlumo
ir paslapčių atskleidimo ar
pasalaus smūgio -
tais atvejais - pabėgs kiekvienas
draugas.

23 Laimėk kaimyno pasitikėjimą, kai
jis skursta,
kad galėtumei drauge su juo
džiaugtis jo gerove.
Būk jam ištikimas nelaimės metu,
kad galėtumei su juo dalytis jo
paveldu.
24 Kaip pirma liepsnų iš krosnies kyla
garai ir dūmai,
taip įžeidimas eina prieš kraujo
išliejimą.
25 Nesigėdysiu priglausti bičiulį bėdoje
ir nuo jo nesislėpsiu.
26 Bet jeigu per jį man kas pikta
atsitiktų,
tai išgirdę, visi jo saugosis.

Malda

27 Kas apsaugos mano burną
ir tvirtai užantspauduos mano lūpas,
kad per jas nenupulčiau
ir mano liežuvis
manęs nepražudytų?

23

1VIEŠPATIE, Tėve ir mano gyvenimo Valdove,
nepalik manęs jų užgaidoms
ir neleisk man per jas nupulti!
2 Kas laikys paruoštą botagą
mano
mintims
ir drausmės rykštę mano širdžiai,
kad nereikėtų gailėtis manęs
klystančio
ir neliktų nepastebėtos mano
nuodėmės?
3 Tuomet mano klaidų nepadaugėtų
ir mano nuodėmių nesusikauptų;
tuomet neparpulčiau prieš
savo
priešininkus
ir nedžiūgautų dėl to mano priešas.
4 VIEŠPATIE, Tėve ir mano
gyvenimo Dieve,
neleisk man turėti išpuikėlio akių,
5 atitolink nuo manęs pikto geismą.
6 Teneapima manęs nei noras
apsiryti, nei geiduliai,
teneužvaldo manęs gėdingi norai.

Liežuvio valdymas

7 Klausykitės, mano vaikai,
pamokymo apie kalbėjimą,
nes kas jo laikosi, nepateks
į
pinkles.
8 Nusidėjėlis sugaunamas jo paties
lūpomis;
suklumpa jomis keikūnas ir
akiplėša.
9 Nepratink savo burnos prisiekinėti
nei be reikalo Šventojo vardą tarti.
10 Juk kaip nuolat prižiūrimas
vergas nebus be randų,
taip žmogus, nuolat prisiekinėjantis
ir tariantis Vardą,
niekad nebus apvalytas nuo
nuodėmės.
11 Kas dažnai prisiekia,
kaupia sau
kaltę;
rykštė nepaliks jo namų.
Jei neteisingai prisiekia,
užsitraukia kaltę;
o jei nepaiso savo įsipareigojimo,
dvigubai nusideda.
Jei kreivai prisiekia, negali būti
pateisintas,
ir jo namai neatsigins negandų.

12 Yra žodžių, kurie nusipelno
mirties;
tegu jie niekad nebūna girdimi
Jokūbo pavelde!
Juk tokie žodžiai yra svetimi
pamaldiems žmonėms:
nuodėmėje jie niekad nesivolios.
13 Neleisk savo burnai apsiprasti su
storžieviška kalba,
nes joje glūdi nuodėmingi žodžiai.
14 Atsimink savo tėvą ir motiną,
kai sėdi tarp didžiūnų,
kitaip gali jų akivaizdoje užsimiršti
ir elgtis kaip kvailys iš blogo

įpročio,
paskum norėtum, kad verčiau
nebūtumei gimęs,
ar keiktum savo gimimo dieną.
15 Kas yra įpratęs vartoti
keiksmažodžius,
nesudrausmins savęs per visą savo
gyvenimą.

16 Dvi žmonių rūšys gausina
nuodėmes,
o trečioji užsitraukia pyktį.
Deganti aistra yra liepsnojanti
ugnis -
neužgesinama, kol visiškai
neperdega;
žmogus, atsidavęs gašlumui
su giminėmis, -
niekad nesiliaus, kol ta ugnis jo
nesudegins.
17 Ištvirkėlis, kuriam kiekviena
duona saldi, -
niekad nesiliaus, kol nenumirs.

Ištvirkavimas

18 Žmogus, išniekinantis savo
vedybinį guolį,
sako sau: "Kas gali mane matyti?
Tamsa mane supa, sienos mane
slepia.
Niekas manęs nemato. Kam
gi man rūpintis?
Aukščiausiasis mano nuodėmių
neatsimins".
19 Jo baimė ribojasi žmonių akimis,
ir jis nesupranta, kad VIEŠPATIES
akys
yra dešimt tūkstančių kartų
šviesesnės už saulę,
mato visus žmogaus kelius
ir įžvelgia į slapčiausius užkampius.
20 Tas, Kuris pažįsta kūrinius
dar
prieš jų buvimą,
pažįsta juos visus ir tada,
kai
jie buvo sukurti.
21 Toks žmogus bus apkaltintas
miesto gatvėse;
ten, kur mažiausiai įtars,
jis
bus sugautas.

Svetimautoja

22 Taip yra ir moteriai,
kuri
neištikima savo vyrui
ir apdovanoja jį įpėdiniu,
savo
sūnumi iš svetimo.
23 Juk visų pirma ji nepakluso
Aukščiausiojo Įstatymui;
antra, ji nusikalto savo vyrui;
trečia, savo palaidu elgesiu
nusikalto svetimavimu
ir pagimdė kito vyro vaikus.
24 Ji pati bus atvesta į
bendruomenės sueigą,
ir jos vaikai turės dėl to kentėti.
25 Jos vaikai neįleis šaknų,
ir jos šakos neduos vaisių.
26 Ji paliks prakeiktą atminimą,
ir jos gėda niekad nebus ištrinta.

27 Taip visi ją pergyvenusieji supras,
kad nėra nieko geresnio už
pagarbią VIEŠPATIES baimę
ir nieko saldesnio už klusnumą
VIEŠPATIES įsakymams.
{28 Dievo sekimas - neša didelę garbę;
ir būti jo priimtam reiškia ilgą
gyvenimą.}

E. IŠMINTIES ŠLOVĖ

24Išminties šlovės giesmė

1 Išmintis pati gieda savo
šlovės giesmę
ir savimi didžiuojasi savo tautoje.
2 Aukščiausiojo bendrijoje
atveria burną
ir didžiuojasi jo Galybių artume:
3 "Išėjau iš Aukščiausiojo burnos
ir tarsi migla apdengiau žemę.
4 Gyvenau dangaus aukštybėse,
ir mano sostas buvo debesies
stulpe.
5 Apėjau dangaus skliautą pati viena
ir išvaikščiojau bedugnės gelmes.
6 Valdžiau jūros bangas ir visą žemę,
visas tautas ir gentis.
7 Visur ieškojau poilsio vietos,
kurioje turėčiau gyventi.

8 Tada Visatos Kūrėjas davė man savo
įsakymą,
ir mano Kūrėjas parinko vietą mano
padangtei,
tardamas: 'Jokūbe turi statytis
buveinę,
Izraelyje turi turėti savo paveldą'.
9 Pradžioje, prieš visus amžius,
jis mane sukūrė,
ir per visus amžius nenustosiu būti.
10 Šventojoje Padangtėje jam tarnavau
ir tada Zione užėmiau savo vietą.
11 Taip mieste, kurį jis myli,
man davė poilsio vietą, -
Jeruzalėje yra mano valda.
12 Įleidau šaknis garbingoje tautoje,
VIEŠPATIES dalyje yra mano
paveldas.

13 Išaugau kaip kedras Libane,
lyg kiparisas ant Hermono kalno.
14 Išaugau kaip palmė En-Gedyje,
lyg oleandrų krūmai Jeriche;
kaip dailus alyvmedis lygumoje,
išaugau lyg platanas prie vandens.
15 Kvepėjau kaip cinamonas ar
sotvaras
ir lyg rinktinė mira skleidžiau
savo
malonų kvapą;
kaip galbanas, onychai ir
mastikmedžio derva -
tarsi smilkalų kvapas Padangtėje.
16 Skleidžiau savo šakas kaip
terebintas,
taip garbingos ir dailios yra
mano
šakos.
17 Kraunu dailius pumpurus kaip
vynmedis,
ir mano žiedai duoda garbingų ir
gausių vaisių.
{18 Gimdau kilnią meilę, pagarbą ir šventą
viltį;
būdama amžina, esu duota
visiems savo vaikams -
tiems, kurie yra jo paskirti.}
19 Ateikite pas mane visi,
kurie
manęs trokštate,
valgykite iki soties mano vaisių.
20 Atsiminti mane yra saldžiau
už medų,
geriau turėti mane,
negu
medaus korį.
21 Kas mane valgo,
labiau
manęs alksta,
kas mane geria,
labiau
manęs trokšta.
22 Kas manęs klauso, niekais nenueis,
kas elgiasi, kaip aš liepiu,
niekad nenusidės".

Išmintis ir Dievo žodis

23 Visa tai yra Aukščiausiojo -
Dievo
- Sandoros knyga,
Įstatymas, kurį mums Mozė davė
kaip paveldą Jokūbo bendrijai.
{24 Nepavark stengdamasis su
VIEŠPATIES pagalba,
būk arti prie jo, kad jis tave
pastiprintų.
Vien tik visagalis VIEŠPATS tėra
Dievas,
be jo, nėra kito Gelbėtojo.}
25 {Įstatymas} yra sklidinas išminties,
kaip Pišonas {vandens}
ir kaip Tigris pirmųjų vaisių metu.
26 Jis išsilieja supratimu
kaip Eufratas {vandeniu}
ir kaip Jordanas pjūties metu.
27 Jis patvinsta žinojimu
kaip Nilas {vandeniu}
ir kaip Gihonas vynuogių
rinkimo metu.
28 Pirmasis žmogus išminties
niekad gerai nepažino,
nepasiseks nei paskutiniam jos
suprasti.
29 Gilesnės už jūrą yra jos mintys,
o jos patarimai - gilesni už
didžiąją bedugnę.

30 Nūnai aš kaip upelis iš jos srovės,
tekinantis vandenį į sodą,
31 sau tariau: "Palaistysiu savo sodą
ir priliesiu savo gėlių lysves".
Nuostabu, šis mano upelis
tapo
upe,
o tada ši mano srovė - jūra.
32 Vėl siųsiu savo pamokymą
kaip
ryto aušrą
ir skleisiu jo šviesą toli.
33 Vėl išliesiu mokymą kaip
pranašystę
ir paliksiu jį ateinančioms kartoms.
34 Žiūrėkite, aš netriūsiau vien tik sau,
bet visiems, kurie ieško išminties.

25Patarlės

1 Trys dalykai mane džiugina,
nes jie yra malonūs VIEŠPAČIUI ir
žmonėms:
darna tarp brolių ir seserų,
bičiulystė tarp kaimynų
bei žmonos ir vyro abipusė meilė.
2 Trijų rūšių žmonės yra man
nepakenčiami,
jų gyvenimo būdu iš tikrųjų
bjauriuosi:
beturtis, kuris puikuojasi,
turtuolis, kuris meluoja,
ir senas ištvirkėlis, kuris svetimauja.

3 Jeigu netaupei nieko jaunystėje,
kaipgi gali rasti ką nors savo
senatvėje?
4 Kaip pritinka žilai galvai
sveikas sprendimas
ir žmonėms, atėjusiems į metus, -
žinoti, kaip patarti!
5 Kaip pritinka seniems išmintis,
o garbingo amžiaus žmonėms
supratimas ir protingumas!
6 Senyvo amžiaus žmonių vainikas
yra plati patirtis,
o jų garbė - pagarbi VIEŠPATIES
baimė.

7 Galiu suskaičiuoti širdimi devynis,
kuriuos vadinčiau laimingais,
o dešimtąjį mano liežuvis skelbia:
laimingas, kas džiaugiasi savo
vaikais
ir kas patiria savo priešų žūtį.
8 Laimingas, kas gyvena su
protinga žmona
ir kas nearia jaučiu ir asilu
viename junge.
Laimingas, kas nenusideda liežuviu
ir kas netarnauja žemesniam
už save.
9 Laimingas, kas randa draugą
ir kas kalba atidiems klausytojams.
10 Koks laimingas žmogus, kuris
randa išmintį!
Bet niekas nėra laimingesnis
už žmogų,
kuris pagarbiai bijo VIEŠPATIES!
11 Pagarbi VIEŠPATIES baimė
pranoksta viską;
su kuo galima lyginti žmogų, kuris
ją turi?
{12 Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra pradžia jo
meilės,
o tikėjimas - pradžia jo
ištikimybės.}

13 Nors ir kokia būtų žaizda,
kad
tik ne širdies!
Nors ir koks būtų piktumas, kad
tik ne moters!
14 Nors ir kokia būtų kančia, kad
tik ne
kančia nuo tų,
kurie nekenčia!
Nors ir koks būtų kerštas,
kad
tik ne kerštas priešų!
15 Nėra stipresnių nuodų už
gyvatės nuodus,
nėra didesnio pykčio už moters pyktį.

16 Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau,
negu su pikta moterimi.
17 Moters piktumas pakeičia jos
išvaizdą
ir padaro ją kaip apkartusią mešką.
18 Kai jos vyras sėdasi prie stalo
su
kaimynais,
jis negali susilaikyti nuo karčių
atodūsių.

19 Moters piktumui neprilygsta joks
kitas piktumas;
teištinka ją nusidėjėlio likimas!
20 Kaip kopimas smėlėtu šlaitu
senoms kojoms,
taip besiplūstanti žmona tyliam
vyrui.
21 Nebūk moters grožio apgautas,
netrokšk moters dėl jos turtų.
22 Būna pykčio, įžūlumo ir
didelės gėdos,
kai žmona turi išlaikyti savo vyrą.
23 Apkartusi širdis, niūrus veidas,
širdgėla -
visa ateina iš piktos žmonos.
Nuleistos rankos, drebantys keliai -
nuo vyrui laimės neteikiančios
žmonos.
24 Nuodėmė prasidėjo su moterimi,
per ją visi mirštame.
25 Neleisk vandeniui išsilieti
ir piktai žmonai liežuvio paleisti.
26 Jeigu ji nesielgia, kaip tu liepi,
atskirk ją nuo savęs.

26

1Laimingas geros žmonos vyras, jo gyvenimo dienos bus
dvigubai pailgintos.
2 Sumani žmona neša džiaugsmą savo
vyrui,
ramus ir visapusiškas yra jo
gyvenimas.
3 Gera žmona yra didelė dovana,
skirta žmogui, kuris pagarbiai bijo
VIEŠPATIES.
4 Nesvarbu koks jis būtų - turtingas
ar vargšas -
jo širdis yra pilna džiaugsmo
ir jo veidas visados linksmas.

5 Man širdis dreba nuo trijų dalykų,
o nuo ketvirto krūpčioju iš baimės:
nuo viešo apšmeižimo, nuo
minios teismo
ir melagingo apkaltinimo -
visi šie yra blogiau už mirtį.
6 Bet pavyduliaujanti žmona
yra ir sielvartas, ir skausmas, -
o aštrus liežuvis - kaip anie
trys kartu.
7 Bloga žmona yra blogai
pakinkytas jaučių jungas;
tokią vesti - tai apglėbti skorpioną.
8 Girta žmona sukelia didelį pyktį;
savo gėdos paslėpti ji negali.
9 Palaida žmona išsiduoda
įžūliais žvilgsniais;
ją pažinsi iš akių vartymo.

10 Griežtai valdyk savavalę dukterį,
kad, pajutusi laisvę,
ja
nepasinaudotų.
11 Prižiūrėk jos akiplėšiškus žvilgsnius
ir nenustebk, jei ji tau nepaklus.
12 Kaip ištroškęs keleivis išsižioja
ir
geria
bet kokį užtiktą vandenį,
taip ji sėsis priešais kiekvienos
palapinės kuolelį
ir savo strėlinę atvers kiekvienai
strėlei.

13 Maloni žmona džiugina savo vyrą,
jos išmonė gaivina jo sąnarius.
14 Tyli žmona - VIEŠPATIES dovana,
brangesnio nėra nieko kaip
jos
savitvarda.
15 Kukli žmona yra dvigubai maloni,
jos drovumo negali atsverti
jokios
svarstyklės.
16 Kaip graži tekanti saulė
VIEŠPATIES danguje,
lygiai taip gera žmona tvarkingoje
šeimoje.
17 Kaip šviesi šventosios
žvakidės šviesa,
lygiai taip gražus veidas ant
grakštaus liemens.
18 Kaip auksiniai šulai ant
sidabrinių papėdžių,
taip lygiai jos gražios kojos ant
tvirtų
padų.

{ 19 Mano vaike, saugok sveiką savo
jaunystės žydėjimą,
neatiduok savo jėgų svetimiems.
20 Išsirink iš viso krašto vešlų lauką
ir apsėk jį savo sėkla,
pasitikėdamas savo gera kilme.
21 Taip tavo palikuonys klestės ir,
pasitikėdami savo gera kilme, taps
stiprūs.
22 Moteris, samdyta už pinigus, yra
laikoma spjūviu,
o ištekėjusi moteris - mirties
bokštu savo meilužiams.
23 Nedora žmona skiriama
nusižengėliui kaip likimas,
o dora moteris - tam, kuris
pagarbiai bijo VIEŠPATIES.
24 Begėdė moteris visados elgiasi
gėdingai,
o drovi duktė varžysis net
savo
vyro.
25 Maištinga moteris bus laikoma kale,
o moteris,
turinti gėdos jausmą,
pagarbiai
bijos VIEŠPATIES.
26 Moteris, gerbianti savo vyrą,
atrodys visiems išmintinga,
o moteris, kuri išdidžiai
savo
vyrą paniekina,
bus žinoma visiems kaip nedora.
Laimingas yra geros žmonos vyras;
kiekvieni jo gyvenimo metai bus
dvigubi.
27 Barni ir rėksnė žmona yra
kaip mūšio trimitas,
šaukiantis pulti.
Kas tik priima tą iššūkį,
visą gyvenimą praleis karo
audroje.}

Įvairūs įspėjimai

28 Dėl dviejų dalykų liūdi
mano
širdis,
o dėl trečio apima mane pyktis:
dėl turtingo žmogaus,
tapusio
skurdžiumi,
dėl protingų žmonių,
kurie nieku
laikomi,
ir dėl žmogaus, nusigręžusio
nuo teisumo į nuodėmę, -
jį VIEŠPATS paruoš kalavijui!
29 Sunku pirkliui išlikti doram
ir prekiautojui išvengti
nuodėmės.

27

1Daugelis yra nusidėję, ieškodami sau naudos,
žmonės, norintys tapti turtingi,
nugręš akis.
2 Kaip pleištas, įkaltas tvirtai
į
plyšį tarp akmenų,
nuodėmė yra įsispraudusi tarp
pardavimo ir pirkimo.
3 Jei žmogus nesilaiko tvirtai
pagarbios VIEŠPATIES baimės,
jo namai bus greit sugriauti.

4 Sijojant rėčiu, atsiskiria pelai;
žmogui kalbant, atsiskleidžia
jo ydos.
5 Krosnis išmėgina puodžiaus
molinius indus;
žmogus ištiriamas pokalbiu.
6 Medžio vaisiai atskleidžia,
kaip
juo buvo rūpintasi,
žmogaus kalba parodo jo
širdies polinkius.
7 Negirk nė vieno, kol neišgirdai jo
kalbant,
nes tik tuomet žmonės yra
išmėginami.

8 Jei trokšti teisumo, pasieksi jį
ir apsivilksi juo lyg garbingu
drabužiu.
9 Paukščiai suka lizdus su
panašiais į save,
ir ištikimybė apsistoja pas tuos,

kurie ja gyvena.
10 Liūtas tyko grobio iš pasalų,
ir nuodėmė taip daro su nedorėliais.

11 Visad išmintingi yra teisiojo
pokalbiai,
o kvailys keičiasi kaip mėnulis.
12 Kvailų žmonių būrelyje ilgai
neužtruk,
o tarp išminčių būk ir būk.
13 Kvailųjų šneka yra atstumianti,
o jų kimus juokas atkarus
savo
nuodėmingu smagumu.
14 Nuo jų keiksmų ir priesaikų
pilnos šnekos
žmogui stojasi plaukai ant galvos,
o nuo jų kivirčų kiti turi ausis
užsikimšti.
15 Išdidžiųjų barniai baigiasi
kraujo išliejimu,
o jų keikimasis nepakeliamas
ausims.

Nuoširdumas

16 Kas išduoda paslaptį,
netenka
pasitikėjimo, -
artimo draugo jis niekad neras.
17 Brangink draugą ir būk jam
ištikimas;
jeigu išduosi jo paslaptį,
nebesekiok jo.
18 Juk kaip žmogus sunaikina
savo
priešą,
taip tu sunaikinai draugystę su
savo
artimu.
19 Kaip paleidi paukštį nuskristi nuo
rankos,
taip pametei savo artimą ir
daugiau jo nebepagausi.
20 Neik jam iš paskos, nes jis per toli, -
jis ištrūko lyg gazelė iš spąstų.
21 Juk žaizdą galima aptvarstyti,
po barnio įmanoma susitaikyti,
bet kas išdavė paslaptį, tam nėra
vilties.

Veidmainiškas elgesys

22 Kas suktai merkia akį,
taisosi daryti žalą,
ir kas tokį pažįsta,
atokiai nuo jo laikysis.
23 Į akis jis saldžiai šneka
ir gėrisi tavo žodžiais,
bet vėliau jis pakeičia savo
laikyseną
ir tavo žodžiais pakiš tau koją.
24 Daug ko esu nekentęs, bet
nieko taip labai kaip jo;
net VIEŠPATS jo nekenčia!
25 Kas meta akmenį tiesiai į viršų,
meta jį sau ant galvos,
o klastingas smūgis atveria
daug
žaizdų.
26 Kas kitam duobę kasa, pats į
ją įpuls,
kas spendžia spąstus,
pats bus
jais pagautas.
27 Kas daro pikta, pats nuo jo
nukentės,
ir nežinos, iš kur jam tai ateina.
28 Pajuoka ir plūdimasis yra
išpuikėlio žymė,
bet kerštas jo tykoja lyg liūtas.
29 Kas džiaugiasi teisiųjų nupuolimu,
pateks į spąstus,
ir sielvartas juos sunaikins
prieš
jų mirtį.

Apmaudas

30 Apmaudas ir pyktis - šie taip pat
yra
bjaurūs dalykai,
tik nusidėjėlis laiko juos apsiglėbęs.

28

1Kurie keršija, patirs VIEŠPATIES kerštą,
nes jis atsimena tiksliai jų
nuodėmes.
2 Atleisk savo artimui už padarytą
skriaudą,
tuomet, kai melsies,
nuodėmės bus tau atleistos.
3 Argi galėtų žmogus puoselėti pyktį
ant artimo
ir laukti iš VIEŠPATIES išgydymo?
4 Argi atsisakytų žmogus atleisti į
save
panašiam,
tačiau ieškotų savo nuodėmių
atleidimo?
5 Jei žmogus, būdamas tik trapus,
puoselės pyktį,
kas atleis jam nuodėmes?
6 Atsimink savo paskutines dienas,
atmesk nesantaiką;
atsimink mirtį bei supuvimą
ir būk ištikimas jo įsakymams!
7 Atsimink įsakymus ir neširsk ant
artimo;
atsimink Aukščiausiojo Sandorą ir
atleisk kaltę!

Barniai

8 Susilaikyk nuo rietenų,
sumažės tavo nuodėmės,
nes priekabus žmogus sukelia
kivirčą,
9 o nusidėjėlis suardo draugystes
ir tarp taikingų žmonių pasėja
nesantaiką.
10 Kuo daugiau malkų, tuo
didesnė bus ugnis,
kuo didesnis užsispyrimas,
tuo
labiau didės kivirčas;
kuo didesnė žmogaus jėga,
tuo
didesnė bus jo rūstybė,
kuo didesni jo turtai, tuo
didesnis bus jo pyktis.
11 Sakai ir derva padeda ugniai
įsiliepsnoti,
o primygtiniai kivirčai veda į
kraujo liejimą.

Liežuvis

12 Jeigu puti žariją, ji įsiliepsnoja,
jeigu į ją spjauni, ji užgęsta.
Betgi viena ir kita išeina iš
tavo
burnos!
13 Tebūna prakeikti apkalbinėtojas
ir
dviliežuvis,
nes jie suardo ramybę ne vienam.
14 Šmeižtas sukrėtė daugelį
ir išblaškė kaip bėglius po
svetimas šalis;
jis sunaikino įtvirtintus miestus
ir išardė didžiūnų rūmus.
15 Šmeižtas išvarė sumanias
moteris iš namų
ir iš jų atėmė jų triūso vaisius.
16 Kas kreipia dėmesį į šmeižtą,
neturės nei poilsio,
nei galės gyventi ramybėje.
17 Botago kirtis padaro randą,
bet liežuvio kirtis sutrupina kaulus.
18 Daug yra kritę nuo aštraus kalavijo,
bet ne tiek, kiek yra kritusių nuo
liežuvio.
19 Laimingas, kas yra nuo jo
apsaugotas, -
kas nėra patyręs jo pykčio,
kas nėra nešęs jo jungo
ir kas nėra buvęs jo pančiuose.
20 Juk jo jungas yra geležies jungas,
o jo pančiai - vario pančiai!
21 Baisi yra mirtis, kuria jis ištinka,
palyginti su ja net Hadas
nebaugina.
22 Jis neturi galybės tarp teisiųjų;
jo liepsnoje jie nebus sudeginti.
23 Kas nusigręžta nuo VIEŠPATIES, taps
liežuvio aukomis,
kai jis tarp jų degs neužgesinamai!
Jis mesis ant jų lyg liūtas,
draskys juos į gabalus lyg leopardas.
24a Kaip aptveri savo nuosavybę
erškėčiais,
25b taip padaryk savo burnai duris su
skląsčiu.
24b Kaip užantspauduoji savo sidabrą ir
auksą,
25a taip pasverk savo žodžius
svarstyklių svarsčiais.
26 Saugok savo liežuvį, kad
nesukluptum
ir netaptum auka iš pasalų
tykojančio priešo.

29Paskolos

1 Kas savo artimui skolina,
gailestingai elgiasi,
kas tiesia pagalbos ranką,
laikosi įsakymų.
2 Skolink savo artimui, kai jis varge,
laiku grąžink paskolą, paimtą iš
savo
artimo.
3 Laikykis savo žodžio, būk
sąžiningas artimui,
ir visados turėsi, ko tau reikia.
4 Daugelis skolininkų prašo paskolos,
o vėliau apsunkina jiems
padėjusius žmones.
5 Kai skolinasi, jis bučiuoja
skolintojui ranką
ir pagarbiai kalba apie jo turtą.
Bet, atėjus laikui sugrąžinti,
jis uždelsia, teisinasi ir prašo

daugiau laiko.
6 Net jei jis ir gali grąžinti,
jo skolintojas pajėgs atgauti
vos
pusę,
ir tai laikys radiniu.
Bet jei jis negali grąžinti, -
skolininkas išviliojo iš skolintojo
pinigus,
ir be jokio reikalo skolintojas
įsigijo
priešą.
Skolininkas atmokės jam
keiksmais bei priekaištais
ir, užuot pagerbęs, išplūs.
7 Daugelis atsisako skolinti
ne iš
širdies kietumo,
bet iš baimės būti be reikalo
apgautiems.

Išmalda

8 Nepaisydamas to,
būk
dosnus vargšui;
neversk jo tavo išmaldos laukti.
9 Pagal įsakymą padėk beturčiui,
nepavaryk jo skurstančio
tuščiomis rankomis.
10 Naudok savo pinigus broliui
ar bičiuliui,
neslėpk jų rūdyti po akmeniu.
11 Kaupk savo lobį pagal
Aukščiausiojo įsakymus,
ir turėsi daugiau naudos,
negu
iš aukso.
12 Krauk išmaldą savo ižde, -
ji išgelbės tave nuo visa pikta.
13 Geriau už tvirtą skydą ar
sunkią ietį
ji kovos už tave su priešais.

Užstatas

14 Geras žmogus laiduoja už
savo
artimą,
ir tik begėdis norėtų jį apgauti.
15 Neužmiršk savo laiduotojo gerumo,
nes už tave jis savo gyvastį užstatė.
16 Nedorėlis nesirūpina laiduotojo
nuosavybe,
17 nedėkingas žmogus užmiršta savo
geradarį.
18 Laidavimas yra pražudęs daugelį
pasiturinčių žmonių
ir blaškęs juos, kaip mėto jūros
bangos;
įžymius žmones yra iš namų
išvaręs
ir išsiuntęs juos klajoti po
svetimus kraštus.
19 Nusidėjėlis per laidavimą
įkrinta į bėdą;
kas per daug įsipareigoja,
įsivelia į ieškinius.
20 Laiduok už artimą pagal savo
išgales,
bet žiūrėk, kad pats neįpultum į
skurdą.

Taupumas

21 Pirmutinės reikmės žmogaus
gyvenime
yra vanduo, duona ir drabužis;
taip pat ir pastogė,
kad
turėtų užuovėją.
22 Geresnė vargšo buitis savo
saugioje pastogėje,
negu prabangios puotos tarp
svetimų.
23 Mažai ar daug turėtum,
pasitenkink tuo, ką turi,
kad nereikėtų klausytis priekaištų,
reiškiamų veltėdžiui.
24 Liūdnas gyvenimas eiti iš namų į
namus,
nes kur esi svečias,
ten
negali burnos atverti.
25 Toks svečias nesulauks padėkos už
taurių pripildymą;
be to, girdėsi šiuos šiurkščius
žodžius:
26 "Eikš šen, atėjūne! Parenk stalą!
Paduok man valgyti, ką
turi po
ranka!
27 Pradink, atėjūne, nes atėjo
garbingas svečias!
Mano brolis atėjo į svečius,
man
reikia kambario!"
28 Skaudu išauklėtam žmogui
būti
apšauktam veltėdžiu
ir pakelti skolintojų įžeidimą.

30Vaikų auklėjimas

1 Kas myli savo vaiką,
plaks jį dažnai,
kad galėtų juo džiaugtis, kai užaugs.
2 Kas elgiasi griežtai su savo sūnumi,
iš jo turės naudos
ir girs jį savo pažįstamiems.
3 Kas auklėja savo vaiką,
kelia
priešams pavydą,
o savo bičiuliams pasididžiavimą.
4 Net po savo mirties, tėvas
neatrodys miręs,
nes palieka po savęs savo atvaizdą.
5 Gyvas būdamas, jis mato
jį bei
džiaugiasi
ir net mirdamas neliūdi.
6 Savo priešams jis palieka
keršytoją už skriaudas,
o bičiuliams atlygintoją už gerumą.

7 Kas lepina savo vaiką, turės
tvarstyti žaizdas
ir kentės širdies skausmą su
kiekviena aimana.
8 Neišjodinėtas arklys yra aikštingas,
nežabojamas sūnus užauga
maištingas.
9 Lepink savo vaiką,
jis
įvarys tau klaiką;
pataikauk jam, jis durs tau į širdį.
10 Nejuokauk, kad nereikėtų
tau
su juo kentėti
ir galų gale griežti dantimis.
11 Neleisk jam laisvai elgtis jaunystėje,
į jo kvailystes nežiūrėk pro pirštus!
12 Lenk jam sprandą nuo jaunumės,
plak jam šonus, kol jis mažas,
nes kitaip užaugs kietasprandis
ir
nepaklusnus,
o tu turėsi per jį širdies skausmo.
13 Drausmink savo sūnų ir
sunkink jo jungą,
kad neįžeistų tavęs begėdišku
elgesiu.

Sveikata

14 Geriau beturtis, sveikas ir stiprus,
negu ligų kankinamas turtuolis.
15 Gera sveikata yra brangiau
ir už
auksą,
o stiprus kūnas - už
nesuskaičiuojamus turtus.
16 Nėra didesnio turto
už
kūno sveikatą;
širdies džiaugsmui neprilygsta jokia
laimė.
17 Geriau mirtis negu kartus
gyvenimas,
amžinas miegas negu nuolatinė liga.

Apie valgius

18 Skanėstai, paduoti žmogui,
kuris
negali valgyti,
yra tarsi ant kapo padėtos
maisto atnašos.
19 Kokia nauda iš atnašos stabui,
kuris negali nei valgyti, nei užuosti?
Taip yra su žmogumi,
turinčiu
turtų,
bet negalinčiu jais naudotis.
20 Akimis jis mato ir sunkiai dūsauja,
kaip dūsauja eunuchas,
glamonėdamas merginą!

Gera nuotaika

21 Nepasiduok sielvartui
ir nekankink savęs slogiais
svarstymais.
22 Linksma širdis yra žmogaus
gyvenimo šerdis,
o džiugesys prailgina jo dienas.
23 Išsiblaškyk, pasidrąsink,
nuvyk apmaudą toli nuo savęs.
Juk sielvartas yra sunaikinęs
daugelį,
naudos jis niekad neatneša.
24 Pavydas ir pyktis trumpina
gyvenimą,
o krimtimasis be laiko
pasendina.
25 Kas yra gyvas ir linksmas prie stalo,
patirs malonumo iš vaišių.

31Požiūris į turtą

1 Nemiga dėl turto alina
žmogaus kūną,
o nerimas dėl jo išblaško miegą.
2 Bemiegis nerimas labiau
neduoda poilsio,
negu sunki liga.
3 Turtuolis triūsia,
kad
susikrautų turtų,
o kai ilsisi, smaguriauja
iki
soties skanėstais.
4 Beturtis nuolat triūsia,
vos sudurdamas galą
su galu,
o jei kada ilsisi, tampa skurdžiumi.
5 Kas myli auksą, nuodėmės
lengvai neišvengs;
kas ieško turtų, bus jų suklaidintas.
6 Daugelis yra pražuvę dėl aukso,
ir jų pražūtis nebuvo jiems
staigmena netikėta.
7 Tai kelmas užkliūti kvailiams -
juo bet koks neišmanėlis
susivilioja.
8 Laimingas turtuolis,
rastas be dėmės,
nevergaująs savo turtams!
9 Kas jis, kad galėtume jį pasveikinti?
Juk jis padarė nuostabių
darbų saviesiems!
10 Kas yra buvęs išmėgintas
auksu ir rastas tobulas?
Tebūna už tai pagirtas!
Kas yra galėjęs nusižengti ir
nenusižengęs,
galėjęs daryti pikta ir nepadaręs?
11 Jo nuosavybė bus tvirtai pagrįsta,
ir bendrija skelbs jo dosnumą.

Elgesys prie stalo

12 Esi pasodintas prie didžiūno stalo?
Neatsinešk prie jo godžios
stemplės!
Nesakyk: "Kokios gausios vaišės!"
13 Atsimink, kad godi akis yra
blogas dalykas.
Kas buvo už akį godesnio sukurta?
Užtat kiekviena proga ji ir ašaroja.
14 Netiesk rankos į visa, ką matai,
nenustumk savo kaimyno nuo
dubens.
15 Rūpinkis savo kaimynu, kaip
pačiu savimi,
ir galvok apie visa, kas tau
nepatinka.
16 Kaip išauklėtas žmogus valgyk, kas
prieš tave padėta,
ir godžiai nežiaumok, kad
kiti
nepasibjaurėtų.
17 Pirmas liaukis, kaip dera
gerai
elgsenai,
ir neryk kaip išbadėjęs, kad kitų
neįžeistum.
18 Jeigu esi pasodintas prie
stalo
tarp daugelio žmonių,
netiesk pirmas savo rankos.

19 Argi negana išauklėtam žmogui
trupučio?
Nereikia atsigulusiam pūkšti.
20 Saikingas valgymas laiduoja
sveiką miegą
ir aiškų protą keliantis kitą dieną.
Rijūno laukia nemigos,
šleikštulio ir skrandžio bėdos.
21 Jeigu norom nenorom esi
persivalgęs,
atsikelk nusivemti,
ir tau
palengvės.
22 Klausykis, mano vaike,
manęs nepaniekink,
ilgainiui mano žodžius tu
branginsi.
Ką tik darytum, būk santūrus,
ir joks blogas įprotis tavęs
neužklups.
23 Kas dosniai dalija maistą,
tą
žmonės giria,
ir jų liudijimas apie jo dosnumą
yra
patikimas.
24 Miestas skundžiasi žmogumi,
kuris šykšti maisto,
ir jų liudijimas apie jo šykštumą
yra
gryna teisybė.

Vynas

25 Nemėgink įrodyti savo jėgų
gerdamas vyną,
nes vynas daugelį yra pražudęs.
26 Kaip žaizdras išbando kalvio darbą,
taip vynas išbando širdis,
kai
įžūlieji ginčijasi.
27 Vynas žmonėms yra
gyvasties šerdis,
jei geriamas su saiku.
Koks gyvenimas žmogui be vyno?
Iš pradžių jis buvo sukurtas
žmonių džiaugsmui.
28 Širdies džiaugsmui, gerai
nuotaikai ir malonumui
pakaks vyno, jeigu jis geriamas
saikingai tinkamu laiku.
29 Galvos skausmą, kartėlį ir
gėdą
sukels vynas,
geriamas be saiko, pykstant ir
barantis.
30 Daugiau ir daugiau vyno -
tikri
raizgai kvailiui, -
jam jėgas sumažina ir žaizdas
padaugina.
31 Gerdamas vyną, nesikabinėk
prie kaimyno,
nepašiepk jo, kai jis linksmas.
Nedaryk jam priekaištų
ir nesiginčyk su juo prie žmonių.

32Vaišės

1Jeigu esi išrinktas vaišėms
vadovauti, nesipūsk,
bet būk su svečiais kaip vienas
iš jų.
Pasirūpink pirma jais prieš pats
atsisėsdamas -
2 kai būsi atlikęs visas savo pareigas,
užimk savo vietą,
kad dalyvautumei jųjų džiaugsme
ir gautum vainiką už savo
svetingumą.

3 Kadangi esi vyresnis, turi teisę
pradėti kalbėti,
betgi tramdyk savo išmintį ir
nepertrauk dainos.
4 Visiems linksminantis, neberk
žodžių, -
nesipuikuok ne laiku savo išmintimi.
5 Kaip rubino antspaudas
auksiniame įtvare,
toksai yra dainuojančių sambūris
vaišėse su vynu.
6 Kaip smaragdo antspaudas
auksiniame aptaise,
tokie yra muzikos garsai
vaišinantis rinktiniu vynu.

7 O tu, jaunuoli, kalbėk tik tada,
kai
reikia, -
tik prašomas ir ne daugiau
kaip
dusyk.
8 Kalbėk trumpai, bet taupiais
žodžiais daug pasakyk;
elkis kaip žmogus, kuris žino
ir vis dėlto gali suvaldyti liežuvį.
9 Tarp didžiūnų nesielk, tarsi
būtum lygus su jais;
kitam kalbant, daug nevapaliok.
10 Kaip žaibas blyksteli prieš
griaustinį,
taip pagarba eina priešais
kuklų
žmogų.
11 Atėjus laikui, išeik ir nebūk
paskutinis;
eik greitai namo ir nelūkuriuok.
12 Ten juokauk ir elkis,
kaip tau
patinka,
bet nenusidėk iš aukšto
kalbėdamas.
13 Betgi visų pirma šlovink savo
Kūrėją,
pradžiuginusį tave savo dovanomis.

Dievo Apvaizda

14 Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES,
turi priimti jo auklėjimą,
kas anksti keliasi jo ieškoti,
ras
malonę.
15 Kas mokosi Įstatymo,
supranta jo vertę,
bet veidmainis ant jo suklups.
16 Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, žinos,
koks elgesys yra teisingas, -
jų geri darbai teiks šviesos.
17 Nusidėjėlis vengia įspėjimų
ir iškraipo Įstatymą pagal savo
reikalą.

18 Protingas žmogus niekad
neniekins įžvalgos;
išpuikusio ir įžūlaus žmogaus
niekas nebaido.
19 Nedaryk nieko neapsvarstęs;
o paskui, jau padaręs,
neapgailestauk.
20 Neik keliu, kuris yra kupinas pavojų,
ir nesuklupk du sykius prie tos
pačios kliūties.
21 Nebūk per daug tikras net ant
lygaus kelio
22 ir apgalvok visus savo žingsnius.
23 Ką tik darai, būk budrus,
nes taip laikysies įsakymų.

24 Kas laikosi Įstatymo, apsaugo save,
ir kas pasitiki VIEŠPAČIU,
nepatirs nuostolio.

33

1Žmogaus, kuris pagarbiai bijo VIEŠPATIES,
neištiks jokia nelaimė,
bet jis bus ir vėl iš mėginimų
išgelbėtas.
2 Kas nekenčia Įstatymo, nėra
išmintingas
ir yra blaškomas kaip laivas
audroje.
3 Protingas žmogus pasitiki
VIEŠPATIES žodžiu,
nes jam Įstatymas yra taip
patikimas, kaip pranašystė.

4 Apsvarstyk, ką turi sakyti,
tuomet tavęs klausysis;
semk iš savo auklėjimo ir
duok
savo atsakymą.
5 Kvailio širdis yra kaip vežimo ratas,
o jo mąstysena lyg išklibusi ašis.
6 Kandus draugas yra kaip
smarkus eržilas,
kuris žvingauja nepaisydamas, kas
ant jo jotų.

Skirtumai

7 Kodėl viena diena yra svarbesnė
už
kitą,
kai ta pati saulė apšviečia
kiekvieną metų dieną?
8 Jos skiriasi VIEŠPATIES išmintimi, -
jis nustatė metų laikus ir šventes.
9 Kai kurias dienas jis išaukštino
ir
pašventino,
o kai kurias padarė
šiokiadieniais.
10 Visi mirtingieji yra iš molio,
ir žmonija buvo sukurta iš žemės.
11 Savo žinojimo pilnatvėje
VIEŠPATS padaro tarp jų skirtumą
ir nustato jiems skirtingus kelius.
12 Kai kuriuos jis laimina bei išaukština
ir kai kuriuos pašventina bei
traukia prie savęs,
bet kai kuriuos jis prakeikia
bei nužemina
ir išvaro juos iš savo buveinės.
13 Kaip puodžiaus rankose molis,
kurį jis minko, kaip jam patinka,
taip žmonės yra rankose jų Kūrėjo,
kuris atlygina jiems pagal savo
nuosprendį.
14 Kaip pikta yra gero priešybė
ir mirtis - gyvybės,
taip nusidėjėliai yra teisiųjų
priešybė.
15 Pažvelk tad į visus Aukščiausiojo
darbus:
jie visi yra poromis sukurti
ir vienas kitą atitinka.

16 Nūn aš pradedu paskutinis budėti,
kaip parinkų rinkėjas po
vynuogių rinkėjų.
17 VIEŠPATIES palaiminimu
atvykau pirmas
ir lyg vynuogių rinkėjas pripildžiau
savo vyno spaudyklą.
18 Pastebėkite, kad aš ne vien
dėl
savęs triūsiau,
bet dėl kiekvieno, kuris ieško
išminties.
19 Klausykitės tad manęs,
žmonijos didžiūnai,
ir jūs, bendrijos vadovai,
įsidėmėkite!

F. NUOSAVYBĖ IR TARNAI

20 Sūnui ar žmonai,
broliui ar bičiuliui
neleisk savęs valdyti, kol esi gyvas;
neatiduok niekam to, ką turi,
idant kartais nesigailėtum ir
nereikėtų prašyti,
kad grąžintų.
21 Kol tik esi gyvas ir gali alsuoti,
neleisk niekam užimti tavo vietos.
22 Juk geriau, kad tavo vaikai tavęs
prašytų,
negu kad tu žiūrėtum į savo
vaikų rankas.
23 Būk visų savo reikalų
šeimininkas,
tenesuteršia niekas tavo garbės!
24 Tą dieną, kai tavo gyvenimas bus
prie galo -
mirties valandą - išdalyk
savo
paveldą.

25 Pašarą, lazdą ir naštas - asilui;
duoną, drausmę ir darbą - vergui.
26 Pristatyk savo vergą prie darbo,
turėsi
ramybę,
duok jam laisvas rankas,
ieškos laisvės.
27 Jungas ir diržas palenkia sprandą,
o blogam vergui yra trinka
ir
bausmės.
28 Varyk jį dirbti, kad nebūtų be darbo,
29 nes buvimas be darbo išmoko daug
pikta.
30 Pristatyk jį dirbti, kaip jam dera,
o jeigu jis nepaklūsta,
jam uždėk
grandines.
Tačiau niekad neviešpatauk
nė vienam
ir nedaryk nieko