EZDRO KNYGA

GRĮŽIMAS IŠ TREMTIES

1Kyro įsakas 1Pirmaisiais Persijos karaliaus Kyro metais, kad būtų įvykdytas per Jeremiją tartas VIEŠPATIES žodis, VIEŠPATS įkvėpė Persijos karalių Kyrą išleisti šį įsaką visai karalystei ir žodžiu, ir raštu: 2"Taip kalbėjo Persijos karalius Kyras: 'VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. 3Visi, kas iš jūsų priklauso jo tautai, - tebūna jų Dievas su jais! - tesileidžia kelionėn į Jeruzalę Jude atstatyti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Namų Jeruzalėje. 4Visus išlikusius, kad ir kur jie gyventų, teparemia jų vietovių žmonės auksu ir sidabru, daiktais ir galvijais kartu su geros valios atnašomis Dievo Namams Jeruzalėje'".

Tremtinių grįžimas5Judo ir Benjamino šeimų galvos, kunigai ir levitai, - kurių dvasią iš tikrųjų Dievas buvo įkvėpęs tai daryti, - pasiruošė vykti ir atstatyti Dievo Namus Jeruzalėje. 6Visi jų kaimynai parėmė juos sidabriniais reikmenimis, auksu, daiktais, galvijais ir vertingomis dovanomis kartu su tuo, kas buvo duota kaip geros valia atnaša. 7Be to, karalius Kyras perdavė VIEŠPATIES Namų reikmenis, kuriuos Nebukadnezaras buvo išgabenęs iš Jeruzalės ir padėjęs į savo dievų namus. 8Persijos karalius Kyras padavė juos iždininkui Mitredatui, kuris juos perdavė Judo vadui Šešbazarui. 9O jų skaičius buvo toks: trisdešimt auksinių lėkščių, tūkstantis sidabrinių lėkščių, dvidešimt devyni peiliai, 10trisdešimt auksinių dubenų, keturi šimtai dešimt įvairių sidabrinių dubenų, tūkstantis įvairių reikmenų. 11 Iš viso penki tūkstančiai keturi šimtai auksinių ir sidabrinių indų. Juos visus Šešbazaras pasiėmė su savimi, vesdamas tremtinius iš Babilono į Jeruzalę.

2Pirmųjų sugrįžusiųjų tremtinių sąrašas 1 Šie yra parkeliavę iš tremties nelaisvės {Judo} srities žmonės, kuriuos Babilono karalius Nebukadnezaras buvo išvaręs į Babilonijos tremtį, - sugrįžę į Jeruzalę ir Judą, visi į savo miestus, - 2parkeliavę drauge su Zerubabeliu, Ješua, Nehemiju, Seraju, Reelaju, Mordekaju, Bilšanu, Misparu, Bigvaju, Rehumu, Baana.

Izraelio tautos vyrų skaičius:3Parošo palikuonių du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du;

4Šefatijo palikuonių trys šimtai septyniasdešimt du;

5Araho palikuonių septyni šimtai septyniasdešimt penki;

6Pohat-Moabo, tai yra Ješuos ir Joabo, palikuonių du tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika;

7Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;

8Zatu'o palikuonių devyni šimtai keturiasdešimt penki;

9Zakajo palikuonių septyni šimtai šešiasdešimt;

10Banio palikuonių šeši šimtai keturiasdešimt du;

11Bebajo palikuonių šeši šimtai dvidešimt trys;

12Azgado palikuonių tūkstantis du šimtai dvidešimt du;

13Adonikamo palikuonių šeši šimtai šešiasdešimt šeši;

14Bigvajo palikuonių tūkstantis penkiasdešimt šeši;

15Adinos palikuonių keturi šimtai penkiasdešimt keturi;

16Atero, tai yra Hezekijo, palikuonių devyniasdešimt aštuoni;

17Bezajo palikuonių trys šimtai dvidešimt trys;

18Joros palikuonių šimtas dvylika;

19Hašumo palikuonių du šimtai dvidešimt trys;

20Gibaro palikuonių devyniasdešimt penki;

21Betlehemo palikuonių šimtas dvidešimt trys;

22žmonių iš Netofos penkiasdešimt šeši;

23žmonių iš Anatoto šimtas dvidešimt aštuoni;

24Azmaveto palikuonių keturiasdešimt du;

25Kirjat-Arimų, Chefiros ir Beerotų palikuonių septyni šimtai keturiasdešimt trys;

26Ramos ir Gebos palikuonių šeši šimtai dvidešimt vienas;

27žmonių iš Michmaso šimtas dvidešimt du;

28žmonių iš Bet-Elio ir Ai du šimtai dvidešimt trys;

29Nebo palikuonių penkiasdešimt du;

30Magbišo palikuonių šimtas penkiasdešimt šeši;

31kito Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;

32Harimo palikuonių trys šimtai dvidešimt;

33Lodo, Hadido ir Ono'o palikuonių septyni šimtai dvidešimt penki;

34Jericho palikuonių trys šimtai keturiasdešimt penki;

35Senaos palikuonių trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.

36Kunigų:

Jedajo, Ješuos namų, palikuonių devyni šimtai septyniasdešimt trys;

37Imero palikuonių tūkstantis penkiasdešimt du;

38Pašhūro palikuonių tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni;

39Harimo palikuonių tūkstantis septyniolika.

40Levitų:

Ješuos ir Kadmielio palikuonių iš Hodavijo palikuonių septyniasdešimt keturi;

41giesmininkų: Asafo palikuonių šimtas dvidešimt aštuoni;

42vartų sargų palikuonių - Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo - iš viso šimtas trisdešimt devyni.

43Šventyklos vergų:

Zihos palikuonys, Hasufos palikuonys, Tabaoto palikuonys,

44Keros palikuonys, Siahos palikuonys, Padono palikuonys,

45Lebanos palikuonys, Hagabos palikuonys, Akubo palikuonys,

46Hagabos palikuonys, Šamlajo palikuonys, Hanano palikuonys,

47Gidelio palikuonys, Gaharo palikuonys, Reajo palikuonys,

48Rezino palikuonys, Nekodos palikuonys, Gazamo palikuonys,

49Uzos palikuonys, Paseaho palikuonys, Besajo palikuonys,

50Asnos palikuonys, meunimų palikuonys, nefusimų palikuonys,

51Bakbuko palikuonys, Hakufos palikuonys, Harkuro palikuonys,

52Bazluto palikuonys, Mehidos palikuonys, Haršos palikuonys,

53Barkoso palikuonys, Siseros palikuonys, Temaho palikuonys,

54Neziaho palikuonys ir Hatifos palikuonys.

55Saliamono vergų palikuonių: Sotajo palikuonys, Hasofereto palikuonys, Perudos palikuonys,

56Jaalos palikuonys, Darkono palikuonys, Gidelio palikuonys,

57Šefatijo palikuonys, Hatilo palikuonys, Pocheret-haZebajimo palikuonys ir Amio palikuonys.

58 Iš viso Šventyklos vergų ir Saliamono vergų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.

59O šie sugrįžo iš Tel-Melaho, Tel-Haršos, Cherubo, Adano ir Imero, nors ir negalėjo įrodyti, kad jų protėvių namai ar kilmė buvo izraelietiška: 60Delajo, Tobijo ir Nekodos palikuonių šeši šimtai penkiasdešimt du. 61Taip pat ir kunigų: iš palikuonių Habajo, Hakozo ir Barzilajo, kuris buvo vedęs vieną iš Barzilajo Gileadiečio dukterų ir buvo vadinamas jų vardu. 62Šie ieškojo savo šeimos kilmės įrašų, bet jų negalėjo surasti, todėl jie buvo pripažinti kunigo tarnybai nešvariais. 63Valdytojas įsakė jiems nevalgyti švenčiausiųjų valgių, kol neatsiras kunigas, nešiojantis Urimus ir Tumimus.

64Visos bendrijos skaičius buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, 65neskaitant jų tarnų bei tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Jie turėjo ir du šimtus giesmininkų ir giesmininkių. 66Jų arklių buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų du šimtai keturiasdešimt penki, 67kupranugarių keturi šimtai trisdešimt penki ir asilų šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.

68Vos atvykus prie VIEŠPATIES Namų vietos Jeruzalėje, kai kurie šeimų galvos davė savo valia atnašą Dievo Namams atstatyti toje pačioje vietoje. 69Pagal savo išteklius jie davė statybos iždui šešiasdešimt vieną tūkstantį auksinių darikų, penkis tūkstančius sidabrinių minų ir šimtą kunigiškų apdarų.

70Kunigai, levitai ir kai kurie iš paprastų žmonių apsigyveno Jeruzalėje ir jos apylinkėse, o giesmininkai, vartų sargai ir Šventyklos vergai savo miestuose. Taip visi izraeliečiai gyveno savo miestuose.

3Aukuro atstatymas 1Atėjus septintajam mėnesiui nuo izraeliečių įsikūrimo savo miestuose, žmonės visi kaip vienas susirinko į Jeruzalę. 2Tada Jozadako sūnus Ješua drauge su broliais kunigais ir Šealtielio sūnus Zerubabelis su savo broliais ėmėsi atstatyti Izraelio Dievo aukurą, norėdami atnašauti ant jo deginamąsias aukas, kaip įsakyta Mozės, Dievo vyro, Mokyme. 3Jie atstatė aukurą ant jo pamatų, nepaisydami šalies žmonių baimės, ir ant jo atnašavo VIEŠPAČIUI kas rytą ir kas vakarą deginamąsias aukas. 4Tada jie šventė, kaip įsakyta, Palapinių iškilmę ir atnašavo kasdienį jos deginamųjų aukų skaičių pagal įsaką, kaip nustatyta kiekvienai dienai. 5Paskui jie atnašavo nuolatines šabų deginamąsias aukas, atnašas jaunačių bei visų šventų VIEŠPATIES iškilmių ir kada tik buvo daromos laisva valia atnašos VIEŠPAČIUI. 6Nuo pirmos septintojo mėnesio dienos buvo pradėta atnašauti VIEŠPAČIUI deginamosios aukos, nors VIEŠPATIES Šventyklos pamatai dar nebuvo padėti.

Ruošiamasi atstatyti Šventyklą 7Tada jie pasamdė mūrininkus ir dailides, davė maisto, gėrimo bei aliejaus sidoniečiams ir tyriečiams, kad atgabentų kedro medžio iš Libano per jūrą iki Jopės pagal jiems duotą Persijos karaliaus Kyro leidimą.

8Aštuntaisiais metais po jų atvykimo prie Dievo Namų Jeruzalėje, antrąjį mėnesį Šealtielio sūnus Zerubabelis, Jozadako sūnus Ješua ir jų broliai kunigai bei levitai drauge su grįžusiais į Jeruzalę iš tremties pradėjo darbus, paskirdami kai kuriuos iš levitų, nuo dvidešimties metų ir vyresnius, prižiūrėti VIEŠPATIES Namų statybos. 9Taigi Ješua ir jo sūnūs bei broliai, Kadmielis ir jo sūnūs, Binujis ir Hodavijas drauge su Henadado sūnumis, levitais, jų sūnumis ir broliais kartu ėmėsi vadovauti statantiems VIEŠPATIES Namus.

10Mūrininkams padėjus VIEŠPATIES Šventyklos pamatus, kunigai, apsirengę savo drabužiais, sustojo pagal Izraelio karaliaus nurodymus pašlovinti VIEŠPATIES su trimitais, o levitai - Asafo sūnūs - su cimbolais pagal Izraelio karaliaus Dovydo nurodymus. 11Jie giedojo giesmes, dėkodami ir šlovindami VIEŠPATĮ,

"nes jis yra geras,
nes amžina jo ištikima meilė Izraeliui".

Visi žmonės atliepė galingu šauksmu, šlovindami VIEŠPATĮ, nes buvo padėti VIEŠPATIES Namų pamatai. 12Tačiau daug kunigų, levitų ir šeimų galvų - žmonės, mačiusieji pirmuosius Namus ant jų pamatų - garsiai verkė, žvelgdami į šiuos Namus, nors daugelis ir balsu šaukė iš džiaugsmo. 13Taigi žmonės negalėjo atskirti džiaugsmo šauksmų nuo verksmo aimanų, nes visi taip garsiai šaukė, kad jų balsai buvo toli girdimi.

4Samariečiai pasipriešina Šventyklos atstatymui 1Judo ir Benjamino priešai, išgirdę, kad sugrįžę tremtiniai stato VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, Šventyklą, 2kreipėsi į Zerubabelį ir klanų galvas ir jiems kalbėjo: "Statykime su jumis, nes ir mes garbiname jūsų Dievą ir esame jam atnašavę aukas nuo čia mus atkėlusio Asirijos karaliaus Esarhadono dienų". 3Betgi Zerubabelis, Ješua ir kiti Izraelio klanų galvos jiems atsakė: "Negali būti nė kalbos, kad jūs su mumis statytumėte Namus mūsų Dievui. Mes vieni statysime juos VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, kaip Persijos karalius Kyras yra mums įsakęs". 4Užtat šalies žmonės metėsi kenkti Judo žmonių ryžtui ir stengėsi atbaidyti juos nuo statybos. 5Jie papirko ir pareigūnus, niekais paversdami jų užmojį per visą Persijos karaliaus Kyro gyvenimą iki pat Persijos karaliaus Darijaus viešpatavimo.

Vėlesni priešiškumai6 Ahasuerui karaliaujant, pradžioje jo viešpatavimo, jie surašė skundą ant Judo ir Jeruzalės gyventojų.

7O Artakserkso dienomis Bišalamas, Mitredatas, Tabėelis ir kiti jų bendrai rašė Persijos karaliui Artakserksui. Laiškas buvo rašytas aramėjiškai ir išverstas. {Aramėjiškai:}

8 Vyriausiasis pareigūnas Rehumas ir raštininkas Šimšajis parašė apie Jeruzalę karaliui Artakserksui tokį laišką: {9Tada vyriausiasis pareigūnas Rehumas, raštininkas Šimšajis ir kiti jų bendrai - teisėjai, valdytojai, pareigūnai, vyrai iš Erecho, Babilono ir Sūsos, tai yra Elamo žmonės - 10ir kitos tautos, kurias didysis ir kilnusis Osnaparas ištrėmė ir apgyvendino Samarijos miestuose ir kitose Anapus Upės srities dalyse, - parašė. - Nūnai 11šis yra nuorašas laiško, kurį jie nusiuntė}:

"Karaliui Artakserksui! Tavo tarnai, Anapus Upės srities žmonės, siunčia pasveikinimą. Nūn 12tebūna žinoma karaliui, kad nuo tavęs pas mus parėję žydai pasiekė Jeruzalę ir atstato tą maištingą ir nedorą miestą. Jau baigia sienas ir taiso pamatus! 13Nūn tebūna žinoma karaliui, jog jie nebeduos duoklės, asmens ar žemės mokesčių, jei šis miestas bus atstatytas ir sienos užbaigtos. Tai gali tik žalą nešti karalystei. 14Taigi, kadangi mes valgome karaliaus rūmų druską, negalime nematyti karaliui daromos negarbės, todėl parašėme apie tai, norėdami pranešti karaliui, 15kad būtų padaryta paieška tavo protėvių metraščiuose. Tu rasi metraščiuose ir patirsi, kad tai yra maištingas miestas, lemtingas karaliams ir sritims. Maištai ten buvo puoselėjami nuo senovės. Užtat tas miestas ir buvo sunaikintas. 16Mes pranešame karaliui, kad tada tu nebeturėsi jokios dalies srityje Anapus Upės, jei tas miestas bus atstatytas ir jo sienos užbaigtos".

17Karalius atsiuntė tokį atsakymą:

"Vyriausiajam pareigūnui Rehumui, raštininkui Šimšajui ir kitiems jų bendrams, gyvenantiems Samarijoje ir kitose Anapus Upės srities dalyse. Pasveikinimas! Nūnai 18laiškas, kurį mums siuntėte, buvo perskaitytas mano akivaizdoje ir išverstas. 19Mano įsakymu buvo padaryta paieška ir buvo rasta, kad tas miestas iš tikrųjų buvo sukilęs prieš karalius praeityje, kad sukilimai ir maištai jame buvo dažni. 20Jeruzalė yra turėjusi galingų karalių, valdžiusių visą Anapus Upės sritį, kuriems buvo mokama duoklė, asmens ir žemės mokesčiai. 21Nūn tad duok įsakymą, kad tie žmonės liautųsi statę. Tas miestas negali būti atstatomas, kolei nebus duotas kitas mano įsakymas. 22Be to, rūpinkitės dėlei šio reikalo būti apdairūs, nes kitaip bus daug nuostolio ir žalos karalystei".

23Vos perskaičius karaliaus Artakserkso laiško nuorašą Rehumo, Šimšajo ir jų bendrų akivaizdoje, jie nuskubėjo į Jeruzalę pas žydus ir ginklų jėga sustabdė darbus. 24Tuomet darbai prie Dievo Namų statybos sustojo ir liko nutraukti iki antrųjų Persijos karaliaus Darijaus valdymo metų.

5Šventyklos atstatymas 1 Tuo metu pranašai Hagajas ir Ido'o sūnus Zecharijas pranašavo žydams, gyvenantiems Jude ir Jeruzalėje, Izraelio Dievo vardu. 2Dėl to Šealtielio sūnus Zerubabelis ir Jozadako sūnus Ješua pradėjo atstatyti Dievo Namus Jeruzalėje. Dievo pranašai buvo su jais ir juos rėmė.

3Nedelsdami Anapus Upės srities valdytojas Tatenajis, Šetar- Bozenajis ir jų bendrai, atėję pas juos, taip į juos kreipėsi: "Kas davė jums įsakymą atstatyti šiuos Namus ir užbaigti šį statinį?" 4Be to, jie paklausė juos: "Kaip vadinasi vyrai, kurie atstato šį pastatą?" 5Betgi Dievo akys saugojo Izraelio seniūnus, ir jie nesutrukdė jiems. Tuo tarpu buvo išsiųstas pranešimas Darijui, ir jie savo ruožtu gavo laišką su atsakymu dėlei šio reikalo.

Valdytojo laiškas karaliui6Nuorašas laiško, kurį Anapus Upės srities valdytojas Tatenajis, Šetar-Bozenajis ir jo bendrai, Anapus Upės srities pareigūnai, nusiuntė karaliui Darijui. 7Pranešime, kurį nusiuntė, buvo taip parašyta:

"Karaliui Darijui, visapusiška ramybė! 8Tebūna karaliui žinoma, kad mes nuvykome į Judo sritį, prie didžiojo Dievo Namų. Jie yra atstatomi iš skaldyto akmens, medžio sijos dedamos į sienas ir statybos darbai jų rankose vyksta sparčiai ir sėkmingai. 9Tada mes kreipėmės į anuos seniūnus, klausdami: 'Kas davė jums įsakymą atstatyti šiuos Namus ir užbaigti šį statinį?' 10Be to, paklausėme, kaip jie vadinasi, kad galėtume užrašyti tavo žiniai vardus jų vadų. 11Jų atsakymas mums buvo toks: 'Mes esame Dangaus ir žemės Dievo tarnai ir atstatome Namus, pastatytus prieš daugel metų. Didelis Izraelio karalius buvo juos pastatęs ir įrengęs. 12Bet kadangi mūsų protėviai buvo supykinę Dangaus Dievą, jis atidavė juos Babilono karaliui kaldėjui Nebukadnezarui, kuris sunaikino šiuos Namus ir ištrėmė žmones į Babiloniją. 13Tačiau Babilono karalius Kyras pirmaisiais savo viešpatavimo metais išleido įsaką, kad šie Dievo Namai turi būti atstatyti. 14Be to, auksinius ir sidabrinius Dievo Namų reikmenis, kuriuos Nebukadnezaras buvo paėmęs iš Jeruzalės Šventyklos ir atgabenęs į Babilono šventyklą, karalius Kyras paėmė iš Babilono šventyklos. Jie buvo perduoti vyrui, vardu Šešbazaras, kurį jis buvo paskyręs valdytoju. 15Jam jis tarė: "Paimk šiuos reikmenis. Eik ir padėk juos į Jeruzalės Šventyklą. Tebūna atstatyti Dievo Namai savo vietoje". 16Tada anas Šešbazaras atėjo ir padėjo pamatus Dievo Namams Jeruzalėje. Nuo to meto iki šiol jie buvo statomi ir dar nėra užbaigti'. 17Nūn tad, jei karaliui patinka, tebūna padaryta paieška karaliaus archyvuose patikrinti, ar buvo karaliaus Kyro išleistas įsakas atstatyti šiuos Dievo Namus Jeruzalėje. Teduoda žinią mums karalius apie savo norą šiuo reikalu".

6Karalius Darijus atsako 1Užtat karaliaus Darijaus įsakymu buvo padaryta paieška archyvuose, kurie buvo padėti ten Babilono ižduose. 2Bet ilgainiui Ekbatanoje, Medijos srities sostinėje, buvo užtiktas ritinys, ant kurio buvo parašyta: "Pažyma. 3Pirmaisiais savo valdymo metais karalius Kyras išleido įsaką dėl Dievo Namų Jeruzalėje:

'Tie Namai turi būti atstatyti kaip vieta atnašauti aukoms ir aukoti deginamosioms aukoms. Jų aukštis tebūna šešiasdešimt uolekčių, o jų plotis šešiasdešimt uolekčių. 4Teturi jie po tris sluoksnius skaldyto akmens po kiekvienu medžio sluoksniu. Išlaidos turi būti padengtos iš karališkojo iždo. 5Be to, tebūna sugrąžinta ir nugabenta į Jeruzalės Šventyklą, kiekvienas į savo vietą, auksiniai ir sidabriniai reikmenys, kuriuos Nebukadnezaras paėmė iš Jeruzalės Šventyklos ir atgabeno į Babiloną. Turite juos padėti į Dievo Namus. 6Dabar tad jūs,Tatenaji, Anapus Upės srities valdytojau, Šetar-Bozenaji ir jūs, jų bendrai, Anapus Upės srities pareigūnai, pasitraukite nuo jų. 7Nesikiškite į šių Dievo Namų darbus. Žydų valdytojas ir žydų seniūnai teatstato šiuos Dievo Namus savo vietoje. 8Be to, šiuo aš įsakau, ką jūs turite daryti, kad padėtumėte tiems žydų seniūnams atstatyti Dievo Namus: tų žmonių išlaidos turi būti tučtuojau atlygintos iš karaliaus išteklių, paimtų iš Anapus Upės srities duoklės. 9Ko tik reikėtų - jautukų, avinų ar avių deginamosioms aukoms Dangaus Dievui, kviečių, druskos, vyno ar aliejaus kunigų reikalams Jeruzalėje - tebūna jiems be perstojo kasdien duodama, 10kad jie atnašautų malonias aukas Dangaus Dievui ir melstųsi už karaliaus ir jo vaikų gyvastį. 11Be to, aš skelbiu įsaką, kad jei kas nors pakeistų šį įsaką, už nusižengimą tebūna išplėštas iš jo namų sienojas, ir tebūna jis ant jo pamautas. Tebūna mėšlynu paversti jo namai. 12Dievas, kuris yra apgyvendinęs ten savo vardą, tesunaikina kiekvieną karalių ir tautą, kuri imtųsi šį įsaką pakeisti, ardydama šiuos Dievo Namus Jeruzalėje. Aš, Darijus, išleidau įsaką. Tebūna jis įvykdytas nedelsiant ir rūpestingai!'"

Šventykla baigiama atstatyti13Tada Tatenajis, Anapus Upės srities valdytojas, Šetar-Bozenajis ir jų bendrai stropiu rūpestingumu įvykdė visa, ką karalius Darijus buvo įsakęs. 14Žydų seniūnai tad pranašų Hagajo ir Ido'o sūnaus Zecharijo dienomis greitino statybą. Jie užbaigė savo statybą pagal Izraelio Dievo įsakymą ir Kyro, Darijaus bei Artakserkso įsakus. 15 Taigi šie Namai buvo užbaigti šeštaisiais karaliaus Darijaus viešpatavimo metais, Adaro mėnesio trečiąją dieną.

16Izraeliečiai - ir kunigai, ir levitai, ir kiti sugrįžę tremtiniai - šventė džiaugsmingai šių Dievo Namų pašventinimą. 17Jie paaukojo šių Namų pašventinimui šimtą jaučių, du šimtus avinų, keturis šimtus ėriukų ir kaip atnašą už nuodėmę dvylika ožių už visą Izraelį, pagal Izraelio giminių skaičių. 18Galop jie paskirstė kunigus į skyrius ir levitus į padalas Dievo tarnybai Jeruzalėje, kaip yra parašyta Mozės knygoje.

515 metų prieš Kristų Perėjimo iškilmė 19Sugrįžusieji tremtiniai šventė pirmojo mėnesio keturioliktą dieną, 20nes ir kunigai, ir levitai buvo apsivalę. Visi buvo švarūs. Jie tad pjovė Perėjimo avinėlį visiems sugrįžusiems tremtiniams, savo broliams kunigams ir sau patiems. 21Jį valgė Izraelio žmonės, sugrįžusieji iš tremties drauge su visais, kurie, atsiskirdami nuo nešvarumo tautų krašte, buvo prisidėję prie jų ieškodami VIEŠPATIES, Izraelio Dievo. 22Su džiaugsmu jie šventė Neraugintos duonos šventę septynias dienas, nes VIEŠPATS buvo padaręs juos linksmus, taip Asirijos karaliaus širdį palenkdamas, kad jis padėjo jiems statyti Namus Dievo, kuris yra Izraelio Dievas.

B. EZROS DARBAI

7Ezra Rašto žinovas 1 Po šių įvykių, Persijos karaliui Artakserksui viešpataujant, Ezra, sūnus Serajo sūnaus Azarijo sūnaus Hilkijo 2sūnaus Šalumo sūnaus Zadoko sūnaus Ahitubo 3sūnaus Amarijo sūnaus Azarijo sūnaus Merajoto 4sūnaus Zerahijo sūnaus Uzio sūnaus Bukio 5sūnaus Abišuos sūnaus Fineho sūnaus Eleazaro sūnaus vyriausiojo kunigo Aarono, - 6tas Ezra parvyko iš Babilonijos. Jis buvo raštininkas - žinovas Mozės Mokymo, kurį buvo davęs VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Kadangi VIEŠPATIES ranka buvo su juo, karalius buvo suteikęs jam visa, ko tik jis prašė.

7{Ir iš izraeliečių - kunigų bei levitų, giesmininkų ir vartų sargų bei Šventyklos vergų - parvyko į Jeruzalę septintaisiais karaliaus Artakserkso metais. 8Jie atvyko į Jeruzalę septintųjų karaliaus metų penktą mėnesį.} 9Kelionė iš Babilono buvo pradėta pirmojo mėnesio pirmą dieną, ir penktojo mėnesio pirmą dieną jis atvyko į Jeruzalę, nes su juo buvo maloninga VIEŠPATIES ranka. 10Ezra buvo atsidavęs visa širdimi tyrinėti VIEŠPATIES Mokymą, jo laikytis ir mokyti Izraelį įstatų ir įsakų.

11Šis yra nuorašas laiško Izraeliui, kurį karalius Artakserksas davė Ezrai - kunigui raštininkui, žinovui VIEŠPATIES įsakymų žodžių ir jo įstatų:

12"Artakserksas, karalių karalius, kunigui Ezrai, Dangaus Dievo įstatymo žinovui {... ir taip toliau}! Nūn 13aš šiuo skelbiu įsaką, kad kas tik mano karalystėje iš Izraelio žmonių ar jų kunigų bei levitų laisva valia ryžtasi eiti į Jeruzalę, gali eiti su tavimi. 14Tu esi karaliaus ir jo septynių patarėjų siųstas sutvarkyti Judą ir Jeruzalę pagal tavo rankoje esančio savo Dievo įstatymą, 15nugabenti sidabrą bei auksą, paaukotus karaliaus ir jo patarėjų savo valia Izraelio Dievui, kurio buveinė yra Jeruzalėje, 16taip pat ir visą sidabrą bei auksą, gautą iš Babilono srities, drauge su žmonių ir kunigų savos valios atnašomis, duotomis noriai jų Dievo Namams, esantiems Jeruzalėje. 17Už tuos pinigus tad turi nedelsdamas nupirkti jaučių, avinų bei ėriukų, grūdų atnašas bei liejamąsias atnašas ir turi juos paaukoti ant savo Dievo Namų aukuro Jeruzalėje. 18O su likusiu sidabru ir auksu tu ir tavo broliai darykite, kas atrodo jums geriausia pagal jūsų Dievo valią. 19Tau patikėtus tavo Dievo Namų tarnybos reikmenis turi perduoti Jeruzalės Dievui. 20O kas daugiau reikalinga tavo Dievo Namams, kuriais rūpintis esi įpareigotas, gali aprūpinti iš karaliaus iždo.

21Aš, karalius Artakserksas, įsakau visiems Anapus Upės srities iždo valdytojams: kokį tik prašymą pateiks jums kunigas Ezra, Dangaus Dievo įstatymo žinovas, tebūna jis patenkintas nedelsiant ir rūpestingai 22iki šimto sidabrinių talentų, šimto korų kviečių, šimto batų vyno, šimto batų aliejaus, o druskos be saiko. 23Kas tik Dangaus Dievo įsakyta, tebūna vykdoma uoliai Dangaus Dievo Namams, nes kitaip pyktis ištiks karaliaus ir jo įpėdinių karalystę. 24Be to, mes pranešame jums, kad neleidžiama uždėti duoklės, asmens ar žemės mokesčių kunigams, levitams, giesmininkams, vartų sargams, Šventyklos vergams ar kitiems Dievo Namų tarnams.

25O tu, Ezra, paskirk pareigūnus ir teisėjus pagal turimą savo Dievo išmintį, kad jie teistų visus Anapus Upės srities žmones, žinančius tavo Dievo įstatymus. Turite pamokyti tuos, kurie jų nežino. 26Kas nepaklus tavo Dievo įstatymui ir karaliaus įstatymui, turi būti nubaustas nedelsiant ar mirtimi, ar tremtimi, ar jo turto atėmimu, ar įkalinimu".

27Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, mūsų protėvių Dievas, kuris įdėjo į karaliaus širdį tokį dalyką išaukštinti VIEŠPATIES Namams Jeruzalėje, 28kuris parodė man ištikimą meilę karaliaus bei jo patarėjų akivaizdoje ir visų įtakingų karaliaus pareigūnų akivaizdoje. Aš buvau padrąsintas, nes VIEŠPATIES ranka buvo su manimi, ir surinkau Izraelio šeimų galvas eiti su manimi.

8Ezra ir jo bičiuliai 1Šie yra klanų galvos ir šis yra kilmės sąrašas parėjusių su manimi iš Babilonijos viešpataujant karaliui Artakserksui:

2iš Fineho palikuonių Geršomas; iš Itamaro palikuonių Danielis; iš Dovydo palikuonių Hatušas, 3Šekanijo sūnus; iš Parošo palikuonių Zecharijas, su kuriuo buvo įtraukti į sąrašą du šimtai penkiasdešimt vyriškių. 4Iš Pahat-Moabo Zerahijo sūnus Eliehoenajis ir su juo du šimtai vyriškių. 5Iš Zatu'o palikuonių Jahazielio sūnus Šekanijas ir su juo trys šimtai vyriškių. 6Iš Adino palikuonių Jonatano sūnus Ebedas ir su juo penkiasdešimt vyriškių. 7Iš Elamo palikuonių Atalijos sūnus Ješajas ir su juo septyniasdešimt vyriškių. 8Iš Šefatijo palikuonių Michaelio sūnus Zebadijas ir su juo aštuoniasdešimt vyriškių. 9Iš Joabo palikuonių Jehielio sūnus Obadijas ir su juo du šimtai aštuoniolika vyriškių. 10Iš Banio palikuonių Josifijo sūnus Šelomitas ir su juo šimtas šešiasdešimt vyriškių. 11Iš Bebajo palikuonių Bebajo sūnus Zecharijas ir su juo dvidešimt aštuoni vyriškiai. 12Iš Azgado palikuonių Hakatano sūnus Johananas ir su juo šimtas dešimt vyriškių. 13Iš Adonikamo palikuonių, atėjusių vėliausiai, vardai buvo šie: Elifeletas, Jeuelis bei Šemajas ir su jais šešiasdešimt vyriškių. 14Iš Bigvajo palikuonių Utajis ir Zakuras; su jais septyniasdešimt vyriškių.

Kelionė į Jeruzalę15Juos sutelkiau prie upės, tekančios Ahavos link. Ten mes praleidome tris dienas. Apžiūrėdamas mačiau paprastus žmones ir kunigus, bet neradau tarp jų nė vieno iš levitų. 16Tada pasišaukiau Eliezerį, Arielį, Šemają, Elnataną, Nataną, Zechariją ir Mešulamą, šeimų galvas, ir Jojaribą bei Elnataną, mokytojus, 17ir išsiunčiau juos pas Ido'ą, vietovės, vardu Kasifija, galvą, nurodydamas jiems, ką sakyti Ido'ui bei jo broliams ir Šventyklos vergams Kasifijoje, kad atsiųstų mums tarnų mūsų Dievo Namams. 18Kadangi maloningoji Dievo ranka buvo su mumis, jie parvedė mums išmintingą vyrą iš Izraelio sūnaus Levio sūnaus Mahlio palikuonių, būtent Šerebiją su jo sūnumis ir giminėmis, iš viso aštuoniolika, 19ir Hašabiją, o su juo Ješają iš Merario palikuonių su jo gimine ir jų sūnumis, iš viso dvidešimt, 20neskaitant dviejų šimtų dvidešimties palikuonių Šventyklos vergų, kuriuos Dovydas ir jo didžiūnai buvo paskyrę tarnauti levitams. Visi šie buvo įrašyti į sąrašą vardais.

21Tada ten, prie Ahavos upės, paskelbiau pasninką, kad, nusižemindami prieš savo Dievą, prašytume sėkmingos kelionės sau, mūsų vaikams ir visai mūsų mantai. 22Mat gėdijausi prašyti karaliaus kareivių ar raitelių apsaugoti mus kelyje nuo priešų, kadangi buvome sakę karaliui, kad mūsų Dievo ranka yra gera visiems, kurie jo ieško, bet jo galybė ir pyktis krinta ant visų, kurie jį palieka. 23Taigi mes pasninkavome, to prašydami iš Dievo, ir mūsų prašymas buvo išklausytas.

24Tada, išrinkęs dvylika kunigų didžiūnų - Šerebiją, Hašabiją ir dešimt su jais esančių brolių, 25atsvėriau jiems sidabrą, auksą bei reikmenis ir auką mūsų Dievo Namams, kurią karalius, jo patarėjai ir jo didžiūnai bei visas ten esantis Izraelis buvo atnašavę. 26Patikėjau jiems į rankas šešis šimtus penkiasdešimt sidabrinių talentų, šimtą sidabrinių reikmenų, kiekvienas buvo talento vertės, šimtą auksinių talentų; 27taip pat ir dvidešimt auksinių dubenų, tūkstančio darikų vertės, bei du geros blizgančios bronzos reikmenis, taip brangius kaip auksas. 28Jiems tariau: "Jūs esate pašvęsti VIEŠPAČIUI, ir reikmenys yra pašvęsti. Ir sidabras, ir auksas yra laisvos valios atnaša VIEŠPAČIUI, jūsų protėvių Dievui. 29Rūpestingai saugokite juos iki to laiko, kol juos pasversite akivaizdoje kunigų didžiūnų, levitų ir Izraelio klanų didžiūnų Jeruzalėje, VIEŠPATIES Namų kambariuose".

30Taigi kunigai ir levitai perėmė atsvertą sidabrą, auksą ir reikmenis nunešti į Jeruzalę, į mūsų Dievo Namus. 31Mes leidomės kelionėn į Jeruzalę nuo Ahavos upės pirmojo mėnesio dvyliktą dieną. Mūsų Dievo ranka buvo su mumis. Jis apsaugojo mus nuo priešų rankos ir nuo pasalų mums esant kelyje.

32Atvykę į Jeruzalę, mes ilsėjomės tris dienas. 33Ketvirtą dieną mūsų Dievo Namuose sidabras, auksas ir reikmenys buvo perduoti pasveriant į kunigo Urijo sūnaus Meremoto rankas, dalyvaujant Fineho sūnui Eleazarui. Su jais buvo levitai - Ješuos sūnus Jozabadas ir Binujo sūnus Noadjas. 34Visa sutiko skaičiumi ir svoriu; visas svoris buvo pažymėtas.

35Tuo metu parėjusieji iš nelaisvės, sugrįžę tremtiniai, atnašavo Izraelio Dievui deginamąsias aukas - dvylika jaučių už visą Izraelį, devyniasdešimt šešis avinus, septyniasdešimt septynis ėriukus ir kaip atnašą už nuodėmę dvylika ožių. 36 Jie perdavė ir karaliaus įsakymus karaliaus satrapams bei Anapus Upės srities valdytojams, davusiems paramą tautai ir Dievo Namams.

9Pasmerkiamos mišrios vedybos 1Visa tai įvykdžius, priėjo prie manęs pareigūnai, tardami: "Nei Izraelio žmonės, nei kunigai, nei levitai nėra laikęsi atokiai nuo šalies tautų, kurių bjaurūs papročiai yra panašūs į papročius kanaaniečių, hetitų, perizitų, jebusitų, amoniečių, moabiečių, egiptiečių ir aramiečių. 2Jie yra paėmę jų dukterų žmonomis sau ir savo sūnums. Taigi šventoji sėkla yra susimaišiusi su šalies tautomis. Iš tikrųjų pareigūnai ir vadai buvo pirmieji taip nusižengę". 3Tai išgirdęs, persiplėšiau savo drabužius ir skraistę, roviausi galvos bei barzdos plaukus ir klaiko apimtas atsisėdau. 4Tada visi, kurie, išgirdę Izraelio Dievo žodžius, baiminosi dėl sugrįžusiųjų tremtinių nusižengimo, susibūrė aplink mane, man sėdint klaiko apimtam iki vakarinės aukos.

Ezros malda5Vakarinės aukos metu, pakilęs iš apstulbimo, vis dar savo perplėštais drabužiais ir skraiste, puoliau ant kelių, ištiesiau rankas į VIEŠPATĮ, savo Dievą, 6ir tariau: "Mano Dieve, aš gėdijuosi pakelti veidą į tave ir raustu! Mano Dieve, mūsų nedori darbai krinta ant mūsų galvų ir mūsų kaltė siekia dangų. 7 Nuo mūsų protėvių dienų iki pat šios dienos mes esame buvę sunkiai nusikaltę ir už savo nedorus darbus mes, mūsų karaliai ir mūsų kunigai esame buvę atiduoti svetimų kraštų karaliams į rankas, kalavijui, nelaisvei, apiplėšimui ir baisiai gėdai, kaip yra ir šiandien. 8Bet dabar trumpai valandėlei atėjo mums gailestingumas iš VIEŠPATIES, mūsų Dievo, kuris išlaikė mūsų likutį ir davė tvirtą užuovėją šioje šventoje vietoje. Mūsų Dievas sugrąžino mūsų akims blizgesį ir suteikė mums truputį atgaivos mūsų vergijoje. 9Mes esame vergai. Tačiau vergijoje mūsų Dievas nepaliko mūsų, bet parodė mums savo ištikimą meilę Persijos karalių akivaizdoje, kad duotų mums naują gyvastį mūsų Dievo Namams prikelti bei jiems atstatyti iš griuvėsių ir suteiktų mums užuovėją Jude ir Jeruzalėje. 10Dabar tad viso to akivaizdoje, mūsų Dieve, ką mes galime sakyti? Juk mes esame atmetę tavo įsakymus, 11kuriuos tu davei per savo tarnus pranašus, tardamas: 'Kraštas, kurio paveldėti įeinate, yra užterštas kraštas, užterštas krašto tautų supuvimo - bjauriųjų papročių, kurie pripildė jį nuo vieno galo iki kito savo nešvarumo. 12Dabar tad neduokite savo dukterų jų sūnums vedybomis ir neleiskite jūsų sūnums vesti jų dukterų. Niekad nesirūpinkite jų gerove ar nauda, kad stiprėtumėte, valgytumėte krašto derlių ir paliktumėte kraštą savo vaikams kaip amžiną paveldą'. 13Po viso, kas yra mus ištikę už mūsų nedorus darbus ir didelę kaltę, - nors tu, mūsų Dieve, esi mus mažiau nubaudęs, negu mes savo kaltėmis esame užsitraukę, sutelkdamas tokį mūsų likutį, - 14argi mes vėl laužysime tavo įsakymus, tuokdamiesi su šiomis tautomis, turinčiomis tokius bjaurius papročius? Argi neturi ant mūsų pykti, kol mūsų nesunaikinsi, nepalikdamas nei bėglio, nei likučio? 15VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, tu esi teisus, tačiau mes esame išgelbėti tarsi likutis, kaip ir yra šiandien. Štai mes stovime prieš tave nusikaltę. Dėl to mes negalime stovėti tavo Artume".

10Žmonių grįžimas pas Dievą 1Kai Ezra verkdamas parpuolė kniūbsčia prieš VIEŠPATIES Namus, meldėsi ir išpažino kaltę, prie jo susibūrė didžiulė izraeliečių, - vyrų, moterų ir vaikų, - sueiga. Ir žmonės graudžiai verkė. 2Jehielio sūnus Šekanijas iš Elamo palikuonių kreipėsi į Ezrą, tardamas: "Mes iš tikrųjų nusižengėme savo Dievui, vesdami svetimtautes moteris iš šalies tautų. Bet, nepaisant to, dar ir dabar yra Izraeliui vilties. 3Dabar tad sudarykime sandorą su mūsų Dievu, kad išvarysime visas tas žmonas ir jų vaikus, sekdami tuo, ką tu, mano viešpatie, patari, ir visi tie, kurie sielojasi dėl mūsų Dievo įsakymų. Tebūna laikomasi įstatymo! 4Imkis priemonių, nes tai yra tavo pareiga. Mes esame su tavimi. Būk ryžtingas ir imkis priemonių!" 5Ezra tad atsistojo ir prisaikdino didžiūnus, kunigus, levitus ir visą Izraelį, kad jie elgsis, kaip buvo kalbėta. Jie prisiekė.

6Tada Ezra pasitraukė iš vietos prieš Dievo Namus ir nuėjo į Eljašibo sūnaus Jehohanano būstą, kur praleido naktį. Ten jis nei duonos valgė, nei vandens gėrė, nes raudojo dėl sugrįžusiųjų iš tremties nusižengimo. 7Visame Jude ir Jeruzalėje visiems sugrįžusiems iš tremties buvo paskelbta, kad jie privalo sueiti į Jeruzalę, 8o jei kas per tris dienas nepasirodys, tam pareigūnų ir seniūnų nutarimu bus atimta visa nuosavybė, o jis pats bus pašalintas iš sugrįžusiųjų iš tremties bendrijos.

9Visi Judo ir Benjamino vyrai per tris dienas susirinko į Jeruzalę. Tai įvyko devintojo mėnesio dvidešimtą dieną. Visi žmonės sėdėjo atviroje aikštėje priešais Dievo Namus, drebėdami ir dėl reikalo, ir nuo smarkaus lietaus. 10Tada kunigas Ezra pakilo ir kreipėsi į juos: "Jūs nusižengėte, vesdami svetimtautes moteris, ir padidinote Izraelio kaltę. 11Dabar tad pašlovinkite VIEŠPATĮ, savo protėvių Dievą, ir vykdykite jo valią: atsiskirkite nuo krašto tautų ir nuo svetimtaučių žmonų".

12Atsakydama visa sueiga garsiai šaukė: "Taip! Mes turime daryti, kaip tu sakai. 13Betgi tai liečia daug žmonių, o dabar yra lietingasis metas. Neįmanoma stovėti atvirame ore. Juk tai ne vienos dienos ar dviejų užduotis, nes daugelis iš mūsų yra taip nusižengę. 14Teatstovauja tad mūsų pareigūnai visai bendrijai, o visi mūsų žmonės, vedusieji svetimtautes moteris, teateina prie jų paskirtu laiku drauge su kiekvieno miesto seniūnais ir teisėjais, kad būtų nugręžtas nuo mūsų degantis Dievo pyktis už šią nuodėmę". 15Tik Asahelio sūnus Jonatanas ir Tikvos sūnus Jahzejas, levitų Mešulamo ir Šabetajo remiami, buvo tam priešingi. 16 Bet sugrįžusieji iš tremties darė, kaip buvo pasiūlyta. Kunigas Ezra išrinko vyrus - klanų galvas - pagal jų klanus, kiekvieną jų paskirdamas vadu. Dešimtojo mėnesio pirmą dieną jie susėdo nagrinėti reikalo. 17Iki pirmojo mėnesio pirmosios dienos jie buvo padarę nuosprendį dėl visų svetimtautes moteris vedusių vyrų.

Svetimtautes moteris vedusiųjų sąrašas18Tarp kunigų palikuonių, vedusių svetimtautes moteris, buvo rasta: iš Ješuos palikuonių Jozadako sūnus ir jo broliai - Maasėjas, Eliezeris, Jaribas ir Gedalijas. 19Jie davė žodį, kad pavarys savo žmonas, ir, išpažindami savo kaltę, jai išpirkti jie atnašavo po aviną iš kaimenės. 20Iš Imero palikuonių: Hananis ir Zebadijas. 21Iš Harimo palikuonių: Maasėjas, Elijas, Šemajas, Jehielis ir Uzijas. 22Iš Pašhuro palikuonių: Elioenajis, Maasėjas, Išmaelis, Netanaelis, Jozabadas ir Elasa.

23Iš levitų: Šimejis, Kelajas, kuris yra Kelita, Petahijas, Judas ir Eliezeris.

24Iš giesmininkų Eljašibas; iš vartų sargų: Šalumas, Telemas ir Uris.

25Iš izraeliečių: iš Parošo palikuonių: Ramijas, Izijas, Malchijas, Mijaminas, Eleazaras, Haašabijas ir Benajas.

26Iš Elamo palikuonių: Matanijas, Zecharijas, Jehielis, Abdis, Jeremotas ir Elijas.

27Iš Zatu'o palikuonių: Elioenajis, Eljašibas, Matanijas, Jeremotas, Zabadas ir Aziza.

28Iš Bebajo palikuonių: Jehohananas, Hananijas, Zabajis ir Atlajis.

29Iš Banio palikuonių: Mešulamas, Maluchas, Adajas, Jašubas, Šealas ir Jeremotas.

30Iš Pahat-Moabo palikuonių: Adna, Chelalis, Benajas, Maasėjas, Matanijas, Bezalelis, Binujis ir Manasas.

31Iš Harimo palikuonių: Eliezeris, Isšijas, Malchijas, Šemajas, Šimeonas,

32Benjaminas, Maluchas ir Šemarijas.

33Iš Hašumo palikuonių: Matenajis, Matata, Zabadas, Elifeletas, Jeremajis, Manasas ir Šimejis.

34Iš Banio palikuonių: Maadajis, Amramas, Uelis,

35Benajas, Bedejas, Cheluhis,

36Vanjas, Meremotas, Eljašibas,

37Matanijas, Matenajis ir Jaasu'as.

38Iš Binujo palikuonių: Šimejis,

39Šelemijas, Natanas, Adajas,

40Machnadebajis, Šašajis, Šarajis,

41Azarelis, Šelemijas, Šemarijas,

42Šalumas, Amarijas ir Juozapas.

43Iš Nebo'o palikuonių: Jejelis, Matitijas, Zabadas, Zebina, Jadajis, Joelis ir Benajas.

44 Visi šie buvo vedę svetimtautes moteris, bet jie pavarė ir jas, ir jų vaikus.